Kaip mūsų gyvenimo būdas formuoja judėjimo modelius. Maži pakeitimai daro didelę įtaką

Jėgos ir lankstumo balansas – raktas į tvarų ir sveiką judėjimą. Žmogaus kūnas sukurtas taip, kad kiekviena veikla  būtų harmoninga, o visi raumenys ir sąnariai
dirbtų kartu bei užtikrintų, jog išliktume mobilūs ir išvengtume traumų. Vis dėlto, pripažinkime  – šiuolaikinis gyvenimas kupinas iššūkių mūsų kūnui – nuo sėdėjimo
darbe valandų valandas ar ilgo vairavimo iki intensyvaus sporto. Neretai per daug varginame dominuojančius raumenis arba pasikliauname per dideliu lankstumu vien
tam, kad kompensuotumėme stabilumo ir jėgos trūkumą silpnesnėse judamojo aparato vietose. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti kaip sprendimas, tačiau vėliau, neabejotinai, gali sukelti skausmą, sustingimą ir didinti susižalojimo riziką.

„Ortopro“ klinikos kineziterapeutės Aistės Vaitukaitienės teigimu, norint išlaikyti subalansuotą ir harmoningą mobilumą svarbu rasti pusiausvyrą tarp jėgos ir lankstumo.

„Turėdami šiek tiek žinių ir kiek pakeitę savo kasdienybę, galite sukurti atsparesnį, labiau prisitaikantį kūną, kuris yra pasirengęs atlaikyti gyvenimo iššūkius – ar tai būtų ilga darbo diena, sudėtinga treniruotė, ar ekstremalus nuotykis, – tvirtina specialistė, kuri kiekvieną dieną stengiasi padėti pacientams atstatyti, gerinti ir palaikyti jų judėjimo funkcijas. – Raumenų aktyvinimas, kai jie susitraukia, kad palaikytų judėjimą arba užtikrintų stabilumą, subalansuotame kūne vyksta nuosekliai, sklandžiai sukuriant efektyvų judesį. Tačiau dažnai mes turime pernelyg įtemptus raumenis, kurie susitraukia per dažnai arba per stipriai, kompensuodami kitus, nepakankamai aktyvius. Šis disbalansas sukelia stresą kūnui ir didina riziką susižaloti. Pavyzdžiui, jei sėdmenų ar juosmens srities raumenys yra nepakankamai aktyvūs, galite pasikliauti apatinės nugaros dalies raumenimis, stabilizuojant judesius. Ši kompensacija gali veikti kurį laiką, tačiau laikui bėgant ji, tikėtina, sukels ir lėtinį skausmą. Nustatę disbalansus tarp raumenų grupių ir siekiant juos sumažinti ar pašalinti, galite tolygiau paskirstyti apkrovas ir apsaugoti raumenų ir skeleto sistemą. Mūsų kasdienybė ir gyvenimo būdas lemia tai, kaip judame. Tiesą sakant, dėl tam tikrų įpročių, rutininių veiklų ir patirčių esame labiau linkę į raumenų disbalansą. Nesvarbu, ar tai būtų dėl sporto, darbo, ar senų traumų.“

Sporto svarba

Specializuotos treniruotės dažnai lemia dominuojantį raumenų vystymąsi ir raumenų disbalansą. Pavyzdžiui, bėgikai dažnai turi pernelyg aktyvius keturgalvius šlaunies
raumenis ir įtemptus užpakalinius šlaunies raumenis, o plaukikai pasižymi stipriais pečiais, bet stokoja stabilumo.

Sėdimas darbas ir pasikartojantys judesiai

Daugelis iš mūsų kasdien sėdime ilgą laiką, todėl klubų lenkiamieji raumenys įsitempia, o sėdmenys silpsta. Netgi darbai, kuriuose dominuoja pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, kėlimas ar sukimas, gali per daug išvystyti tam tikrus raumenis, o kitus susilpninti. Laikui bėgant šie modeliai apriboja judrumą, sukuria lėtinę raumenų įtampą ir padidina sąnarių sustingimo riziką.

Laikysena vairuojant

Valandų valandos praleistos automobilyje gali padidinti raumenų disbalansą tarp klubų lenkiamųjų ir užpakalinių šlaunies raumenų grupių. Taip pat ilgas sėdėjimas automobilyje apriboja sėdmenų aktyvumą. Šis disbalansas neigiamai veikia eiseną, laikyseną ir bendrą mobilumą, pavyzdžiui gali sukelti ​​apatinės nugaros dalies skausmus ar išryškinti pečių juostos asimetriją.

Seni sužalojimai ir prisitaikantys judesių modeliai

Kai atsigauname po traumos, mūsų kūnas natūraliai prisitaiko, perkeldamas krūvį nuo pažeistos vietos link sveikosios. Ši adaptacija gali padėti palaipsniui grįžti į pradinę būklę iki traumos. Tačiau dažnai jos išlieka kaip kompensacijos, sukeliančios ilgalaikius raumenų ir skeleto neatitikimus.

Apsauga nuo skausmo ir diskomforto

Jei kada nors teko vengti pernešti kūno apkrovą skaudančiam keliui ar nešti svorį ant skaudančio peties, turbūt žinote, kaip greitai skausmas gali pakeisti judesius. Šie
subtilūs pokyčiai, jei laikui bėgant kartojasi, padidina tam tikrų raumenų aktyvumą, tuo pat metu kitus susilpnina. Taip sukuriamas disbalansas, kurį paskui gali būti sunku koreguoti.

Dominuojančių raumenų įtempimas

Priverstinis mobilumas pagelbėja atliekant konkretų veiksmą, tačiau tai taip pat suteikia papildomas apkrovas sąnariams ir jungiamiesiems audiniams. Laikui bėgant tai gali sukelti pervargimo sužalojimus, ypač kelio sąnariuose, apatinėje nugaros dalyje ir pečių juostoje.

Lankstumas, kompensuojant silpnumą

Jei esate labai lankstus, kyla pagunda „aplenkti“ probleminę sritį, o ne spręsti pagrindines problemas. Tačiau tai dažnai sukelia sąnarių nestabilumą ir didesnę traumų, pavyzdžiui, patempimų riziką.

Kūno paruošimas gyvenimo iššūkiams

Norint sukurti subalansuotą ir atsparų kūną, galintį susidoroti su visais gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais – tiek sporto salėje ar aktyviai sportuojant lauke, tiek darbe – reikia suprasti ir atliepti organizmo poreikius. Skiriant atitinkamai dėmesio jėgos, lankstumo gerinimui, raumenų aktyvavimui, išvengsite ankstyvo sąnarių nusidėvėjimo, sumažinsite traumų riziką ir pasiruošite ilgalaikei fizinei sveikatai. Ir būkime sąžiningi – dauguma norime išlikti aktyvūs, nesijaudindami dėl traumų ir kitų sužalojimų. Tad subalansuotas požiūris į jėgą ir lankstumą lavinančias technikas yra raktas į tvarų judėjimą, traumų prevenciją ir mėgavimąsi malonia veikla.