Intensyvesnės mankštos ar endoprotezavimo operacija: ką rinktis esant kelio artozės skausmui ir kaip jį sumažinti?
Kelio osteoartritas yra dažna ir dažnai sekinanti būklė, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Visuomenei senstant, sąnarių sveikatos išsaugojimas tampa vis svarbesnis siekiant užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę. Kojų dalies tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio problemos tikrai nemažą dalį lietuvių prispaudžia vos įžengus į penktą dešimtmetį. Manoma, jog apie 5–10 proc. vyresnių nei 40 metų žmonių turi gilius kelio sąnario kremzlės pažeidimus, o tarp vyresnių nei 75-erių metų asmenų degeneracinė osteoartrozė, kitaip vadinama artroze, nustatoma apie 80 proc. atvejų.
Apie panašias tendencijas kalba ir „Ortopro“ klinikos gydytojai:
„Paprastai artrozė ir su ja susijęs skausmas neatsiranda staiga, o vystosi palaipsniui laikui bėgant. Neretai pacientai, sergantys kelio osteoartritu, turi viršsvorį, kas dar labiau apsunkina būklę. Todėl visada rekomenduojame sureguliuoti svorį. Daugelis sunegalavusių skundžiasi, kad negali sulieknėti dėl to paties diskomforto ribojamo judėjimo. Tačiau įdomiausia tai, kad atlikus kelio sąnario endoprotezavimą, jie vis tiek daugiau dažniausiai nejuda ir neatsikrato to viršsvorio“, – sako gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Žukauskas.
Gydytojo teigimu, diagnozavus II – III laipsnio artrozę, pirmiausiai rekomenduojamas kineziterapijos kursas, kurio tikslas sustiprinti aplink kelio sąnarį esančius raumenis. Taip siekiama sumažinti lanksčiosios jungties apkrovas, malšinti skausmą ir padidinti mobilumą. Esant III-IV laipsnio negalavimui, kai skausmas itin intensyvus ir pacientas neserga kitomis gretutinėmis ligomis, dėl kurių nerekomenduojama operacija, yra siūlomas kelio sąnario endoprotezavimas. Tačiau laikas iki operacijos kartais gali prasitęsti net nuo vienerių iki dvejų metų.
„Klausimas, kaip gyventi su skausmu? O ką daryti tiems, kuriems dėl gretutinių ligų negalima atlikti operacijos? Tokiu atveju telieka mankšta ir skausmo valdymo būdai. Žmonės gali paklausti – kodėl turėčiau sportuoti? Ypač dėl to, kad yra kitų galimybių: analgetikai, injekcijos… Svarbu suvokti, kad skausmą malšinantys vaistai ir kortizono injekcijos tik laikina pagalba ir neretai turi šalutinį poveikį. Kortizonas dažnai sąlygoja kremzlės pažeidimo riziką, todėl su šiuo steroidiniu hormonu būtina elgtis labai apdairiai, – tvirtina ortopedas-traumatologas. – Taip pat dauguma pacientų turi nuostatą, kad jie nieko negali padaryti, jog sumažėtų skausmas. Neva jau bandė, bet nepavyko. Tokiu atveju visada kineziterapeutas parenka pratimų programą, kurią sergantis žmogus gali atlikti, nejausdamas per didelio diskomforto, o sustiprėjus treniruotės pakoreguojamos. Tai nuolatinis darbas. Žinoma sunku įsivaizduoti mankštinimąsi, esant osteoartritui, tačiau po kelių savaičių pastebėsite, kad jaučiatės geriau ir galite lengviau judėti. Be to, mankštos nauda tuo nesibaigia – tuo pačiu padidėja judesių diapazonas, o fizinis aktyvumas pagerina gyvenimo kokybę ir atitolina negalią.“
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nuo to, ką žmonės galvoja apie patiriamą skausmą, gali priklausyti jų fizinis aktyvumas. Nustatyta, jog osteoartritu sergantys pacientai, kurie jausdavo perdėtą bejėgiškumą ar beviltiškumą, buvo mažiau linkę judėti. Tada susidarydavo užburtas ratas – nepakankamas mobilumas didino sąnarių sustingimą bei silpnumą, o tuo pačiu blogino ir ligos eigą.
Mankštų režimo nesilaikymas – tik sunkesnė ligos stadija
Jokie atlikti tyrimai neparodė, kad dėl fizinio krūvio padidėtų osteoartrito išsivystymo tikimybė. Tiesą sakant, jie atskleidė, jog reguliari, vidutinio sunkumo mankšta gali labai veiksmingai sumažinti kelio artrozės skausmą ir padėti sulėtinti ligos progresavimą.
„Paskutinė kelio osteoartrito gydymo kryptis – kelio sąnario endoprotezavimas, kurios rezultatai yra teigiami maždaug 80–90 proc. ligonių. Svarbus dalykas yra tai, kad pratimai prieš operaciją lemia geresnius rezultatus ir po jos, todėl, nepaisant pasirinkto gydymo būdo, mankšta yra labai svarbi. Mūsų vaidmuo –padėti pacientams gerai pasirengti tiek pačiai chirurginei intervencijai, tiek reabilitacijai po jos.
Kelio sąnario artrozės valdyme yra daug galimybių. Tačiau pagrindinės, pirmosios eilės priemonės yra mankšta, švietimas ir svorio valdymas – net jei žmogus pasirenka operaciją ateityje. Kineziterapija atlieka svarbų vaidmenį mokant pacientus ir kuriant individualizuotas mankštos programas, labai smarkiai padedančias pasiekti savo tikslų“, – teigia gyd. A. Žukauskas.
