Kodėl suvartotas kolagenas netampa sąnarių kremzlėmis ar sausgyslėmis?

Kolageno papildai dažnai pristatomi kaip paprastas sprendimas sąnariams – išgeri, ir organizmas „atstato“ kremzlę ar kitus minkštuosius audinius. Toks požiūris suprantamas, ypač vyresniame amžiuje, kai sąnarių problemos tampa kasdienybe. Tačiau žmogaus fiziologija veikia kitaip, nei rodo reklamos.

Norint suprasti, kada kolagenas gali būti naudingas, o kada – ne, reikia pradėti nuo paprasto, bet dažnai ignoruojamo fakto: organizmas neįsisavina kolageno kaip kolageno.

Kas nutinka kolagenui jį suvalgius?

Nesvarbu, ar kolagenas gaunamas iš:

• papildų,
• kaulų sultinio,
• želatinos,

virškinimo sistema jį traktuoja kaip paprastą baltymą.

Virškinimo metu:

• kolagenas suskaidomas skrandyje ir žarnyne,
• jis suyra į trumpus peptidus ir atskiras aminorūgštis,

į kraują patenka ne kolagenas, o:

• glicinas,
• prolinas,
• hidroksiprolinas,
• ir kitos aminorūgštys.

Būtent šios aminorūgštys tampa „statybine medžiaga“, bet jos nėra skirtos vien sąnariams.

Kodėl aminorūgštys „nekeliauja tiesiai į sąnarių kremzles“?

Aminorūgštys iš kraujo patenka į bendrą organizmo „rezervą“. Iš jo jos naudojamos:

• gyvybiškai svarbiems organams,
• fermentams ir hormonams,
• raumenims,
• imuninei sistemai,
• jungiamajam audiniui (jei tam yra poreikis).

Kolageno sintezę sąnariuose skatina ne papildai, o mechaninis signalas – judesys ir apkrova.

Jeigu sąnarys nenaudojamas, neapkraunamas arba organizmas turi kitų prioritetų, aminorūgštys bus panaudotos kitur – net jei kolagenas vartojamas kasdien.

Iš kur organizmas gauna aminorūgščių kolageno gamybai?

Labai svarbus, bet dažnai nutylimas faktas: organizmas pats geba pasigaminti pakankamai kolageno, jeigu gauna reikiamų aminorūgščių su maistu.

Pagrindinės aminorūgštys kolageno sintezei:

• glicinas
• prolinas
• glutaminas

Maisto produktai, kuriuose jų gausu:

• mėsa (ypač jautiena, paukštiena),
• žuvis ir jūros gėrybės,
• kiaušiniai,
• pieno produktai (varškė, jogurtas),
• ankštiniai augalai,
• sėklos ir riešutai,
• kaulų sultinys

Jeigu žmogus vartoja pakankamai kokybiškų baltymų, organizmas turi visas galimybes:

• palaikyti sąnarių audinius,
• atnaujinti kremzlę,
• sintetinti kolageną ten, kur jo reikia.

Kodėl senstant atsiranda problema?

Čia atsiranda labai svarbi sąsaja su amžiumi. Senstant dažnai pastebima, kad:

• mažėja bendras suvartojamo maisto kiekis,
• krenta apetitas,
• rečiau valgomi baltymingi produktai,
• mityba tampa monotoniškesnė ir nepilnavertė.

Rezultatas:

• organizmas gauna mažiau aminorūgščių,
• kolageno sintezė lėtėja ne dėl amžiaus „savaime“, o dėl žaliavų trūkumo,
• pradeda varginti sąnariai, sausgyslės, atsistatymas tampa lėtesnis.

Šiame kontekste kolageno papildai dažnai pasirenkami ne todėl, kad jie stebuklingi, o todėl, kad:

• tai paprastas baltymų šaltinis,
• lengva vartoti,
• jis „apeina“ sudėtingesnius mitybos pokyčius.

Ar kolageno papildai visai beverčiai?

Ne. Tačiau jų vaidmuo dažnai pervertinamas.

Kolagenas gali būti naudingas:

• kai trūksta bendro baltymų kiekio,
• kai sunku suvalgyti pakankamai maisto,
• kaip papildomas glicino ir prolino šaltinis.
• Jei patyrėte traumą ar kitą pažeidimą, ar turėjote operaciją.

Tačiau jis neatkuria sąnarių kremzlės tiesiogiai ir neveikia be:

• judesio,
• apkovos,
• pakankamos energijos,
• vitamino C ir mikroelementų.

Ar verta papildomai vartoti kolageną po traumos?

Nors suvalgytas kolagenas netampa sąnarių kremzlėmis tiesiogiai, po traumų situacija šiek tiek keičiasi. Sausgyslių, raiščių ar sąnarių pažeidimai sukuria organizme padidintą jungiamojo audinio atstatymo poreikį, todėl tam tikromis sąlygomis kolageno papildai gali būti naudingi.

Kas vyksta organizme po traumos?

Po traumos:

• suaktyvėja jungiamojo audinio atsinaujinimo procesai,
• padidėja kolageno sintezė pažeistoje vietoje,
• išauga glicino ir prolino poreikis,
• organizmui reikia daugiau baltyminių „žaliavų“.

Jeigu šių aminorūgščių trūksta su maistu, atstatymo procesai gali vykti lėčiau arba neefektyviai.

Kuo kolagenas gali būti naudingas šiuo laikotarpiu?

Svarbu pabrėžti: kolageno papildai ne „užtaiso“ traumos vietos patys savaime.

Tačiau jie gali:

• padidinti tam tikrų aminorūgščių prieinamumą,
• prisidėti prie bendro baltymų kiekio,
• palengvinti organizmui „statybinių medžiagų“ tiekimą tuo metu, kai jų poreikis padidėjęs.

Tai ypač aktualu, kai:

• sumažėjęs apetitas po traumos,
• judėjimas ribotas,
• sunku suvartoti pakankamai baltymingo maisto,
• žmogus vyresnio amžiaus.

Kada kolagenas po traumos turi daugiausia prasmės?

Kolageno papildai gali būti naudingi, jeigu:

• trauma susijusi su sausgyslėmis, raiščiais ar kremzle,
• vyksta aktyvi reabilitacija,
• bendras baltymų kiekis mityboje yra ribotas,
• mityba nevisavertė arba monotoniška.

Tačiau būtina sąlyga: be mechaninio signalo (reabilitacinių pratimų, judesio, apkrovos) organizmas neturės stimulo gaminti daugiau kolageno būtent pažeistame audinyje.

O kaip oda?

Oda taip pat sudaryta iš kolageno, tačiau jos būklė labiau priklauso nuo:

• bendros mitybos,
• hormoninės pusiausvyros,
• uždegiminių procesų,
• gyvenimo būdo.

Kolagenas čia nėra išimtis – principas tas pats kaip ir sąnariuose.

Apibendrinimas:

Suvalgytas kolagenas netampa sąnarių kremzlėmis ar odos kolagenu. Jis suskaidomas į aminorūgštis, o organizmas pats sprendžia, kur ir kiek kolageno gaminti.

Jeigu organizmas gauna:

• pakankamai kokybiškų baltymų,
• reikalingų mikroelementų,
• ir reguliarų judesio signalą,

kolageno sintezė vyksta natūraliai ir pakankamai, net ir be papildų.