Riešo skausmas, kuris „praeina“, bet vis grįžta: ką sako gydytojas — ir kodėl ignoruoti skausmą pavojinga

Riešas – nedidelis, bet nepaprastai sudėtingas sąnarys, kasdien atliekantis šimtus judesių. Nuo telefono laikymo iki vairo sukimo – jis dalyvauja beveik visame rankos darbe. Tačiau būtent dėl šios sudėtingos struktūros riešas ir tampa vienu dažniausiai traumuojamų sąnarių aktyviai sportuojant.

Yra sporto šakų, kuriose riešo traumos pasitaiko itin dažnai. Tai motociklų krosas, keturračiai, snieglentės ir slidinėjimas. Visi šie sportai turi vieną bendrą bruožą – kritimas čia yra ne staigmena, o neišvengiama šių sportų dalis.

Kodėl būtent šie sportai „taikosi“ į riešą?

Motociklų krosas

„Motokrosas yra sportas, kuriame riešas dirba be pertraukos. Vairas nuolat vibruoja, motociklas šokinėja per nelygumus, o nusileidimai nuo tramplinų sukelia staigius smūgius. Be to, pačioje važiavimo technikoje riešas būna ilgai užlenktas valdant akceleratorių. Dėl to kaupiasi įtampa, atsiranda sausgyslių uždegimai ir mikrotraumos. O krintant – riešas pirmasis patiria smūgį“ – sako Ortopro klinikos ortopedas-traumatologas Aleksandr Grinčuk.

Keturračiai

Keturračiai atrodo stabilūs, bet riešui jie taip pat pavojingi:

• smūgiai nuo duobių ir akmenų eina tiesiai į vairą, o iš jo – į riešus
• vairas sunkesnis, todėl didesnė apkrova sąnariams
• kritimai dažnai būna kartu su technika, o tai reiškia nenatūraliai sulenktą, užspaustą riešą

Tai sukelia patempimus, lūžius, raiščių pažeidimus.

Snieglentės ir slidinėjimas

Žiemos sportuose riešas nukenčia dėl instinktyvaus noro atsiremti rankomis krentant.

Snieglentininkai riešą susižaloja net kelis kartus dažniau nei slidininkai, bet abiejose šiose sporto šakose tai – viena dažniausių traumų. Kai kurių tyrimų duomenimis, apie 20–22 % visų snieglentininkų traumų sudaro riešo sužalojimai, todėl tai viena dažniausių šio sporto problemų.

Be to, tiek slidinėjant, tiek snieglentei būdingos ir nykščio traumos, ypač vadinamoji „Skier’s thumb“, kai kritimo metu slidininko lazda išplėšia nykščio raištį. Tai viena dažniausių plaštakos traumų ir ji dažnai lieka nepastebėta, nes iš pradžių skausmas gali būti nedidelis.

„Riešo traumos šiuose sportuose pavojingos tuo, kad jos neretai atrodo „lengvos“, tačiau smulkūs riešo kaulų įskilimai ar raiščių plyšimai ilgainiui sukelia sąnario nestabilumą ir lėtinį skausmą. Todėl net ir menkas maudimas po kritimo yra rimtas signalas, kad sąnarys galėjo būti pažeistas ir jį būtina įvertinti specialistui“ – pabrėžia gydytojas A.Grinčuk.

Kodėl atrodo, kad praeina, bet iš tiesų – blogėja?

Dažniausiai po riešo traumos žmogus jaučia:

• tinimą
• skausmą judant
• jautrumą spaudžiant

Pasak gydytojo A.Grinčuk, po patirtos traumos per 1–2 savaites simptomai sumažėja. Ir čia prasideda problema: daug kas mano, kad jei skausmo beveik nėra – trauma užgijo. Deja, taip būna toli gražu ne visada. Riešas gali būti pažeistas net tada, kai skausmas minimalus. Viduje gali būti:

• raiščių plyšimai
• riešakaulių lūžiai
• sąnario nestabilumas
• kremzlės pažeidimai

Šie pažeidimai progresuoja lėtai ir grįžta po metų ar dvejų jau kaip rimta ortopedinė problema – kartais reikalaujanti sudėtingos operacijos. 

Gydytojas ortopedas-traumatologas Aleksandras Grinčukas pažymi, kad dažniausia klaida – tikėti, kad jei po poros savaičių skausmas sumažėjo, vadinasi, riešas sveikas. Riešo sąnarys labai sudėtingas, todėl net maži pažeidimai vėliau sukelia dideles problemas. Pacientai dažnai ateina tik po metų, kai skausmas tampa nuolatinis. Tada jau tenka kalbėti apie rekonstrukcines operacijas, kurių būtų buvę galima išvengti, jei kreiptųsi iškart po traumos. 

„Jei riešas skauda ilgiau nei 1 savaitė po kritimo ar intensyvaus sporto – verta pasitikrinti pas ortopedą-traumatologą. Tai paprastas ir greitas veiksmas, kuris gali apsaugoti nuo rimtų pasekmių“- tvirtina gydytojas.

Klinikiniai duomenys rodo, kad raiščių plyšimai riešakaulių lūžiai lieka nepastebėti iki 40 % atvejų, jei po traumos nesikreipiama į specialistą.

Kaip apsaugoti riešą sportuojant?

• dėvėti riešo apsaugas snieglentėms ir slidėms
• naudoti pirštines su sutvirtinimais motokrose ir keturračiuose
• nepamiršti apšilimo
• daryti riešo raumenų stiprinimo pratimus
• nevairuoti technikos pervargus ar neįpratus prie trasos
• po kritimo NEDARYTI intensyvių judesių be įvertinimo

Tyrimai patvirtina, kad dėvint riešo apsaugas (ypač snieglentėje), riešo traumų rizika sumažėja iki 50 %.

Išvada: geriau patikrinti dabar, nei gydyti vėliau. 

Laiku kreipiantis į specialistą galima:

• išvengti operacijų
• sustabdyti sąnario dėvėjimąsi
• išsaugoti judrumą
• grįžti į sportą saugiai

Remiantis tyrimais, daugiau nei 50 % riešo traumų, kurios iš pradžių atrodo „lengvos“, vėliau sukelia sąnario degeneracinius pakitimus. Riešas yra mažas, bet svarbus. O pasirūpinti juo – kur kas lengviau nei gydyti vėlesnes komplikacijas.