Kodėl sausgyslių ir raiščių pažeidimai sunkiai pasiduoda gydymui?
Sausgyslės (lot. tendines) tvirtina raumenis prie kaulų, tuo tarpu raiščiai (lot. ligamenta) – kaulus tarpusavyje per sąnarius. Bet kokie jų pažeidimai, pavyzdžiui patempimai ar plyšimai, gali reikšmingai paveikti judėjimą bei stabilumą.
Tendinopatija yra bendras terminas, apibūdintais sausgyslių ligas. Būklė gan dažna, bet ne visada susijusi su struktūriniais pokyčiais, kuriuos galima matyt naudojant ultragarso arba MRT tyrimus. Sausgyslės ir raiščiai yra audiniai, kurie pirmiausia perduoda įtampą. Todėl jie turėtų turėti medžiagų savybių, kurios leistų atlikti šį unikalų vaidmenį. Sausgyslės prisitaikę prie įvairių mechaninių organizmo poreikių: įtempimo, suspaudimo, deformacijos, slydimo ir panašiai. Pažeidus ar patologiškai pakitus sausgyslių struktūroms, sutrikdoma jų funkcija, kuri turi būti atstatyta. Todėl pagrindinis sausgyslių ir raiščių sužalojimų gydymo tikslas yra atstatyti arba
kraštutiniais atvejais pakeisti audiniu, turinčiu panašiu savybių“, – sako gydytojas D. Gorbačev.
Kai krūvis viršija natūralias atsistatymo galimybes atsiranda sausgyslių ligos. Šios patologijos gydymą apsunkina tai, kad jos dažnai yra lėtinės ir nėra uždegiminės ligos, kaip buvo anksčiau galvojama. Dažnai tokias ligas sąlygoja sausgyslės audinio degeneracija. Todėl šios ligos nepasiduoda tradicinių priešuždegiminių vaistų gydymui. Specialisto teigimu, sausgyslių ir raiščių gydymas seniai yra atrastas ir moksliškai pagristas supratimu apie audinių biomolekulinę kilmę bei specifinius regeneracijos procesus. Nors žinių sukaupta nemažai, vis dėlto, dabartiniai praktikuojami apkrova pagrįsti terapijos metodai dažnai nesuteikia visiško pasveikimo, nes sausgyslių atsakas į tokį gydymą skiriasi tarp individų todėl sunkų sukurti universalų gydymą tinkanti visiems pacientams. T.p. turi įtakos tokie faktoriai, kaip amžius, genetika ir bendra sveikata.
Sausgyslės ir raiščiai: kas stipresni?
Šis klausimas nėra visai korektiškas. Nors šie audiniai iš esmės yra pluoštinės jungiamojo audinio struktūros, tačiau atlieka skirtingus vaidmenis. Jų funkciją ir savybes apsprendžia jų struktūra. Sausgyslės perduoda raumens generuojamą jėgą į kaulą, o raiščiai sujungia (stabilizuoja) skirtingus kaulus.
Kalbant apie stiprumą, sausgyslės pranoksta raiščius. Šis pranašumas slypi jų sudėtyje. Sausgyslės turi lygiagrečius kolageno pluoštus, kurie leidžia atlaikyti didesnes tempimo apkrovas. Kolagenas yra pagrindinis jungiamojo audinio struktūrinis baltymas, atsakingas už tempimo stiprumą ir standumą. Sausgyslėse kolageno skaidulos tankiai supakuotos ir išdėstytos taip, kad būtų maksimaliai tvirtos įtempimo metu, užtikrinant mechaninį stabilumą.
Raiščiai nors ir turi daug kolageno, tačiau dėl persipinančio skaidulų išsidėstymo sugeba kompensuoti jėgas iš kelių krypčių. Yra labiau prisitaikantys, bet mažiau atsparūs tempimui.
Tendinopatijos gydymo iššūkiai:
1) Būklė nepagerėja pailsėjus – skausmas gali nurimti, bet sugrįžus prie aktyvios veiklos diskomfortas atsinaujina. Poilsis nepadidina sausgyslės tolerancijos apkrovoms.
2) Pratimai yra labiausiai moksliškai pagrįstas gydymas – sausgyslės turi būti apkraunamos palaipsniui, kad geriau toleruotų krūvius, kuriuos žmogus turi atlaikyti savo kasdieniame gyvenime.
3) Tendinopatija retai pagerėja ilgą laiką taikant tik pasyvų gydymą, pvz., masažą, terapinį ultragarsą, injekcijas, šoko bangų terapiją ir kt. Mankšta dažnai yra gyvybiškai svarbi sudedamoji dalis, o pasyvus gydymas yra papildomas.
4) Pratimai turi būti individualizuoti. Reikėtų laipsniškai didinti apkrovą, kad būtų galima atkurti funkciją, tuo pačiu sumažinti skausmą.
5) Tendinopatija labai lėtai reaguoja į pratimus. Turite turėti kantrybės ir įsitikinti, kad pratimai yra teisingi bei tinkami.
Protingas krūvis ir poilsis yra būtini sausgyslių bei raiščių sveikatai ir traumų prevencijai!