Petys naktį, keliai lipant, klubas einant – tai ne senatvė: jūsų kūnas siunčia signalus. Ar juos girdite?

Daugelis žmonių pirmą kartą apie savo raumenyną ir sausgysles pagalvoja tik tada, kai juos pradeda skaudėti. Petys – naktį. Achilo ir pėdų sausgyslės – ryte. Kelis  – lipant laiptais. Klubo šonas  – einant ar pabėgiojus.

Dažniausiai pirmas sprendimas būna išgerti ibuprofeno tabletę ir toliau tęsti kasdienę veiklą. Nežymūs skausmai daugeliu atveju tiesiog ignoruojami.

Raumenyno ir sausgyslių problemos nesusiformuoja per naktį. Tai mėnesius ir metus trunkantis procesas, kuris vyksta tyliai – kol vieną dieną peržengia ribą. Deja, po 50 metų šis procesas linkęs spartėti. Dauguma pacientų ateina sakydami: „Nežinau, kas atsitiko – tiesiog vieną rytą pradėjo skaudėti.” Bet kai pradedame kalbėti, paaiškėja, kad signalai buvo jau seniai – tiesiog niekas į juos nekreipė dėmesio, – sako OrtoPro klinikos ortopedas-traumatologas Martynas Karneckas.

Kas yra sausgyslė ir kodėl ji tokia pažeidžiama?

Sausgyslė – tai tvirtas, bet lankstus audinys, jungiantis raumenį su kaulu. Ji perduoda jėgą: kai raumuo susitraukia, sausgyslė „traukia” kaulą ir įvyksta judesys. Be sausgyslių negalėtume nei vaikščioti, nei pakelti rankos, nei atsistoti nuo kėdės.

Sausgyslė susideda daugiausia iš I tipo kolageno – gausiausia baltyminės medžiagos struktūra žmogaus kūne. Ji veikia kaip spyruoklė: ramybėje yra atsipalaidavusi, o apkrovoje – išsitempia ir perduoda jėgą.

Bet štai kas sausgysles daro ypatingai pažeidžiamas:

• Labai menka jų kraujotaka – daug mažesnė nei raumenų. Todėl sausgyslė gyja lėtai ir sunkiai.
• Sausgyslės branduolys praktiškai nebeatsinaujina suaugus – tyrimai parodė, kad Achilo sausgyslės kolageno struktūra susiformuoja maždaug iki 17 metų amžiaus ir po to beveik nesikeičia visą likusį gyvenimą. Tai reiškia, kad didžioji sausgyslės dalis – tai „ta pati” struktūra, su kuria užaugote ir turėsite pragyventi visą likusį gyvenimą.
• Periferinė dalis gali atsinaujinti – sausgyslės išorinis sluoksnis reaguoja į apkrovą ir gali sintetinti naują kolageną, bet tai labai ribota adaptacija, palyginti su raumenimis.
• Lėta adaptacija – raumenys prisitaiko per savaites, sausgyslės tik per 6–9 mėnesius.

Tai reiškia, kad sausgyslė yra viena lėčiausiai gyjanti ir sunkiausiai besiadaptuojanti kūno struktūra. Su amžiumi šis procesas dar labiau lėtėja.

Kaip sausgyslės degeneruoja su amžiumi?

Iki 20–30 metų sausgyslės aktyviai formuojasi: didėja kolageno kiekis, storėja, stiprėja. Tai „aukso amžius”, kurio metu sukuriamas sausgyslių atsparumo rezervas visam likusiam gyvenimui.

Po to prasideda lėtas, bet nenumaldomai progresuojantis ir praktiškai sunkiai išvengiamas nuosmukis. Svarbu suprasti: tai ne staigus lūžis, o metų metus trunkantis procesas.

• Su amžiumi tarp sausgyslės kolageno skaidulų susidaro papildomos cheminės jungtys – tai tarsi klijai tarp siūlų, nors jie turėtų laisvai slankioti, mažėja judrumas ir elastingumas. Šios jungtys atsiranda, kai angliavandeniai kraujyje reaguoja su baltymais. Kuo daugiau „klijų” – tuo sausgyslė standesnė ir trapesnė. Procesą spartina aukštas cukraus kiekis.
• Mikropažeidimai, kurie nebeužgyja. Per gyvenimą nuo intensyvių ar neįprastų krūvių sausgyslėse atsiranda daugybė mažyčių plyšelių. Jaunystėje organizmas jas „lopo”, bet su amžiumi regeneracija silpnėja – ir mikropažeidimai iki galo kokybiškai nebesugyja. Randinis audinys pakeitęs normalią sausgyslės struktūrą niekada nebūna toks stiprus ir elastingas.
• Kraujotakos sumažėjimas sukelia hipoksiją. Sausgyslės ir taip turi minimalią kraujotaką. Deja su amžiumi ji dar labiau mažėja. Deguonies trūkumas yra vienas pagrindinių sausgyslių degeneracijos variklių – ląstelės negauna pakankamai maistinių medžiagų ir deguonies, kad galėtų atsistatyti, spartėja randinio audinio formavimasis.
• Ląstelės miršta. Sausgyslių ląstelių tankis ir metabolinis aktyvumas mažėja. Mažiau ląstelių = mažiau gebėjimo reaguoti į pažeidimus ir adaptuotis, stebimas gerokai lėtesnis gijimas.
• Sausgyslė praranda mechaninį efektyvumą. Moksle tai matuojama Young’o moduliu – sausgyslės gebėjimu efektyviai perduoti jėgą. Su amžiumi šis rodiklis krenta. Praktiškai tai reiškia: einant ar lipant laiptais sausgyslė nebedirba taip efektyviai – ir apkrova persikelia ant kitų struktūrų (sąnarių, kaulų, raiščių).

„Raumens nuovargį žmogus pajunta iš karto – po treniruotės, po sunkaus darbo. O sausgyslė gali tyliai degeneruoti ilgus mėnesius, kol vieną dieną tiesiog nebeatlaiko. Dažniausiai pacientai ateina sakydami, kad skausmas atsirado „staiga”, be aiškios priežasties – bet iš tikrųjų šis procesas vyko jau seniai”, – sako gyd. M. Karneckas.

Moterims po menopauzės – dvigubas smūgis. Estrogeno sumažėjimas tiesiogiai veikia kolageno kokybę ir sausgyslių struktūrą. Todėl moterys virš 50 metų ypač dažnai susiduria su klubo ar kelio šono, peties sąnario ar žasto skausmais, Achilo ir pėdos sausgyslių problemomis.

Tendinopatija: ne uždegimas, o chroniškas irimas

Daugelis žmonių mano, kad sausgyslės skausmas yra uždegimas. Todėl geria priešuždegiminius vaistus ir tikisi, kad praeis.

Bet tendinopatija – tai ne vien uždegimas. Tai būklė, kai sausgyslė nebespėja tinkamai atsistatyti po kasdienių apkrovų – ir pradeda degeneruoti:

• Keičiasi kolageno tipas – stiprus kolagenas palaipsniui keičiamas silpnesniu.
• Sausgyslėje kaupiasi riebalai ir kalcio kristalai – audinys praranda normalią savo struktūrą.
• Sausgyslė patinsta, prisipildo vandens – jos apimtis išauga, bet tai nereiškia, kad ji tampa stipresnė. Priešingai – patinusi sausgyslė yra gerokai silpnesnė.
• Organizmas pažeistoje zonoje pradeda auginti papildomus nervinius skausmo jutiklius – todėl ta vieta tampa vis jautresnė ir skauda vis stipriau, net jei pažeidimas nebedidėja.

Būtent dėl skausmo jutiklių jaučiamas vis stipresnis skausmas, jis pavirsta lėtiniu – nors pati sausgyslės struktūra gali būti ir nebetraumuojama arba krūviai drąstiškai sumažinami, būklė ilgai negerėja.

Gydytojas M. Karneckas paaiškina: „Atėję pacientai dažnai stebisi – kodėl skausmas stiprėja, nors vengiama apkrovos arba nebesportuojama. Atsakymas yra tame, kad sausgyslė „užsiaugino” papildomų nervų galūnių pažeistoje vietoje, ji tapo gerokai jautresnė – ir tai yra organizmo būdas pasakyti: laikas kažką keisti.”

4 dažniausios sausgyslių problemos po 50

1. Kelio sausgyslių tendinopatija. Skausmas kelio šone ar ties girnele, ypač lipant laiptais, tūpiant, keliantis nuo kėdės, tiesaint kelią ar tiesiog jį palietus. Dažnai tai klaidingai palaikoma „kelio artritu” – bet tikroji priežastis labai dažnai gali būti tiesiog sausgyslė, bet ne sąnarys. „Problemą dažnai gali sukelti ir labai į sausgysles panašią struktūrą ir savybes turintys kelio meniskai. Meniskai kaip ir sausgylės su laiku praranda elastingumą, degeneruoja ir net be traumos gali lengvai įplyšti. Svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti dar nepažengusį procesą, kadangi šansai šioms struktūroms regeneruoti arba savaime sugyti yra labai menki“ „, – sako gyd. M. Karneckas.
2. Peties tendinopatija (Ankštumo arba rotatorių manžetės sindromas). Dažniausiai pažeidžiama viršutinė rotatorių manžetės sausgyslė (lot. supraspinatus) – tai sausgyslė, kuri laiko ranką, kai ją keliate į šoną ar viršų. Pagrindinis simptomas – naktinis skausmas ir peties riboti judesiai: miegant petys patenka į padėtis, kuriose pažeista ir sustorėjusi sausgyslė yra suspaužiama, uždegiminė sustorėjusi sausgyslė tiesiog nebetelpa į sąnarį  – formuojasi vadinamas ankštumo sindromas, to pasekoje dar labiau sutrinka jos kraujotaka ir didėja skausmas. Dalis žmonių mano, kad „gal tiesiog nepatogiai miegojo ant netinkamo šono” – bet iš tikrųjų tai sausgyslės degeneracijos signalas.

„Jei pacientas sako, kad pamažu atsirado peties naktiniai skausmai ir riboti judesiai – man tai pirmas signalas rodantis rotatorių sausgyslių problemą. Naktinis peties skausmas retai būna „tiesiog nemiga arba nuovargis” – dažniausiai už jo jau slypi sausgyslių problema”, – sako gyd. M. Karneckas.

3. Achilo ir pėdos sausgyslių tendinopatija. Skausmas ir patinimas virš kulno arba jo atramos pado zonoje. Ryte pirmi žingsniai – ypač skausmingi, prasijudinus skausmai tarsi aprimsta. Achilo sausgyslė patiria milžiniškas apkrovas net kasdienėje veikloje – einant ji atlaiko 2–3 kūno svorių jėgą kiekviename žingsnyje. Kai sausgyslės degeneravusios – net paprastas ėjimas ar stovėjimas gali joms tapti per didele apkrova.
4. Gluteus medius tendinopatija arba trochanterinis bursitas (klubo šono skausmai). Viena dažnesnių moterų po 50 problemų. Skausmas klubo išorinėje dalyje – einant, gulint ant šono, ilgai sėdint. Dažnai klaidingai diagnozuojama kaip klubo artrozė. Progresuojanti problema tiesiogiai paveikia net gebėjimą vaikščioti – o tai reiškia visą gyvenimo kokybę.

Signalai, kurių negalima ignoruoti:

Svarbu atskirti normalų nuovargį nuo sausgyslių problemos:

• Naktinis skausmas – jei žadina skausmas, ypač petyje – tai ne „blogai miegojote”. Tai sausgysių problemos.
• Rytinis sustingimas ir skausmas – jei pirmi žingsniai ryte skausmingi (ypač pėda ar Achilo sritis) ir po kelių minučių „praeina” – tai klasikinis lėtinės tendinopatijos ženklas. Sausgyslė „sutrumpėja” per naktį.
• Sausgyslė sustorėjusi ir skausminga liečiant – jei Achilo sausgyslė arba kelio sritis patino ir tapo jautri net prisilietimui.
• Skausmas, kuris turi kintantį pobūdį – prasideda veiklos pradžioje, trumpam praeina, bet grįžta po aktyvesnės veiklos arba vakare. Tai reiškia: sausgyslė dar gali dirbti, bet atsigauti ir regeneruoti nebespėja.
• Klubo šono skausmas einant arba gulint ant šono – ypač būdingas moterims. Jei kaskart einant ilgesnį atstumą arba esant nelygiam pavišiui skauda klubo šoną – tikėtina gluteus medius tendinopatija. Daugiau apie klubo skausmą miegant https://ortopro.lt/kodel-skauda-kluba-miegant-ant-sono-6-dazniausios-priezastys-kurias-daznai-ignoruojame/

Kodėl ibuprofenas – ne sprendimas

Tai viena dažniausių klaidų: skausmas → ibuprofenas → toliau kaip buvę.

Problema ta, kad tendinopatija – ne uždegimas klasikine prasme. Priešuždegiminiai vaistai gali trumpam sumažinti skausmą, bet:

• Jie nemažina degeneracijos – struktūrinė problema lieka.
• Ilgalaikis naudojimas gali netgi trukdyti sausgyslės gijimui.
• Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgalaikis NVNU vartojimas gali net padidinti sausgyslės plyšimo riziką.
• Skausmo maskavimas leidžia toliau perkrauti sausgyslę –  pažeidimas tik gilėja.

Skausmas – ne priešas. Tai informacija. Kai sausgyslė skauda – ji prašo poilsio ir pagalbos, ne nutildymo. Ilgalaikis vaistų vartojimas neturėtų būti problemos sprendimu.

Kas iš tikrųjų padeda?

Moksliniai tyrimai aiškiai rodo: tinkama, dozuota apkrova yra veiksmingiausias sausgyslių degeneracijos „vaistas”.

Tai skamba paradoksaliai: jei sausgyslė pažeista – kodėl ją apkrauti? Nes sausgyslių ląstelės reaguoja į mechaninę stimuliaciją: jos pačios pradeda gaminti augimo faktorius, didina kolageno sintezę ir gerina audinio struktūrą. Bet tik tada, kai apkrova tinkama – ne per didelė ir ne per maža.

Todėl svarbu dirbti su šios srities specialistais – ortopedas-traumatologas ar kineziterapeutas nustato esamą problemą po ko parenkama ir individualiai jūsų situacijai pritaikyoma gydymo programa.

Kada kreiptis į ortopedą-traumatologą?

Nedelskite, jei:

• Skausmas trunka ilgiau nei 2–4 savaites ir negerėja.
• Naktinis skausmas trukdo miegoti.
• Sausgyslė sustorėjusi, skausminga liečiant.
• Skausmas riboja kasdienę veiklą – ėjimą, lipimą laiptais, tūpimąsi ar apsirengimą.
• Pastebite ryškų skirtumą tarp kairės ir dešinės pusės.
• Pajutote staigų „plyštelėjimą ar pokštelėjimą” bei jėgos praradimą.
• Nepadėjo trumpalaikis 3-5 dienų NVNU ar ibuprofeno kursas.

Ankstyvoji diagnostika – geriausia investicija. Gydytojas ortopedas kliniškai, ultragarsu ar MRT gali tiksliai įvertinti sausgyslių būklę ir parinkti tinkamą gydymo planą. Kuo vėliau kreipsitės – tuo ilgesnis ir sudėtingesnis bus gydymas.

Straipsnį parengė „Ortopro” ortopedijos klinikos komanda, remiantis gydytojų ortopedų-traumatologų ir kineziterapeutų rekomendacijomis.