Naujienos

Ilgaamžiškumo pamatas – raumenys. Tai lyg investavimas, niekada nevėlu pradėti

Ilgaamžiškumo pamatas – raumenys. Tai lyg investavimas, niekada nevėlu pradėti

Gyvenimui persiritus į antrą pusę visi siekiame to paties – kuo ilgiau išlikti savarankiškais. Medicinos mokslininkai sutaria, jog tai didžiąja dalimi priklauso nuo raumenų masės, širdies ir kraujagyslių sveikatos bei subalansuotos, baltymais gausiai praturtintos mitybos.

Raumenų masę sudaro skeleto raumenys, kurie veikia atliekant judesius, lygieji raumenys, padedantys funkcionuoti atskiriems organams, ir širdies raumenys, kurie užtikrina pastarosios plakimą. Skeleto raumenys (toliau raumenys) – didžiausias kūno organas, atliekantis keletą svarbių funkcijų: kaulų atramos, judėjimo, aminorūgščių rezervo kaupimo ir medžiagų apykaitos reguliavimo.

Kaip tiksliai veikia šie audiniai mūsų gebėjimą gyventi ilgiau ir išvengti ligų, atskleidžia „Ortopro“ klinikos gydytojas ortopedas – traumatologas Jaroslav Vyšumirski.

„Moksliškai įrodyta, kad kuo daugiau raumenų masės, tuo didesnis išgyvenamumas. Tiek vyrų, tiek moterų jėga nuolat didėja iki 30–35 metų amžiaus. Po to raumenų galia ir darbingumas iš pradžių mažėja lėtai, o po 65-erių moterims ir 70-ies vyrams – žymiai greičiau. Treniruotės su svoriais yra būtinos, norint sušvelninti šį neigiamą poveikį senstant, – dėsto Jaroslav Vyšumirski. – Kai stimuliuojame skeleto raumenis, išlaikome mobilumą, skvarbų protavimą, hormonų pusiausvyrą ir gerėja nuotaika. Tuo tarpu netekdami raumenų masės tampame mažiau aktyvūs, kas ilgainiui gali pabloginti sveikatą – prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei kitų lėtinių negalavimų išsivystymo. Raumenys padeda mums kontroliuoti ir gliukozės kiekį. Be to, jėgos praradimas ne tik apsunkina kasdienes užduotis, bet ir sietinas su dažnesnėmis traumomis parkritus.  Moksliškai įrodyta, jog mirties rizika yra tiesiogiai susijusi su per greitai mažėjančia raumenų mase.  Todėl turėtume sutelkti dėmesį į šių audinių auginimą, o ne į riebalų metimą. Raumenys padeda sukurti šarvus, galinčius apsaugoti organizmą bet kokiame amžiuje“.

Gydytojo teigimu, audinių stiprumas yra geresnis ilgaamžiškumo veiksnys nei jų masė, tačiau pastarąją labai lengva atpažinti ir ji koreliuoja su raumenų galia. Be to, pasitelkus DEXA tyrimą masę paprasčiau išmatuoti nei jėgą.

„Raumenys labai svarbūs kaulų tankio palaikymui senstant. Atliekant jėgos treniruotes apkraunamas skeletas. Kaulams reikia spaudimo jėgos, kad jie išliktų stiprūs, o tai pasiekiama, kai aplink juos esantys audiniai susitraukia. Nustatyta, jei kaulų tankis yra menkas, bet raumenų masė didesnė, lūžių rizika nukritus – taip pat mažesnė, – sako „Ortopro“ atstovas, kurio įsitikinimu nėra stipresnės priemonės ilgaamžiškumui pagerinti nei mankšta. – Dauguma vyresnių žmonių supranta mankštos svarbą, bet svarsto, ar jiems ne per vėlu pradėti. Mankštinimąsi galima palyginti su investavimu pensijai – niekada ne vėlu pradėti. Žinoma, kuo anksčiau
nuspręsi investuoti, tuo daugiau turėsi. Sportuokite – nelaukite! Ir tai darykite visą gyvenimą. Mankšta – neabejotinai geriausias ginklas mūsų arsenale, kuris gali apsaugoti nuo sveikatos pablogėjimo ir pailginti gyvenimo trukmę. Tai nieko naujo, ko nesate girdėję tūkstantį kartų, bet žinutė labai svarbi – ją verta kartoti vėl ir vėl. Galbūt, per savo 100-ąjį gimtadienį džiaugsitės, kad tai padarėte“.