Čiurnos patempimas: traumatologas pataria, kaip gydyti

„Ortopro“ klinikos gydytojas V. Zankinas sako, jog moksliniai tyrimai rodo – po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri. O norint ateityje visiškai nejausti traumos pasekmių ir atkurti įprastą sąnario judesių diapazoną reikia stiprinti raiščius ir atraminius raumenis. Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus – stovint. Pratimus gydytojas rekomenduoja tęsti tol, kol neliks skausmo, atsistatys lankstumas. Po kurio laiko skausmas turėtų atlėgti, tačiau jei jis nemažėja būtina kreiptis į gydytoją. 

Čiurnos patempimo sunkumo laipsniai

Taigi skiriami trys čiurnos patempimo laipsniai:

• Lengvas čiurnos raiščių patempimas
  – ~45 % atvejų, minimalus patinimas, raiščiai tik patempti
• Vidutinis – dalinis čiurnos raiščių plyšimas
  – ~35 % atvejų, vidutinis skausmas, sąnario laisvumas
• Sunkus – visiškas čiurnos raiščių plyšimas
  – ~20 % atvejų, didelis nestabilumas, gijimas 8–12 savaičių

Kaip išvengti čiurnos patempimo?

Taigi prevencija yra itin svarbi:

• rinkitės stabiliai priglundančią avalynę,
• atlikite apšilimą prieš sportą,
• stiprinkite pėdų ir blauzdų raumenis,
• venkite nelygių paviršių.

Prevencija gali ženkliai sumažinti riziką – pavyzdžiui, reguliari pėdų ir blauzdos raumenų stiprinimo programa sumažina pakartotinio čiurnos patempimo tikimybę net iki 50 %.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai apie čiurnos patempimą

Kaip suprasti, kad patyriau čiurnos patempimą?
Pajusite skausmą, tinimą, mėlynes, sustingimą, gali būti sunku minti koja. Dažniausiai trauma įvyksta pasukus pėdą į vidų, avint nepatogią avalynę ar sportuojant nelygiu paviršiumi.

Ar čiurnos patempimas ir čiurnos raiščių plyšimas yra tas pats?

Taigi ne visada. Patempimas – lengvesnė forma, o plyšimas gali būti dalinis arba visiškas ir reikalauti ilgesnio gydymo.

Ką daryti iškart po patempimo?

• Laikykitės RICE principo:
• Ilsėkitės ir apsaugokite čiurną nuo krūvio.
• Šaldykite (15–20 min. kas kelias valandas).
• Suspauskite elastiniu bintu, kompresiniu įtvaru ar kojine.
• Pakelkite koją aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.

Ar reikia ortopedinio įtvaro patempus čiurną?

Taip. Moksliniai tyrimai rodo, kad elastiniai įtvarai yra efektyvesni nei imobilizavimas gipsu, nes leidžia čiurnai išlikti šiek tiek judriai, o tai spartina sveikimą.

Ar galima vaikščioti patempus čiurną?

Taigi jei skausmas nedidelis – galima, tačiau rekomenduojama naudoti įtvarą ir riboti krūvį.

Kiek laiko gyja čiurnos patempimas?

• Lengvas patempimas – apie 1–2 savaites.
• Vidutinis (dalinis raiščių plyšimas) – apie 4–6 savaites.
• Sunkus (visiškas plyšimas) – 8–12 savaičių, gali prireikti operacijos.

Kada patempus čiurną kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas labai stiprus, patinimas nemažėja, neįmanoma minti koja arba čiurna atrodo nestabili. Uždelsus, trauma gali tapti lėtinė ir sukelti sąnario nestabilumą.

Ar negydomas čiurnos patempimas gali turėti pasekmių?

Taip – jis gali sukelti lėtinį nestabilumą, pasikartojančias traumas ir nuolatinį skausmą.

Ar pratimai reikalingi po čiurnos patempimo?

Taip, jie būtini. Jau po pirmųjų 2 parų galima pradėti lengvus tempimo ir judesių pratimų sėdint. Vėliau, sumažėjus skausmui, pratimus tęsti stovint. Tai padeda atkurti lankstumą, stiprina raiščius ir raumenis, mažina pakartotinės traumos riziką.

Kaip sumažinti pakartotinio čiurnos patempimo riziką?

• Stiprinti pėdų ir blauzdos raumenis.
• Daryti apšilimo pratimus prieš sportą.
• Rinktis patogią, stabiliai priglundančią avalynę.
• Esant poreikiui, naudoti pakulnes ar batų įdėklus.

Reguliarus raumenų stiprinimas gali sumažinti pakartotinio patempimo riziką net iki 50 %.

Pratimus, kurie sumažins čiurnos patempimo riziką galite žiūrėti mūsų Youtube kanale čia.

Kokią įtaką čiurnos patempimas gali turėti ateityje skaitykite kitame gydytojo straipsnyje https://ortopro.lt/ciurnos-raisciu-patempimo-gydymas-kokia-itaka-tai-tures-pedos-sveikatai-ateityje/

 

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]

Gydytojas, ortopedas ir traumatologas Viačeslavas Zankinas sako, kad negydomas ar netinkamai gydomas čiurnos raiščių plyšimas gali sukelti:

• pasikartojančias traumas,
• sumažėjusį sąnario lankstumą,
• lėtinį skausmą.

Kai kuriais atvejais, ypač esant visiškam raiščių plyšimui, gali būti reikalingas ir operacinis gydymas.

Dviejų tipų čiurnos traumos

Taigi mediciniškai išskiriami du pagrindiniai čiurnos patempimo tipai:

1. Inversinis čiurnos patempimas

• Sudaro daugiau nei 85 % visų atvejų
• Pėda pasisuka į vidų
• Pažeidžiami išoriniai raiščiai

2. Sindesmozės patempimas

• Sudaro apie 1–11 % atvejų
• Dažnesnis kontaktiniame sporte
• Sukelia ilgalaikį skausmą ir nestabilumą
• Dažnai prireikia ilgesnio čiurnos raiščių plyšimo gydymo 

Kaip sumažinti skausmą ir patinimą?

Taigi pirmosiomis dienomis po traumos taikomas konservatyvus čiurnos patempimo gydymas:

• Poilsis ir krūvio ribojimas
• Kojos pakėlimas aukščiau širdies lygio
• Suspaudimas elastiniu tvarsčiu ar ortopediniu įtvaru
• Šaldymas 15–20 min. kas kelias valandas

„Ortopro“ klinikos gydytojas V. Zankinas sako, jog moksliniai tyrimai rodo – po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri. O norint ateityje visiškai nejausti traumos pasekmių ir atkurti įprastą sąnario judesių diapazoną reikia stiprinti raiščius ir atraminius raumenis. Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus – stovint. Pratimus gydytojas rekomenduoja tęsti tol, kol neliks skausmo, atsistatys lankstumas. Po kurio laiko skausmas turėtų atlėgti, tačiau jei jis nemažėja būtina kreiptis į gydytoją. 

Čiurnos patempimo sunkumo laipsniai

Taigi skiriami trys čiurnos patempimo laipsniai:

• Lengvas čiurnos raiščių patempimas
  – ~45 % atvejų, minimalus patinimas, raiščiai tik patempti
• Vidutinis – dalinis čiurnos raiščių plyšimas
  – ~35 % atvejų, vidutinis skausmas, sąnario laisvumas
• Sunkus – visiškas čiurnos raiščių plyšimas
  – ~20 % atvejų, didelis nestabilumas, gijimas 8–12 savaičių

Kaip išvengti čiurnos patempimo?

Taigi prevencija yra itin svarbi:

• rinkitės stabiliai priglundančią avalynę,
• atlikite apšilimą prieš sportą,
• stiprinkite pėdų ir blauzdų raumenis,
• venkite nelygių paviršių.

Prevencija gali ženkliai sumažinti riziką – pavyzdžiui, reguliari pėdų ir blauzdos raumenų stiprinimo programa sumažina pakartotinio čiurnos patempimo tikimybę net iki 50 %.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai apie čiurnos patempimą

Kaip suprasti, kad patyriau čiurnos patempimą?
Pajusite skausmą, tinimą, mėlynes, sustingimą, gali būti sunku minti koja. Dažniausiai trauma įvyksta pasukus pėdą į vidų, avint nepatogią avalynę ar sportuojant nelygiu paviršiumi.

Ar čiurnos patempimas ir čiurnos raiščių plyšimas yra tas pats?

Taigi ne visada. Patempimas – lengvesnė forma, o plyšimas gali būti dalinis arba visiškas ir reikalauti ilgesnio gydymo.

Ką daryti iškart po patempimo?

• Laikykitės RICE principo:
• Ilsėkitės ir apsaugokite čiurną nuo krūvio.
• Šaldykite (15–20 min. kas kelias valandas).
• Suspauskite elastiniu bintu, kompresiniu įtvaru ar kojine.
• Pakelkite koją aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.

Ar reikia ortopedinio įtvaro patempus čiurną?

Taip. Moksliniai tyrimai rodo, kad elastiniai įtvarai yra efektyvesni nei imobilizavimas gipsu, nes leidžia čiurnai išlikti šiek tiek judriai, o tai spartina sveikimą.

Ar galima vaikščioti patempus čiurną?

Taigi jei skausmas nedidelis – galima, tačiau rekomenduojama naudoti įtvarą ir riboti krūvį.

Kiek laiko gyja čiurnos patempimas?

• Lengvas patempimas – apie 1–2 savaites.
• Vidutinis (dalinis raiščių plyšimas) – apie 4–6 savaites.
• Sunkus (visiškas plyšimas) – 8–12 savaičių, gali prireikti operacijos.

Kada patempus čiurną kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas labai stiprus, patinimas nemažėja, neįmanoma minti koja arba čiurna atrodo nestabili. Uždelsus, trauma gali tapti lėtinė ir sukelti sąnario nestabilumą.

Ar negydomas čiurnos patempimas gali turėti pasekmių?

Taip – jis gali sukelti lėtinį nestabilumą, pasikartojančias traumas ir nuolatinį skausmą.

Ar pratimai reikalingi po čiurnos patempimo?

Taip, jie būtini. Jau po pirmųjų 2 parų galima pradėti lengvus tempimo ir judesių pratimų sėdint. Vėliau, sumažėjus skausmui, pratimus tęsti stovint. Tai padeda atkurti lankstumą, stiprina raiščius ir raumenis, mažina pakartotinės traumos riziką.

Kaip sumažinti pakartotinio čiurnos patempimo riziką?

• Stiprinti pėdų ir blauzdos raumenis.
• Daryti apšilimo pratimus prieš sportą.
• Rinktis patogią, stabiliai priglundančią avalynę.
• Esant poreikiui, naudoti pakulnes ar batų įdėklus.

Reguliarus raumenų stiprinimas gali sumažinti pakartotinio patempimo riziką net iki 50 %.

Pratimus, kurie sumažins čiurnos patempimo riziką galite žiūrėti mūsų Youtube kanale čia.

Kokią įtaką čiurnos patempimas gali turėti ateityje skaitykite kitame gydytojo straipsnyje https://ortopro.lt/ciurnos-raisciu-patempimo-gydymas-kokia-itaka-tai-tures-pedos-sveikatai-ateityje/

 

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]

Gydytojas, ortopedas ir traumatologas Viačeslavas Zankinas sako, kad negydomas ar netinkamai gydomas čiurnos raiščių plyšimas gali sukelti:

• pasikartojančias traumas,
• sumažėjusį sąnario lankstumą,
• lėtinį skausmą.

Kai kuriais atvejais, ypač esant visiškam raiščių plyšimui, gali būti reikalingas ir operacinis gydymas.

Dviejų tipų čiurnos traumos

Taigi mediciniškai išskiriami du pagrindiniai čiurnos patempimo tipai:

1. Inversinis čiurnos patempimas

• Sudaro daugiau nei 85 % visų atvejų
• Pėda pasisuka į vidų
• Pažeidžiami išoriniai raiščiai

2. Sindesmozės patempimas

• Sudaro apie 1–11 % atvejų
• Dažnesnis kontaktiniame sporte
• Sukelia ilgalaikį skausmą ir nestabilumą
• Dažnai prireikia ilgesnio čiurnos raiščių plyšimo gydymo 

Kaip sumažinti skausmą ir patinimą?

Taigi pirmosiomis dienomis po traumos taikomas konservatyvus čiurnos patempimo gydymas:

• Poilsis ir krūvio ribojimas
• Kojos pakėlimas aukščiau širdies lygio
• Suspaudimas elastiniu tvarsčiu ar ortopediniu įtvaru
• Šaldymas 15–20 min. kas kelias valandas

„Ortopro“ klinikos gydytojas V. Zankinas sako, jog moksliniai tyrimai rodo – po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri. O norint ateityje visiškai nejausti traumos pasekmių ir atkurti įprastą sąnario judesių diapazoną reikia stiprinti raiščius ir atraminius raumenis. Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus – stovint. Pratimus gydytojas rekomenduoja tęsti tol, kol neliks skausmo, atsistatys lankstumas. Po kurio laiko skausmas turėtų atlėgti, tačiau jei jis nemažėja būtina kreiptis į gydytoją. 

Čiurnos patempimo sunkumo laipsniai

Taigi skiriami trys čiurnos patempimo laipsniai:

• Lengvas čiurnos raiščių patempimas
  – ~45 % atvejų, minimalus patinimas, raiščiai tik patempti
• Vidutinis – dalinis čiurnos raiščių plyšimas
  – ~35 % atvejų, vidutinis skausmas, sąnario laisvumas
• Sunkus – visiškas čiurnos raiščių plyšimas
  – ~20 % atvejų, didelis nestabilumas, gijimas 8–12 savaičių

Kaip išvengti čiurnos patempimo?

Taigi prevencija yra itin svarbi:

• rinkitės stabiliai priglundančią avalynę,
• atlikite apšilimą prieš sportą,
• stiprinkite pėdų ir blauzdų raumenis,
• venkite nelygių paviršių.

Prevencija gali ženkliai sumažinti riziką – pavyzdžiui, reguliari pėdų ir blauzdos raumenų stiprinimo programa sumažina pakartotinio čiurnos patempimo tikimybę net iki 50 %.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai apie čiurnos patempimą

Kaip suprasti, kad patyriau čiurnos patempimą?
Pajusite skausmą, tinimą, mėlynes, sustingimą, gali būti sunku minti koja. Dažniausiai trauma įvyksta pasukus pėdą į vidų, avint nepatogią avalynę ar sportuojant nelygiu paviršiumi.

Ar čiurnos patempimas ir čiurnos raiščių plyšimas yra tas pats?

Taigi ne visada. Patempimas – lengvesnė forma, o plyšimas gali būti dalinis arba visiškas ir reikalauti ilgesnio gydymo.

Ką daryti iškart po patempimo?

• Laikykitės RICE principo:
• Ilsėkitės ir apsaugokite čiurną nuo krūvio.
• Šaldykite (15–20 min. kas kelias valandas).
• Suspauskite elastiniu bintu, kompresiniu įtvaru ar kojine.
• Pakelkite koją aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.

Ar reikia ortopedinio įtvaro patempus čiurną?

Taip. Moksliniai tyrimai rodo, kad elastiniai įtvarai yra efektyvesni nei imobilizavimas gipsu, nes leidžia čiurnai išlikti šiek tiek judriai, o tai spartina sveikimą.

Ar galima vaikščioti patempus čiurną?

Taigi jei skausmas nedidelis – galima, tačiau rekomenduojama naudoti įtvarą ir riboti krūvį.

Kiek laiko gyja čiurnos patempimas?

• Lengvas patempimas – apie 1–2 savaites.
• Vidutinis (dalinis raiščių plyšimas) – apie 4–6 savaites.
• Sunkus (visiškas plyšimas) – 8–12 savaičių, gali prireikti operacijos.

Kada patempus čiurną kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas labai stiprus, patinimas nemažėja, neįmanoma minti koja arba čiurna atrodo nestabili. Uždelsus, trauma gali tapti lėtinė ir sukelti sąnario nestabilumą.

Ar negydomas čiurnos patempimas gali turėti pasekmių?

Taip – jis gali sukelti lėtinį nestabilumą, pasikartojančias traumas ir nuolatinį skausmą.

Ar pratimai reikalingi po čiurnos patempimo?

Taip, jie būtini. Jau po pirmųjų 2 parų galima pradėti lengvus tempimo ir judesių pratimų sėdint. Vėliau, sumažėjus skausmui, pratimus tęsti stovint. Tai padeda atkurti lankstumą, stiprina raiščius ir raumenis, mažina pakartotinės traumos riziką.

Kaip sumažinti pakartotinio čiurnos patempimo riziką?

• Stiprinti pėdų ir blauzdos raumenis.
• Daryti apšilimo pratimus prieš sportą.
• Rinktis patogią, stabiliai priglundančią avalynę.
• Esant poreikiui, naudoti pakulnes ar batų įdėklus.

Reguliarus raumenų stiprinimas gali sumažinti pakartotinio patempimo riziką net iki 50 %.

Pratimus, kurie sumažins čiurnos patempimo riziką galite žiūrėti mūsų Youtube kanale čia.

Kokią įtaką čiurnos patempimas gali turėti ateityje skaitykite kitame gydytojo straipsnyje https://ortopro.lt/ciurnos-raisciu-patempimo-gydymas-kokia-itaka-tai-tures-pedos-sveikatai-ateityje/

 

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]

Čiurnos kaulai atlieka svarbią funkciją, išlaikydami visą kūno svorį. Čiurną sudaro 7 kaulai, o raiščiai sąnario išorėje užtikrina stabilumą. JAV atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad čiurnos patempimas sudaro apie 20 % visų sportinių traumų. Bendrai vertinant, pasaulyje kasmet užregistruojama maždaug 2–7 čiurnos patempimo atvejai 1000 gyventojų, o jaunų, fiziškai aktyvių žmonių grupėje šis skaičius dar didesnis – iki 15 atvejų 1000 žmonių per metus.

Taigi tiek sportuojantiems, tiek nesportuojantiems žmonėms čiurnos raiščių patempimas ar plyšimas yra viena dažniausių traumų.

Sportininkų populiacijoje čiurnos patempimai sudaro apie 16–21 % visų traumų. Esant čiurnos patempimui ar įtrūkimui pažeidžiami raiščiai, kurie yra sąnario išorėje. Žmogus jaučia skausmą, sustingimą, atsiranda mėlynės, patinimas. Ši trauma įgyjama stipriai pasukus pėdą, avint nepatogią avalynę, bėgiojant nelygiu paviršiumi ar šokinėjant netikėtai pasukus pėdą. Tai viena iš dažniausių traumų, pasitaikančių ir tarp jaunų, ir pagyvenusių, sportuojančių ir nesportuojančių žmonių.

Esant dideliam čiurnos skausmui reikia kreiptis į specialistus

Čiurnos patempimas ar plyšimas dažniausiai gydomas pratimais ir mankštomis, kurias skiria gydytojas, o parenka kineziterapeutas. Tyrimai rodo, kad apie 30–40 % pacientų, po patempimo negavusių tinkamos reabilitacijos, vėliau susiduria su lėtiniu čiurnos nestabilumu.

Kreiptis į gydytoją reikėtų, jeigu jaučiamas ilgai nepraeinantis skausmas, koja yra patinusi. Kartais prireikia operacijos, kurios metu atstatomi plyšę sausgyslės ir raiščiai.

Gydytojas, ortopedas ir traumatologas Viačeslavas Zankinas sako, kad negydomas ar netinkamai gydomas čiurnos raiščių plyšimas gali sukelti:

• pasikartojančias traumas,
• sumažėjusį sąnario lankstumą,
• lėtinį skausmą.

Kai kuriais atvejais, ypač esant visiškam raiščių plyšimui, gali būti reikalingas ir operacinis gydymas.

Dviejų tipų čiurnos traumos

Taigi mediciniškai išskiriami du pagrindiniai čiurnos patempimo tipai:

1. Inversinis čiurnos patempimas

• Sudaro daugiau nei 85 % visų atvejų
• Pėda pasisuka į vidų
• Pažeidžiami išoriniai raiščiai

2. Sindesmozės patempimas

• Sudaro apie 1–11 % atvejų
• Dažnesnis kontaktiniame sporte
• Sukelia ilgalaikį skausmą ir nestabilumą
• Dažnai prireikia ilgesnio čiurnos raiščių plyšimo gydymo 

Kaip sumažinti skausmą ir patinimą?

Taigi pirmosiomis dienomis po traumos taikomas konservatyvus čiurnos patempimo gydymas:

• Poilsis ir krūvio ribojimas
• Kojos pakėlimas aukščiau širdies lygio
• Suspaudimas elastiniu tvarsčiu ar ortopediniu įtvaru
• Šaldymas 15–20 min. kas kelias valandas

„Ortopro“ klinikos gydytojas V. Zankinas sako, jog moksliniai tyrimai rodo – po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri. O norint ateityje visiškai nejausti traumos pasekmių ir atkurti įprastą sąnario judesių diapazoną reikia stiprinti raiščius ir atraminius raumenis. Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus – stovint. Pratimus gydytojas rekomenduoja tęsti tol, kol neliks skausmo, atsistatys lankstumas. Po kurio laiko skausmas turėtų atlėgti, tačiau jei jis nemažėja būtina kreiptis į gydytoją. 

Čiurnos patempimo sunkumo laipsniai

Taigi skiriami trys čiurnos patempimo laipsniai:

• Lengvas čiurnos raiščių patempimas
  – ~45 % atvejų, minimalus patinimas, raiščiai tik patempti
• Vidutinis – dalinis čiurnos raiščių plyšimas
  – ~35 % atvejų, vidutinis skausmas, sąnario laisvumas
• Sunkus – visiškas čiurnos raiščių plyšimas
  – ~20 % atvejų, didelis nestabilumas, gijimas 8–12 savaičių

Kaip išvengti čiurnos patempimo?

Taigi prevencija yra itin svarbi:

• rinkitės stabiliai priglundančią avalynę,
• atlikite apšilimą prieš sportą,
• stiprinkite pėdų ir blauzdų raumenis,
• venkite nelygių paviršių.

Prevencija gali ženkliai sumažinti riziką – pavyzdžiui, reguliari pėdų ir blauzdos raumenų stiprinimo programa sumažina pakartotinio čiurnos patempimo tikimybę net iki 50 %.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai apie čiurnos patempimą

Kaip suprasti, kad patyriau čiurnos patempimą?
Pajusite skausmą, tinimą, mėlynes, sustingimą, gali būti sunku minti koja. Dažniausiai trauma įvyksta pasukus pėdą į vidų, avint nepatogią avalynę ar sportuojant nelygiu paviršiumi.

Ar čiurnos patempimas ir čiurnos raiščių plyšimas yra tas pats?

Taigi ne visada. Patempimas – lengvesnė forma, o plyšimas gali būti dalinis arba visiškas ir reikalauti ilgesnio gydymo.

Ką daryti iškart po patempimo?

• Laikykitės RICE principo:
• Ilsėkitės ir apsaugokite čiurną nuo krūvio.
• Šaldykite (15–20 min. kas kelias valandas).
• Suspauskite elastiniu bintu, kompresiniu įtvaru ar kojine.
• Pakelkite koją aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.

Ar reikia ortopedinio įtvaro patempus čiurną?

Taip. Moksliniai tyrimai rodo, kad elastiniai įtvarai yra efektyvesni nei imobilizavimas gipsu, nes leidžia čiurnai išlikti šiek tiek judriai, o tai spartina sveikimą.

Ar galima vaikščioti patempus čiurną?

Taigi jei skausmas nedidelis – galima, tačiau rekomenduojama naudoti įtvarą ir riboti krūvį.

Kiek laiko gyja čiurnos patempimas?

• Lengvas patempimas – apie 1–2 savaites.
• Vidutinis (dalinis raiščių plyšimas) – apie 4–6 savaites.
• Sunkus (visiškas plyšimas) – 8–12 savaičių, gali prireikti operacijos.

Kada patempus čiurną kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas labai stiprus, patinimas nemažėja, neįmanoma minti koja arba čiurna atrodo nestabili. Uždelsus, trauma gali tapti lėtinė ir sukelti sąnario nestabilumą.

Ar negydomas čiurnos patempimas gali turėti pasekmių?

Taip – jis gali sukelti lėtinį nestabilumą, pasikartojančias traumas ir nuolatinį skausmą.

Ar pratimai reikalingi po čiurnos patempimo?

Taip, jie būtini. Jau po pirmųjų 2 parų galima pradėti lengvus tempimo ir judesių pratimų sėdint. Vėliau, sumažėjus skausmui, pratimus tęsti stovint. Tai padeda atkurti lankstumą, stiprina raiščius ir raumenis, mažina pakartotinės traumos riziką.

Kaip sumažinti pakartotinio čiurnos patempimo riziką?

• Stiprinti pėdų ir blauzdos raumenis.
• Daryti apšilimo pratimus prieš sportą.
• Rinktis patogią, stabiliai priglundančią avalynę.
• Esant poreikiui, naudoti pakulnes ar batų įdėklus.

Reguliarus raumenų stiprinimas gali sumažinti pakartotinio patempimo riziką net iki 50 %.

Pratimus, kurie sumažins čiurnos patempimo riziką galite žiūrėti mūsų Youtube kanale čia.

Kokią įtaką čiurnos patempimas gali turėti ateityje skaitykite kitame gydytojo straipsnyje https://ortopro.lt/ciurnos-raisciu-patempimo-gydymas-kokia-itaka-tai-tures-pedos-sveikatai-ateityje/

 

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]