Vaikų ortopedas traumatologas
Gydytojas konsultuoja ortopedijos traumatologijos klausimais. Domisi naujomis technologijomis vaikų kaulų osteosintezėje, artroskopinėmis operacijomis, vaikų plastinės rekonstrukcijos operacijomis.
Išsilavinimas:
- 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos specialybę.
- 1973 m. – vaikų chirurgijos internatūrą.
- 1985 – 1989 m. studijavo Rygos (Latvija) traumatologijos instituto aspirantūroje.
- 1990 m. Rygos traumatologijos institute apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Eksperimentinis nudegimas ir jo gydymas”.
Kvalifikacijos kėlimas:
Kėlė kvalifikaciją Italijos, Švedijos, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Rusijos ir kitose pasaulio klinikose.
Kokios fizinės veiklos rūšis geriausios vaikams?
Pratimai, jų junginiai ar kiti fiziniai veiksmai bei žaidimai gali būti derinami įvairiais santykiais – pavyzdžiui, aerobiniai arba ištvermės, jėgos, jų abiejų kombinacijos ir t. t. Fizinės veiklos rūšis nurodo, kam ir kaip lavinti gali būti skirti pasirinkti specifiniai pratimai, bet dažniausiai fizinė veikla turi daugialypį, kompleksinį poveikį organizmui. Pavyzdžiui, praktiškai taikant F.I.T.T. principą (F.I.T.T. reiškia dažnumą, intensyvumą, laiką ir pratybų tipą) ir siekiant tinkamai apkrauti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas (ir su laiku gauti konkrečius, išmatuojamus norimus sveikatos pokyčius), geriausia yra naudoti ilgai trunkančias fizines veiklas. Pavyzdžiui, bėgimą, greitą ėjimą, kopimą, čiuožimą, slidinėjimą, plaukimą, važiavimą dviračiu ar paspirtuku, šokius, įvairius sportinius ar rekreacinius žaidimus, žygius ir t. t. Tokiose veiklose dalyvauja stambieji raumenys ir jų grupės, sunaudojama daug deguonies ir energijos. O raumenų jėgos treniravimas vyksta tada, kai sukuriamas reikšmingas išorinis pasipriešinimas raumenų susitraukimui (svarmenys, treniruokliai, elastinės juostos, gimnastikos įrankiai ir t. t.).
Kodėl taip svarbus fizinis aktyvumas vaikystėje?
Kaulinio audinio tankis ir mineralizacija – vienas iš pačių svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti reikiamą griaučių būklę suaugusiems ir pagyvenusiems asmenims. Vaikystėje bei paauglystėje pasiekiamas maksimalus kaulų mineralinis tankis. Su amžiumi jis neišvengiamai natūraliai mažėja, kol skeletas tampa daugiau ar mažiau trapus. Taigi, vaikystės ir paauglystės intensyvus fizinis aktyvumas (FA) yra ypač svarbus, nes maksimali kaulų masė ir mineralinis tankis formuojasi būtent šiuo laikotarpiu. Žinoma, sudėtingą kaulų formavimosi procesą veikia ne tik FA lygis, bet ir daugelis kitų veiksnių: paveldimumas, tinkama mityba su pakankamu baltymų, vitamino D, fosforo ir kalcio kiekiu; reikiamas lytinių ir augimo hormonų lygis ir kt. Moksliniai tyrimai parodė, kad jauni sportininkai, kurių fizinėje veikloje dominuoja svorių nešiojimas ir kilnojimas ar kiti intensyvūs jėgos bei greičio pratimai (pavyzdžiui, gimnastika, futbolas, baletas, tinklinis ir kitos sporto šakos), turi reikšmingai didesnį kaulų mineralinį tankį nei nesportuojantys bendraamžiai. Turintiems mažesnį FA ir nepilnavertę mitybą vaikams po kaulų lūžių tenka ilgiau gydytis – jei įprastai užtenka mėnesio, tai mažai judantiems reikia dviejų mėnesių.