Naujienos

Magnis: gyvybiškai svarbus ne tik širdies, bet ir kaulų sveikatai

Magnis: gyvybiškai svarbus ne tik širdies, bet ir kaulų sveikatai

Magnis – tai būtina maistinė medžiaga, kurios mums reikia kiekvieną dieną, nes organizmas pats negali jo pasigaminti. Ši medžiaga dalyvauja daugelyje fermentų reakcijų, todėl daro įtaką ląstelių formavimuisi, energijos gamybai ir deguonies panaudojimui. Elementas ypač svarbus: elektrolitų balansui, energijos apykaitai ir kaulų stiprumui. Jis taip pat vaidina svarbų vaidmenį raumenų, širdies veikloje bei nervinių impulsų perdavimo procese.

Suaugusio žmogaus kūne yra apie 20–30 gramų magnio: 60 proc. jo kaupiasi skelete, o 30 proc. – raumenyse. Kraujyje galima rasti tik apie 1 proc.

Žmogaus raumenų ir kaulų sistema turi atlaikyti kasdienės veiklos ar sporto sukeltą stresą, kada sąnariai, kremzlės, kaulai ir jungiamieji audiniai tiesiog privalo sklandžiai dirbti kartu. Vis dėlto dideli krūviai, apkrovos, antsvoris ir senėjimas kartais sukelia degeneracinius pakitimus, apriboja mobilumą ir gyvenimo kokybę.

Keletas tyrimų parodė, kad nuo magnio labai priklauso kaulų mineralinis tankis – tiek vyrams, tiek ir moterims. Pavyzdžiui, sergančiųjų osteoporoze (kaulinio audinio
tankio sumažėjimas, kai skeletas tampa trapus) elemento koncentracija yra gerokai mažesnė nei sveikų žmonių.

Padidinus magnio suvartojimą su maistu ir papildais, skeleto sveikata pagerėja maždaug per mėnesį, ypač vyresnio amžiaus moterims.

Medicinos mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad magnio trūkumas gali būti osteoporozės rizikos veiksnys. Tuo tarpu kraujo tyrimas nėra pats tiksliausias būdas būklės nustatymui, nes net 99 proc. elemento organizmas sukaupia audiniuose. Įprasta mityba – dažnai nepakankamai patenkina paros magnio poreikį.

Šiandieninėje kasdienybėje vis daugiau žmonių griebiasi greito ir pramoniniu būdu apdoroto maisto ar patiekalų, kur vitaminų bei mineralų kiekis labai mažas. Be to, nepakankamą magnio pasisavinimą gali lemti ir piktnaudžiavimas alkoholiu, dietos, gydymas badavimu bei virškinimo trakto ligos (viduriavimas ar vėmimas),
užsitęsusios ilgesnį laiką. Panašiai organizmą veikia protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolas) arba antibiotikai, estrogenai (moteriški lytiniai hormonai, randami kontraceptinėse tabletėse) ir kt.

Be to, magnio trūkumą taip pat gali nulemti pernelyg stiprus jo išsiskyrimas su prakaitu ar šlapimu. Rizikos grupėje yra daug sportuojantys, vartojantys tokius vaistus kaip diuretikai, insulinas, kortizonas, širdies glikozidai ar vidurių laisvinamuosius. Taip pat trūkumas aktualus sergantiems lėtiniu žarnyno uždegimu, celiakija, diabetu, skydliaukės, inkstų ir širdies ligomis.

Kaip gauti pakankamai magnio?


Turtingiausi elementu maisto šaltiniai yra: riešutai, sėklos, grūdai, avokadai, ankštinės ir žalios lapinės daržovės, tokios kaip kopūstai bei špinatai. Vis dėlto, daugumai žmonių šios svarbios medžiagos taip trūksta, kad greičiausiai tenka vartoti kaip papildą. Būdas išvengti trūkumo – nuolat vartoti daug magnio visą gyvenimą! Lengviausiai įsisavinamos formos – magnio citratas, glicinatas, tauratas arba aspartatas. Pabandykite rasti šių magnio formų savo papilduose ir nesijaudinkite dėl perdozavimo – per didelis kiekis sukelia tik viduriavimą, kuris liaujasi sumažinus dozę.

Dėmesio – visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju ar mitybos specialistu, kad jis nustatytų tinkamiausią magnio papildų rūšį, pritaikytą individualiai sveikatos būklei.