Neurochirurgo konsultacija

Mes visi patiriame skirtingos trukmės ir stiprumo galvos skausmą, kurį sukelti gali įvairios priežastys, pradedant per ilgu darbu prie kompiuterio ekrano ar dideliu triukšmu ir baigiant miego trūkumu ar sinusų infekcijomis. Nors ir stiprus, dažniausiai galvos skausmas yra laikinas. Jį palengvinti ar numalšinti paprastai padeda konservatyvūs gydymo būdai, tokie kaip nereceptinių vaistų nuo skausmo vartojimas.

Į gydytoją neurologą kreipkitės, kai (jei):

• galvos skausmas itin sustiprėja arba sukelia negalią;
• kasdien vartojate vaistus nuo galvos skausmo;
• nuolatos pabundate nuo galvos skausmo;
• galvos skausmus lydi kiti neurologiniai simptomai, tokie kaip regėjimo sutrikimai, galvos svaigimas, pykinimas ar net traukuliai (jei pradedate vemti ar prarandate sąmonę, nedelsdami kreipkitės į greitosios pagalbos skyrių);
• galvos skausmas stiprus ir susijęs su padidėjusiu jautrumu šviesai, stipriems kvapams ar garsams (tai gali išduoti migreną).

Gydytojas neurologas gali nustatyti, kas sukelia jūsų galvos skausmą ir kitus simptomus, ir padėti jums.

Gydytojas ne tik skiria vaistų ar gydymą, bet ir siūlo naudingų gyvenimo būdo korekcijų, kurios gali sumažinti ar eliminuoti galvos skausmą. Neurologas gali nustatyti jūsų galvos skausmus lemiančius veiksnius, įskaitant stresą ir tam tikrus maisto produktus, ir padėti jų išvengti ar atsisakyti.

Retkarčiais pasireiškiantis užmaršumas, pvz., raktų nukišimas arba pamiršimas, kad „pasimetę“ akiniai iš tiesų yra jums ant galvos, gali būti nemalonus, bet tikriausiai nekelia nerimo.

Bet jei atminties problemos pradeda trukdyti darbui arba veiklai ir šeimininkavimui savuose namuose, būtina apsilankyti pas gydytoją neurologą.

Kreipkitės į neurologą, jei jums pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

• sunku kalbėti;
• asmenybės pokyčiai;
• sumišimas ar dezorientacija;
• dažni atminties sutrikimai;
• informacijos arba to paties klausimo kartojimas ne vieną kartą.

Svarbu pažymėti, kad ne visos atminties problemos yra susijusios su demencija ar Alzheimerio liga. Atminties problemas gali sukelti daug dalykų, įskaitant tam tikrus vaistus, skydliaukės sutrikimus, prastą miegą ar nuovargį, menopauzę, gerybinius ar vėžinius navikus, stresą ar nerimą, alkoholio vartojimą. Jūsų gydytojas neurologas išnagrinės visus galimus veiksnius, galinčius turėti įtakos jūsų atminties sutrikimams ar praradimui.

Jei simptomai atsirado dėl kognityvinių gebėjimų susilpnėjimo ar demencijos, jūsų neurologas gali dirbti su jumis, skirti vaistų ir padėti keisti gyvenimo būdą, kad išvengtumėte tolesnio atminties silpnėjimo ar praradimo.

Yra daug priežasčių, dėl kurių galite jaustis apsvaigęs, išsiblaškęs ar praradęs orientaciją, – pavyzdžiui, jei visą dieną nevalgėte, perkaitote arba nemiegojote. Paprastai šie nemalonūs pojūčiai išnyksta, pašalinus jų priežastis. Tačiau tam tikro pobūdžio galvos svaigimas turėtų kelti susirūpinimą.

Kreipkitės į gydytoją neurologą, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

• jausmas, kad jūs arba jus supantis pasaulis sukasi;
• nestabili pusiausvyra ar pusiausvyros praradimas;
• alpimas ar galvos svaigimas be aiškios priežasties;
• jausmas, kad krenti ar nukrisi;
• „plaukiojimo“ pojūtis arba galvos svaigimas;
• jautrumas judesiui;
• galvos svaigimas arba pusiausvyros sutrikimas kartu su kitais simptomais, įskaitant klausos ar regėjimo praradimą, spengimą ausyse, ausies skausmą ar pykinimą.

Šie simptomai gali turėti įtakos jūsų gyvenimo kokybei, darbingumui, todėl neurologas turėtų juos įvertinti, net jeigu jie galiausiai išnyksta savaime.

Kai galvojate apie priepuolį, tikriausiai įsivaizduojate ant žemės parkritusį, traukulių tampomą žmogų. Priepuoliai ne visada tokie akivaizdūs, bet  dėl jų vis tiek reikia sunerimti.

Kreipkitės į neurologą, jei jums arba artimam jūsų žmogui pasireiškia bet kuris iš toliau nurodytų simptomų (net jei jums nebuvo diagnozuota traukulių priepuoliais pasireiškianti liga, pvz., epilepsija):

• smarkus drebulys;
• nevaldomas kūno, ypač rankų ir kojų, sąstingis;
• žmogus nereaguoja arba atrodo, kad svajoja;
• sumišimas arba dezorientacija po priepuolio (atrodo, kad asmuo „neišeina“ iš priepuolio);
• žarnyno ar šlapimo pūslės kontrolės praradimas;
• kritimas be aiškios priežasties;
• sąmonės netekimas.

Nors dauguma epilepsijos formų pasireiškia kūdikystėje ir vaikystėje, epilepsija gali imti reikštis ir jau suaugus. Prasidėję priepuoliai gali būti ir kitų rimtų ligų simptomas.

Atliekant tyrimus galima nustatyti, ar priepuolio priežastis yra epilepsija, ar kas nors kita, pavyzdžiui, meningitas, mažas gliukozės kiekis kraujyje, labai aukštas kraujospūdis, inkstų ar kepenų nepakankamumas, insultas ar smegenų kraujagyslių anomalija.

Svarbu nustatyti diagnozę, kad būtų skirtas tinkamas gydymas.

Tirpimas ar dilgčiojimas rankose, kojose ar pėdose (badančių „adatėlių“ pojūtis) gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, pvz., per ilgai sėdint arba dėl ankšto, aptempto drabužio (sutrikdoma kraujotaka).

Kada ne kada pasireiškiantis trumpalaikis tirpimas ir silpnumas paprastai yra nekenksmingas. Bet jeigu tirpimas ar silpnumas užsitęsia arba atsiranda staiga be jokios aiškios priežasties, reikėtų sunerimti – jie gali signalizuoti apie skydliaukės ligas, nervų ir raumenų sutrikimus, disko išvaržą ir pan.

Į gydytoją neurologą kreipkitės, jei pasireiškia šie simptomai (ir ypač jei jūsų šeimos nariai yra turėję  neurologinių problemų):

• nutirpimas arba silpnumas, atsirandantis staiga arba vienoje kūno pusėje (jei manote, kad ištiko insultas, skambinkite į greitosios pagalbos skyrių);
• nuolatinis (savaites ar mėnesius trunkantis) arba stiprėjantis tirpimas;
• lėtinis raumenų silpnumas arba spartus raumenų jėgos mažėjimas;
• silpsta ranka, ir tai turi įtakos jūsų gebėjimui valgyti, rašyti ar atlikti kitą kasdienę veiklą;
• nepasikelia arba sunku pakelti priekinę pėdos dalį, dėl to ji velkasi žeme;
• užsitęsęs tirpimas ir (arba) silpnumas po insulto ar traumos;
• tirpimas ir (arba) silpnumas kartu su kitais neurologiniais simptomais, tokiais kaip nervų skausmas ar deginimas.

Jei jūsų knarkimas trukdo jūsų šeimos nariams išsimiegoti naktį (knarkimas gali būti obstrukcinės miego apnėjos požymis), tikriausiai jums padėti gali ne neurologas, o miego specialistas. Tačiau kai kurios miego problemos yra neurologinės arba sukeltos vaistų, vartojamų neurologinėms ligoms gydyti, šalutinio poveikio.

Į gydytoją neurologą kreipkitės, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

• ilgalaikis pernelyg didelis nuovargis dienos metu po normalaus nakties miego;
• dažnai užmiegate ramioje aplinkoje;
• dažnai sunku užmigti arba prabudus naktį vėl užmigti.

Neurologas gali padėti nustatyti simptomų priežastį ir sudaryti neurologinės ligos gydymo planą.

Neurologiniai tyrimai kartais gali užtrukti, nes organizme nervų sistema kontroliuoja daug ką – nuo kvėpavimo ir raumenų judesių iki virškinimo ir lytėjimo juslės.

Neurologinių tyrimų tvarka aiški. Jie visada prasideda pokalbiu, per kurį gydytojas išsiaiškina jūsų simptomus ir buvusias ar esamas jūsų ligas ir negalavimus (ligos istoriją). Gydytojas gali domėtis ir jūsų šeimos ligos istorija.

Tada, susipažinęs su praeityje jums pasireiškusiais neurologiniais negalavimais ir pasitelkęs ankstesnių tyrimų rezultatus ar vaizdus, gydytojas neurologas ieškos aiškiai pasireiškiančių jūsų ligos požymių.

Jei jūsų neurologas rekomenduos operaciją, jis greičiausiai nukreips jus pas gydytoją neurochirurgą.