Ortopedas traumatologas Viačeslav Zankin
Registracija vizitui

Ortopedas traumatologas

Gydytojas atlieka pėdos bei čiurnos korekcines operacijas, deformacijų taisymus (“kauliukų”, plaktukinių pirštų, plokščiapadystės korekcija), plaštakos bei riešo ortopedines operacijas – įgytų bei įgimtų patologijų korekcija, periferinių nervų dekompresijos operacijos, sąnarių artrozės bei kontraktūrų gydymas. Sausgyslių ligų gydymas, operacijos. Plaštakos bei riešo traumų konservatyvus bei operacinis gydymas.

Konsultuoja plokščiapadystės bei kitų pėdos deformacijos, achilo sausgyslių, plantarinio fascito gydymo klausimais bei plaštakos susirgimų, deformacijų korekcijos ir gydymo klausimais. Echoskopuoja sąnarius.

Išsilavinimas:

  • 1996 – 2002 m. Kauno medicinos universitetas, gydomasis fakultetas.
  • 2002 – 2003 m. Klaipėdos miesto ligoninė, pirminė rezidentūra.
  • 2003 – 2008 m. VU Medicinos fakultetas, specialybė ortopedijos – traumatologijos rezidentūra, įgyta europinius standartus atitinkanti ortopedo – traumatologo licencija.

Narystės:

  • Lietuvos Ortopedų Traumatologų draugija.
  • Lietuvos pėdos ir čiurnos chirurgijos draugija.
  • Europos pėdos ir čiurnos draugija EFAS.

Kvalifikacijos kėlimas:

  • 2007 m. „Riešo nestabilumo“ seminaras, Čekija.
  • 2007 m. stažuotė „Sąnario endoprotezai ir ortopedinės operacijos“, Jeilio universitetas, JAV.
  • 2008 m. „Locking plates seminar“, Latvija.
  • 2009 m. EFSSH kongresas, Lenkija.
  • 2010 m. The 1st Baltic Hand Surgery Meeting, Latvija.
  • 2010 m. 4-asis Baltijos ortopedų ir traumatologų kongresas, Lietuva.
  • 2011 m. EFAS VIII kongresas, Lietuva.
  • 2012 m. EFORT kongresas, Vokietija.
  • 2012 m. ATLS pagalbos kursai, Vilnius.
  • 2013 m. Pėdos chirurgijos aktualijų kongresas, Vilnius.
  • 2013 m. Vilniaus tarptautinė pėdos chirurgijos konferencija, Lietuva.
  • 2013 m. 5-asis Baltijos ortopedų ir traumatologų kongresas, Ryga.
  • 2014 m. EFORT kongresas, Jungtinė Karalystė.
  • 2014 m. Baltic Hand 2014 meeting, Vilnius.
  • 2015 m. EFORT kongresas, Čekijos respublika.
  • 2016 m. „Čiurnos ir pėdos deformacijos“ konferencija, Lietuva.
  • 2016 m. 5th EFAS Cadaver Course Barcelona.
  • 2016 m. EFAS congress Berlynas, Vokietija.
  • 2016 m. BOFAS Annual Scientific Meeting Bristol UK.
  • 2017 m. AOTrauma master class- foot and ankle Dresden, Vokietija.
  • 2019 m. AOTrauma Seminar—Management of Foot and Ankle Trauma and posttraumatic conditions, Vilnius, Lietuva.
  • 2019 m. 10th EFAS Advanced Specimen Course Barcelona.
  • 2021 m. LTOD konferencija – lektorius.

Gydytojo straipsniai

    Kada reikia kreiptis į gydytojus dėl čiurnos skausmo?

    Kreiptis į gydytoją reikėtų, jeigu jaučiamas ilgai nepraeinantis skausmas, koja yra patinusi. Kartais prireikia operacijos, kurios metu atstatomi plyšę sausgyslės ir raiščiai.

    Pavojinga nesikreipti į gydytoją, jeigu skausmas yra stiprus, nepraeina patinimas. Uždelsus kreiptis į specialistus esama trauma gali atsinaujinti ateityje, prarandamas sąnario lankstumas.

    Kokios dažniausios čiurnos traumos?

    Čiurnos traumos dažniausiai atsiranda pėdą stipriai pasukus į vidų, taip pažeidžiami išoriniai raiščiai. Tokia trauma vadinama inversiniu pažeidimu. Sindesmonės patempimu vadinama trauma, kai patempiamos arba plyšta dvi to paties sąnario sausgyslės ar raiščiai, pažeidžiami vidiniai raiščiai, blauzdikaulio ir šeivikaulio sąnarys. Tokia trauma dažniausiai įgyjama užsiimant kontaktiniu sportu, ji sukelia lėtinį skausmą, atsiranda pėdos nestabilumas, o tai gali lemti dažnesnes traumas ateityje. 

    Kaip sumažinti čiurnos skausmą ir patinimą?

    Čiurnos patempimas įprastai gydomas šalčiu, poilsio rėžimu, suspaudžiant ir pakeliant pėdą. Gavus traumą svarbu apsaugoti galūnę nuo didesnių pažeidimų, todėl patariama per pirmąsias dvi paras pėdą kuo mažiau judinti, ilsėtis, pakėlus ją iki klubų ar dar aukščiau. Pažeistą vietą reikia suspausti, tinka tokios priemonės kaip elastiniai tvarsčiai, kompresiniai įtvarai ar kojinės. Taip pat reikia 15-20 minučių atšaldyti čiurną, tą galima padaryti dedant ledą arba panardinant pėdą į šaltą vandenį. Toks gydymas sumažins skausmą ir patinimą. 

    Moksliniai tyrimai rodo – po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri. O norint ateityje visiškai nejausti traumos pasekmių ir atkurti įprastą sąnario judesių diapazoną reikia stiprinti raiščius ir atraminius raumenis. Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus – stovint. Pratimus gydytojas rekomenduoja tęsti tol, kol neliks skausmo, atsistatys lankstumas. Po kurio laiko skausmas turėtų atlėgti, tačiau jei jis nemažėja būtina kreiptis į gydytoją. 

    Kaip išvengti čiurnos traumų?

    Norint išvengti čiurnos traumos reikėtų rinktis patogią avalynę, daryti apšilimo pratimus prieš sportą. Tam tinka tempimo ir kiti pratimai, apšildysiantys įvairias kojų raumenų grupes. Kontaktinio sporto metu patartina saugoti save ir reaguoti į skausmą. Nereikėtų bėgioti nežinomose vietovėse, kuriose gali pasitaikyti duobių ar akmenų. Tie, kas jau turėjo čiurnos patempimą ir vis dar jaučia pasekmes, gali naudoti papildomas atraminį smūgį mažinančias priemonės – pakulnes, batų įdėklus.