Naujienos

Čiurnos patempimas: traumatologas pataria, kaip gydyti

Zankin

Taigi jūsų čiurna pakrypo ir patyrėte čiurnos patempimą. Dabar jums įdomu, koks yra tinkamas patemptos čiurnos gydymas. Galime jus nuraminti, iš pradžių jums atrodo tai labai rimta, tačiau čiurnos patempimo sužalojimai beveik visada išgyja be jokio gydymo. Taigi, čiurnos patempimo gydymas nėra skirtas sužalojimui išgydyti. Gydymas skirtas padėti jums sumažinti simptomus ir pagreitinti pasveikimą, bei sumažinti čiurnos patempimo pasikartojimo riziką.

Čiurnos kaulai atlieka svarbią funkciją, išlaikydami visą kūno svorį. Čiurną sudaro 7 kaulai, o raiščiai sąnario išorėje užtikrina stabilumą. JAV atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad čiurnos patempimas sudaro apie 20 % visų sportinių traumų. Bendrai vertinant, pasaulyje kasmet užregistruojama maždaug 2–7 čiurnos patempimo atvejai 1000 gyventojų, o jaunų, fiziškai aktyvių žmonių grupėje šis skaičius dar didesnis – iki 15 atvejų 1000 žmonių per metus. Sportininkų populiacijoje čiurnos patempimai sudaro apie 16–21 % visų traumų.. Esant čiurnos patempimui ar įtrūkimui pažeidžiami raiščiai, kurie yra sąnario išorėje. Žmogus jaučia skausmą, sustingimą, atsiranda mėlynės, patinimas. Ši trauma įgyjama stipriai pasukus pėdą, avint nepatogią avalynę, bėgiojant nelygiu paviršiumi ar šokinėjant netikėtai pasukus pėdą. Tai viena iš dažniausių traumų, pasitaikančių ir tarp jaunų, ir pagyvenusių, sportuojančių ir nesportuojančių žmonių. 

Esant dideliam čiurnos skausmui reikia kreiptis į specialistus

Čiurnos patempimas ar plyšimas dažniausiai gydomas pratimais ir mankštomis, kurias skiria gydytojas, o parenka kineziterapeutas. Tyrimai rodo, kad apie 30–40 % pacientų, po patempimo negavusių tinkamos reabilitacijos, vėliau susiduria su lėtiniu čiurnos nestabilumu.  

Kreiptis į gydytoją reikėtų, jeigu jaučiamas ilgai nepraeinantis skausmas, koja yra patinusi. Kartais prireikia operacijos, kurios metu atstatomi plyšę sausgyslės ir raiščiai.

Gydytojas, ortopedas ir traumatologas Viačeslavas Zankinas sako, kad pavojinga nesikreipti į gydytoją, jeigu skausmas yra stiprus, nepraeina patinimas. Uždelsus kreiptis į specialistus esama trauma gali atsinaujinti ateityje, prarandamas sąnario lankstumas.


Dviejų tipų čiurnos traumos

Čiurnos traumos dažniausiai atsiranda pėdą stipriai pasukus į vidų, taip pažeidžiami išoriniai raiščiai. Daugiau kaip 85 % visų čiurnos patempimų yra inversiniai – kai pėda pasisuka į vidų ir pažeidžiami išoriniai raiščiai. Likusi dalis – sindesmonės patempimai, kurie yra retesni (apie 1–11 % atvejų), bet dažniau sukelia ilgalaikį skausmą ir nestabilumą. Tokia trauma dažniausiai įgyjama užsiimant kontaktiniu sportu.

Kaip sumažinti skausmą ir patinimą?

Čiurnos patempimas įprastai gydomas šalčiu, poilsio rėžimu, suspaudžiant ir pakeliant pėdą. Gavus traumą svarbu apsaugoti galūnę nuo didesnių pažeidimų, todėl patariama per pirmąsias dvi paras pėdą kuo mažiau judinti, ilsėtis, pakėlus ją iki klubų ar dar aukščiau. Pažeistą vietą reikia suspausti, tinka tokios priemonės kaip elastiniai tvarsčiai, kompresiniai įtvarai ar kojinės. Taip pat reikia 15-20 minučių atšaldyti čiurną, tą galima padaryti dedant ledą arba panardinant pėdą į šaltą vandenį. Toks gydymas sumažins skausmą ir patinimą. 

„Ortopro“ klinikos gydytojas V. Zankinas sako, jog moksliniai tyrimai rodo – po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri. O norint ateityje visiškai nejausti traumos pasekmių ir atkurti įprastą sąnario judesių diapazoną reikia stiprinti raiščius ir atraminius raumenis. Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus – stovint. Pratimus gydytojas rekomenduoja tęsti tol, kol neliks skausmo, atsistatys lankstumas. Po kurio laiko skausmas turėtų atlėgti, tačiau jei jis nemažėja būtina kreiptis į gydytoją. 

Yra trys čiurnos patempimo sunkumo laipsniai:

Lengvas čiurnos patempimo laipsnis. Tai nedidelis raiščių patempimas, jaučiamas lengvas čiurnos jautrumas ir patinimas – sudaro apie 45 % visų atvejų, raiščiai tik patempti.

Vidutinis čiurnos patempimo laipsnis– apie 35 % atvejų. Tai – dalinis čiurnos raiščių plyšimas, jaučiamas vidutinio sunkumo jautrumas ir patinimas, čiurnos sąnarys turi laisvumo.

Sunkus čiurnos patempimo laipsnis – 20 % atvejų . Tai visiškas raiščio plyšimas, jaučiamas didelis čiurnos sąnario nestabilumas, dažnai reikalauja ilgesnės reabilitacijos (8–12 savaičių).

Norint sumažinti traumų tikimybę pirmiausia reikia saugoti save 

Norint išvengti čiurnos traumos rinkitės patogią avalynę, daryti apšilimo pratimus prieš sportą. Tam tinka tempimo ir kiti pratimai, apšildysiantys įvairias kojų raumenų grupes. Kontaktinio sporto metu patartina saugoti save ir reaguoti į skausmą. Nereikėtų bėgioti nežinomose vietovėse, kuriose gali pasitaikyti duobių ar akmenų. Tie, kas jau turėjo čiurnos patempimą ir vis dar jaučia pasekmes, gali naudoti papildomas atraminį smūgį mažinančias priemonės – pakulnes, batų įdėklus. 

Prevencija gali ženkliai sumažinti riziką – pavyzdžiui, reguliari pėdų ir blauzdos raumenų stiprinimo programa sumažina pakartotinio čiurnos patempimo tikimybę net iki 50 %.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai apie čiurnos patempimą

Kaip suprasti, kad patyriau čiurnos patempimą?
Pajusite skausmą, tinimą, mėlynes, sustingimą, gali būti sunku minti koja. Dažniausiai trauma įvyksta pasukus pėdą į vidų, avint nepatogią avalynę ar sportuojant nelygiu paviršiumi.

Ką daryti iškart po patempimo?
Laikykitės RICE principo:

Ilsėkitės ir apsaugokite čiurną nuo krūvio.

Šaldykite (15–20 min. kas kelias valandas).

Suspauskite elastiniu bintu, kompresiniu įtvaru ar kojine.

Pakelkite koją aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.

Ar reikia įtvaro patempus čiurną?
Taip. Moksliniai tyrimai rodo, kad elastiniai įtvarai yra efektyvesni nei imobilizavimas gipsu, nes leidžia čiurnai išlikti šiek tiek judriai, o tai spartina sveikimą.

Kiek laiko gyja čiurnos patempimas?

Lengvas patempimas – apie 1–2 savaites.

Vidutinis (dalinis raiščių plyšimas) – apie 4–6 savaites.

Sunkus (visiškas plyšimas) – 8–12 savaičių, gali prireikti operacijos.

Kada kreiptis į gydytoją?
Jei skausmas labai stiprus, patinimas nemažėja, neįmanoma minti koja arba čiurna atrodo nestabili. Uždelsus, trauma gali tapti lėtinė ir sukelti sąnario nestabilumą.

Ar pratimai reikalingi po čiurnos patempimo?
Taip, jie būtini. Jau po pirmųjų 2 parų galima pradėti lengvus tempimo ir judesių pratimų sėdint. Vėliau, sumažėjus skausmui, pratimus tęsti stovint. Tai padeda atkurti lankstumą, stiprina raiščius ir raumenis, mažina pakartotinės traumos riziką.

Kaip sumažinti pakartotinio patempimo riziką?

Stiprinti pėdų ir blauzdos raumenis.

Daryti apšilimo pratimus prieš sportą.

Rinktis patogią, stabiliai priglundančią avalynę.

Esant poreikiui, naudoti pakulnes ar batų įdėklus.
Reguliarus raumenų stiprinimas gali sumažinti pakartotinio patempimo riziką net iki 50 %.

Pratimus, kurie sumažins čiurnos patempimo riziką galite žiūrėti mūsų Youtube kanale čia.