Ortopedas traumatologas
Gydytojas atlieka čiurnos ir pėdos traumų bei ortopedinių ligų diagnostiką, taip pat potrauminių būklių ir komplikacijų konservatyvų ir chirurginį gydymą.
Veiklos sritys:
Suaugusiųjų konsultacijos dėl pėdos ligų.
Padikaulio deformacijos korekcijos operacijos.
Plaktukinių pirštų deformacijos korekcijos.
Visos pėdos minkštųjų audinių operacijos (ganglionai, sausgyslių ilginimas, susiuvimas, perkėlimas ir kt.).
Asteotomijos, artrodezės ir osteosintezės, plaktukinių pirštų (su ir be fiksacijos) operacijos.
Rigidiško nykščio operacijos.
Pėdos ir čiurnos artrozės.
Achilo sausgyslės procedūros (susiuvimas, ilginimas, tendinozė, tendinitai).
Pridėtinio kauliuko šalinimas, kulnakaulio ataugos šalinimas.
Plantarinio fascito gydymas.
Plokščios pėdos operacijos (sausgyslių transpozicijos, kulnakaulio osteotomija, įvairios artrodezės).
Kitos pėdos deformacijos (Skew, „arklio“ pėda).
Potrauminės deformacijos.
Išsilavinimas:
- 2004 – 2010 m. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas.
- 2010 – 2015 m. Vilniaus universitetas, Ortopedijos traumatologijos rezidentūra.
Mokslinė veikla:
- Publikuotų mokslinių straipsnių bendraautorius.
- Pranešimų pėdos ir traumatologijos temomis autorius.
Narystės:
- Europos pėdos čiurnos draugijos (EFAS) narys.
- Lietuvos pėdos chirurgijos draugija, valdybos narys.
- Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos narys.
- Vilniaus krašto valdybos narys.
- AOTrauma Lietuva, valdybos narys.
- AOTrauma narys.
Kvalifikacijos kėlimas:
Stažuotės Švedijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Austrijoje, Gruzijoje, Lenkijoje.
Plokščiapėdystė (dar žinoma kaip pilnapėdystė arba pilnapadystė) – tai dažniausiai pasitaikanti pėdų deformacija.
Ar plokščios pėdos yra skausmingos?
Beveik 30 proc. suaugusiųjų turi plokščiapėdystę, tačiau šis sutrikimas, nepaisant didelio paplitimo, daugeliui nesukelia diskomforto ir nereikalauja jokios intervencijos.
Bėgant laikui, esant didesnio laipsnio deformacijoms ir nesiimant jokių veiksmų, po fizinio krūvio gali pasireikšti greitesnis nuovargis kojose, tinimas bei skausmas vidinėse blauzdų dalyse. Būna, kad juntamas kulno srities maudimas dėl pertempto fibrozinio raiščio, jungiančio kulnakaulį ir pėdų priekį, uždegimo, kitaip fascijos (ypač rytais – pirmų žingsnių metu). Taip pat gali skaudėti kelius dėl pasikeitusios kojos ašies ir t.t.
Jei pacientai tokiu atveju nieko nedaro, minėti nemalonūs pojūčiai palengva progresuoja.
Taigi, kaip tai išspręsti?
Viskas priklauso nuo konkretaus asmens situacijos. Gydytojas visais atvejais stengiasi sukurti individualų planą kiekvienam besikreipusiam pagalbos ir daugeliu atveju problemos išsisprendžia.
Kokie yra plokščiapėdystės simptomai?
Daugelis turinčių plokščias pėdas nepatiria skausmo ar diskomforto. Tačiau esant didesnio laipsnio deformacijoms gali būti jaučiami šie simptomai:
– Kojų mėšlungis.
– Raumenų skausmas (skausmas ar nuovargis) pėdoje, čiurnoje ar blauzdoje.
– Skausmas ties pėdos išilginiu skliautu, prie vidinės kulkšnies, kulno ar pėdos išorėje, bei ties didžiojo piršto sąnariu.
– Skausmas einant, stojantis iš sėdimos ar gulimos padėties arba pasikeitus eisenai.
– Įvairios pirštų deformacijos (hallux valgus – liet. iškrypę pirštų kaulai, plaktukinės pirštų deformacijos).
Ar plokščiapėdystė diagnozuojama tiesiog pažiūrėjus į pėdas?
Gydytojas gali diagnozuoti apžiūrėjęs ir ištyręs jūsų pėdas palpacijos (apčiuopos) metu. Planuojant operacinį gydymą įprastai atliekamos ir rentgenogramos.
Ar galima išvengti plokščių pėdų?
Kai kurie žmonės gimsta su plokščiomis pėdomis. Kiti, kai sensta, gali turėti vadinamąją įgytą „suaugusiųjų plokščiapėdystę“. Yra daug priežasčių, dėl kurių gali išsivystyti šis sutrikimas suaugusiajam – vienos tikslios nėra. Tačiau dažniausiai tai būdinga vyresnėms nei 40 metų moterims, sergančioms gretutinėmis ligomis. Tai apima: diabetą, nutukimą, reumatoidinį artritą ir kt. Šių gretutinių ligų valdymas, taip pat batų modifikacijos gali padėti sušvelninti plokščiapėdystės simptomus. Plokščios pėdos taip pat gali atsirasti ir po traumų, nėštumo metu, priaugus daug svorio.
Kas atsitiks, jei plokščiapėdystė nebus gydoma? Ar būtina ją koreguoti?
Jei pastebėjote, kad turite plokščią pėdą, tačiau nėra anksčiau išvardintų nusiskundimų, patartumėme pradėti nuo tempimo pratimų ir batuose naudoti įdėklus su išilginio skliauto atrama (ypač sportui, bei ilgų atstumų bėgimui). Bet labiausiai padeda kasdieniniai tempimo pratimai užpakalinei blauzdos raumenų grupei (lot. musculus gastrocnemius), blauzdos raumenų, palaikančių skliautą, stiprinimas (lot. tibialis posterior, peroneus longus).
Daugeliu atvejų tai turėtų pristabdyti plokščių pėdų progresavimą ir sumažinti diskomfortą.
Mūsų pėdos yra labai lanksčios ir universalios. Jos veikia kaip amortizatorius, kai einame. Kai plokščiapėdystė tampa skausminga, tai yra įspėjamasis ženklas, kad dalis mūsų pėdų apkraunamos daugiau nei optimaliai.
Kodėl man reikia didesnio dydžio batų?
Plokščiapėdžiai paprastai turi kiek platesnę pėdą. Ši situacija atsiranda atsistojus, kai dėl apkrovos mažėja pėdos skliautas. Dėl šios problemos pėda plečiasi nešant svorį, todėl daugeliui batų pasirinkimas sukelia problemų, kurių prieš tai nebuvo.
Turint plokščią pėdą svarbu avėti tinkamo ilgio ir pločio batus. Avalynė negali būti per siaura, nes pradės trinti ir sukels nuospaudų, pūslių ar nervų tarp pirštų dirginimą.
Kaip prižiūrėti/koreguoti plokščiapėdystę, jei reikia?
Chirurginės operacijos atliekamos retai, dažniausiai taikomi konservatyvūs gydymo metodai:
– Reabilitacinis gydymas, ypač kineziterapija.
– Tinkamos avalynės parinkimas.
– Individualiai pagaminti įdėklai į jau turimus batus.
