Baltymų kokteiliai: ar jie visada tokie sveiki, kaip atrodo? Ką parodė naujausi tyrimai
Baltymų miltelių kokteiliai šiandien tapo beveik kasdieniu ritualu – ne tik sportininkams, bet ir žmonėms, kurie nori jaustis stipresni, greičiau atsigauti po fizinio krūvio, numesti svorio ar tiesiog „valgyti sveikiau“. Jie geriami rytais, po treniruočių, dedami į košes ar glotnučius, rekomenduojami net vyresnio amžiaus žmonėms kaip paprastas būdas gauti daugiau baltymų. Visa tai atrodo logiška, patogu ir, svarbiausia, saugu.
Tačiau pastaraisiais metais, o ypač po 2025 m. paskelbtų naujų laboratorinių tyrimų, vis dažniau kyla nemalonus klausimas: ar kartu su baltymais kasdien negauname ir sunkiųjų metalų, kurių mūsų organizmas visiškai neprašo?
Ką parodė naujausi tyrimai?
Ne socialinių tinklų panika ir ne pavieniai gandai, o nepriklausomi laboratoriniai tyrimai atkreipė dėmesį į tai, kad daugelyje populiarių baltymų miltelių aptinkami sunkieji metalai. Didžiausią rezonansą 2025 m. sukėlė Consumer Reports atlikti testai, kurių metu laboratorijose buvo analizuojami plačiai vartojami baltymų milteliai ir baltyminiai gėrimai. Tyrėjai matavo sunkiųjų metalų kiekius, įskaitant šviną, kadmį, arseną ir gyvsidabrį, ir vertino juos ne pagal vienkartinį vartojimą, o pagal ilgalaikį, kasdienį poveikį.
Šių testų rezultatai parodė, kad daugumoje tirtų produktų švino kiekiai viršijo griežtesnes saugos gaires, taikomas vertinant lėtinę, ilgalaikę ekspoziciją. Tai nereiškia, kad produktai yra „akivaizdžiai nuodingi“, tačiau tai reiškia, kad reguliariai vartojant tokius papildus, ypač kasdien ar po kelias porcijas per dieną, švino kiekis organizme gali palaipsniui kauptis.
Tyrimuose taip pat išryškėjo aiški tendencija: didesni sunkiųjų metalų kiekiai dažniau buvo aptinkami augaliniuose baltymuose, ypač gaminamuose iš žirnių, ryžių ar sojos. Tai savaime nereiškia, kad augaliniai baltymai yra blogi ar netinkami vartoti, tačiau čia svarbu suprasti paprastą biologinį principą. Augalai sugeria medžiagas iš dirvožemio, o jei dirvožemyje yra sunkiųjų metalų, jie neišvengiamai patenka ir į augalo audinius. Vėliau, kai tokia žaliava perdirbama į koncentruotus baltymų miltelius, kartu su baltymais susikoncentruoja ir tos medžiagos, kurios žmogaus organizmui yra nepageidaujamos.
Būtent todėl mokslininkai ir nepriklausomi testuotojai vis dažniau pabrėžia, kad kalbant apie baltymų papildus svarbiausias klausimas nėra vien „augalinis ar ne“, bet kaip ir ar apskritai produktas buvo tikrinamas dėl teršalų, ypač jei jis vartojamas ilgą laiką.
Kodėl problema nėra viena porcija, o įprotis
Svarbiausia suvokti, kad sunkiųjų metalų rizika beveik niekada nepasireiškia staiga. Išgėrus vieną baltymų kokteilį nieko neatsitiks, ir būtent dėl to ši tema ilgą laiką buvo nustumta į šalį. Tačiau problema prasideda tada, kai baltymų milteliai vartojami kasdien, kartais net po kelias porcijas per dieną, mėnesius ar metus.
Sunkieji metalai organizme nekaupia jokios naudos. Jie kaupiasi audiniuose, šalinami lėtai, todėl ilgainiui susidaro foninė, lėtinė apkrova, kuri gali pradėti veikti jautriausias organizmo sistemas – nervų sistemą, inkstus, kraujotaką.
Kas vyksta organizme, kai sunkiųjų metalų daugėja?
Švinas laikomas vienu pavojingiausių todėl, kad jis gali kauptis kauluose, „apsimesdamas“ kalciu. Ilgą laiką žmogus gali net neįtarti, kad organizme kaupiasi švinas, tačiau vėliau, kai keičiasi medžiagų apykaita ar didėja organizmo apkrova, jis gali patekti į kraują ir paveikti nervų sistemą. Lėtinė švino ekspozicija siejama su koncentracijos sutrikimais, dirglumu, galvos skausmais ir neurologinėmis problemomis, kurios vystosi tyliai ir nepastebimai.
Kadmis laikomas ypač klastingu dėl savo poveikio inkstams ir kaulų apykaitai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis kadmio poveikis gali prisidėti prie kaulų tankio mažėjimo ir didesnės lūžių rizikos. Tai ypač paradoksalu žmonėms, kurie vartoja baltymus būtent siekdami stiprinti kūną ir išlikti fiziškai aktyvūs.
Arsenas ir gyvsidabris dažniausiai aptinkami mažesniais kiekiais, tačiau jų ilgalaikis poveikis siejamas su inkstų, nervų sistemos pažeidimais bei padidėjusia kai kurių lėtinių ligų rizika. Net ir nedidelės dozės, vartojamos nuolat, laikui bėgant gali tapti reikšmingos.
Kodėl apie tai tiek ilgai nekalbėta?
Maisto papildai nėra reguliuojami taip griežtai kaip vaistai, todėl didelė atsakomybės dalis tenka pačiam vartotojui. Daugelis žmonių pasitiki užrašais „natūralus“, „augalinis“, „švarus“, nesusimąstydami, kad natūralumas ne visada reiškia saugumą, ypač kai kalbama apie ilgalaikį, kasdienį vartojimą.
Kol neatsirado didesnės apimties nepriklausomų testų, ši tema dažnai buvo nurašoma kaip nereikšminga. Tačiau kai produktus kasdien vartoja milijonai žmonių, net ir „nedideli kiekiai“ tampa rimtu klausimu.
Kaip vartotojui pasirinkti saugesnius baltymų miltelius?
Jeigu baltymų milteliai vartojami reguliariai, svarbiausia taisyklė – nepasitikėti vien gražiomis etiketėmis ir žodžiais „natūralu“, „švaru“ ar „premium“. Saugesni produktai dažniausiai yra tie, kurie turi nepriklausomos trečiosios šalies sertifikatus, rodančius, kad jie buvo realiai testuoti laboratorijose dėl teršalų, įskaitant sunkiuosius metalus. Verta ieškoti informacijos apie trečios šalies sertifikatus, kad tai nėra tik gamintojo pažadai, o išorinė kontrolė. Taip pat rekomenduojama vengti labai didelių paros dozių, neriboto vartojimo mėnesiais ar metais, ypač jei produktas neturi jokio viešai prieinamo testavimo. Jei įmanoma, dalį baltymų geriau gauti iš įprasto maisto, o papildus naudoti kaip pagalbinę, o ne pagrindinę baltymų šaltinio priemonę.
Ar Lietuvos rinkoje pavyko rasti sertifikuotų baltymų miltelių?
Atlikus viešai prieinamos informacijos analizę Lietuvos rinkoje, paaiškėjo, kad dauguma čia parduodamų baltymų miltelių neturi aiškiai nurodytų tarptautinių trečiosios šalies sertifikatų. Lietuvos sporto papildų parduotuvėse produktų aprašymuose dažniausiai pateikiami tik gamintojo teiginiai apie kokybę, grynumą ar „laboratorinius testus“, tačiau be nepriklausomo sertifikavimo ženklo. Tai nereiškia, kad visi produktai yra nesaugūs, tačiau vartotojui praktiškai neįmanoma patikrinti, ar jie buvo testuoti dėl sunkiųjų metalų pagal griežtesnius standartus. Sertifikuotų produktų dažniau galima rasti tarptautinėse ar specializuotose užsienio parduotuvėse, tačiau Lietuvos rinkoje tokia informacija kol kas išlieka fragmentiška ir sunkiai prieinama, todėl atsakomybė pasirinkti tenka pačiam vartotojui.
Baltymų milteliai savaime nėra blogis ir daugeliui žmonių jie gali būti naudingi. Tačiau aklas pasitikėjimas ir nuolatinis vartojimas neįsigilinus į sudėtį gali reikšti, kad kartu su raumenims reikalingais baltymais organizmas gauna ir tai, ko jam visiškai nereikia.
Šaltinis:
Consumer Reports (2025). Protein Powders and Shakes Contain High Levels of Lead.
consumerreports.org