Visai nedidelis antsvoris gali turėti itin neigiamų padarinių mūsų pėdoms

Paskutinis straipsnio atnaujinimas 2026-06-03

Akivaizdu, kuo didesnis kūno svoris, tuo sunkiau kojų sąnariams. Papildomi kilogramai neigiamai veikia kaulų ir kremzlių struktūrų būklę, provokuodami raumenų bei skeleto sistemos patologijų vystymąsi.

„Pėdų skausmas labai dažnas nusiskundimas mūsų klinikoje ir tai beveik visais atvejais susiję su papildomais kilogramais. Priaugti svorio dėl įvairiausių aplinkybių, tame tarpe ir dėl sveikatos problemų, gali daugelis. Papildomų kilogramų galime ir nepastebėti, bet tikrai pajusime, kai pradės skaudėti būtent tą kojų dalį, su kuria remiamasi į pagrindą. Yra nustatyta, kad su kiekvienu žingsniu pėda turi absorbuoti 3 kg jėgos vienam kilogramui kūno masės einant ir 7 kg jėgos bėgant. Tai reiškia, kad vidutiniškai 80 kg sveriančio žmogaus pėda vieno žingsnio metu absorbuoja 240 kg svorio einant ir 560 kg bėgant. Jei ėjikas arba bėgikas turi viršsvorį, kalbame apie tūkstančius papildomų kilogramų per dieną vien dėl to, kad šiek tiek priaugta niekam nereikalingo svorio!”, – sako „Ortopro” klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Dmitrij Gorbačev.

Remiantis epidemiologiniais tyrimais, nutukimu sergantys žmonės turi 1,6–2,5 karto didesnę riziką patirti pėdų skausmą, o apie 41 % asmenų, kurių KMI viršija 30, skundžiasi lėtiniu pėdų diskomfortu. Plantarinis fascitas antsvorį turintiems žmonėms pasireiškia maždaug dvigubai dažniau nei normalaus svorio asmenims.

Gydytojo teigimu, kad atlaikytų didelių krūvių sukeliamą stresą, pėdos yra unikalios struktūros. Jas sudaro 26 kaulai, 30 sąnarių, daugiau nei 100 raumenų, raiščių ir sausgyslių. Tiek daug grupių dirba tam, kad žmogus galėtų būti judrus ir aktyvus.

Ką reiškia tie papildomi kilogramai?

Nuo seno kai kurios lėtinės ligos yra siejamos su nutukimu. Ne išimtis ir raumenų bei skeleto sistema. Tyrimai rodo, kad  yra net tiesioginė priklausomybė tarp aukšto kūno masės indekso (KMI)  kulno skausmo, plokščiapėdystės ir padidinto streso, tenkančio įvairioms pėdos sritims.

„Ortopro” gydytojo D. Gorbačev teigimu, maudimas kojų apatinėje dalyje ne visada rodo, kad organizme kažkas negerai. Diskomfortas gali atsirasti dėl nuovargio ir pervargimo. Tačiau jei skausmas nepraeina pailsėjus, lydi kiti simptomai (patinimas, tirpimas, odos spalvos pakitimas, pėdos svorio kritimas), būtina kreiptis į gydytoją.

„Įsivaizduokite naują sofą – kokia iš pradžių yra patogi ir minkšta. Tačiau laikui bėgant, pagalvėlės susispaudžia, praranda savo formą, o baldas nusvyra ir neatlaiko svorio. Jūsų pėdos gali reaguoti panašiai po daugelio metų dėl per didelio slėgio: jungiamieji audiniai išsitempia, susilpnėja sausgyslės, nukrenta lankas, susispaudžia ir suplonėja riebalų pagalvė. Tada raumenys turi dirbti sunkiau, kad išliktų stabilūs, o dėl didesnės įtampos ilgainiui stovėjimas ir vaikščiojimas gali būti skausmingi. Kadangi kūnas turi kompensuoti papildomą svorį, eisena dažnai pakinta, o tai jau pavojus dėl kulkšnies, kelio, klubo, apatinės nugaros ir kaklo pažeidimų”, – dėsto gyd. D. Gorbačev.

Pagrindiniai skausmingi antsvorio padariniai pėdoms

1. Plokščia pėda. Didesnis svoris gali įtempti ir susilpninti raiščius ir sausgysles, dėl kurių galūnių lankai yra išlenkti. Dėl plokščiapėdystės vėliau išsivysto ir kitos pėdos deformacijos: didžiojo piršto ir kitų pirštų iškrypimas. Plokščiapėdystė negydant nuveda prie skausmingos pėdos sąnarių degeneracijos. Dėl to smarkiai sutrinka žmogaus mobilumas.

2.Plantarinis fascitas. Šeimos gydytojai mėgsta šią patologiją vadinti kulno atauga arba pentinu. Plantarinė fascija yra labai svarbi, nes ji palaiko pėdos lanką ir savo ruožtu leidžia vaikščioti. Plantarinei fascijai tenka apie 14 proc. viso svorio tenkančio pėdai. Plantarinis fascitas yra būklė, kai ši audinio juosta užsidega ir sukelia  kulno skausmą. Kasdienis pėdų fascijos stresas sukelia mikroplyšimus, o tai savo ruožtu išvirsta į uždegimą, kuris vėliau patampa lėtiniu. Dažnai maudimas kyla iš pat ryto, lipant iš lovos. Skausmingas yra pirmas žingsnis. Dienos metu prasivaikščiojus gali šiek tiek pagerėti. Diskomfortas lokalizuojasi plantarinės fascijos prisitvirtinimo prie kulnakaulio vietoje. Taip pat gali mausti pėdos skliautą. Plantarinis fascitas nutukusiems asmenims nustatomas iki 70 % dažniau nei normalios kūno masės žmonėms.

3.Čiurnos ir pėdos sąnarių artrozė. Artrozė tai yra liga, pasireiškianti kremzlės degeneracija. Galutinėse stadijose kremzlė gali pilnai išnykti. Tai yra labai skausminga būklė. Kaip minėta, vien pėdoje yra 30 sąnarių. Esant viršsvoriui labai dažnai kenčia priekinės ir vidurinės pėdos dalies sąnariai.

„Kiekviena pėda yra skirtinga, ir kiekvienas iš mūsų neša savo svorį pagal  anatomines ir fiziologines galimybes. Kai jos išsenka, tenka kreiptis pas gydytojus specialistus. Visada verta paklausti savęs – ar aš viską padariau, kad padėčiau savo pėdoms? Jei patiriate mobilumo problemų, būtinai suplanuokite konsultaciją pas ortopedą-traumatologą”, – pabrėžia D. Gorbačev.

Sumažėjus mobilumui, kineziterapeutai ir mitybos specialistai turi daugybę galimybių padėti

1. 1. 1. 1. 1. 1. Plaukimas ir vandens aerobika.
            1. 1. Važiavimas dviračiu.
            1. 1. Tempimo pratimai. Jie pagerina lankstumą ir sustiprina pėdas, kad sugrąžintų buvusį funkcionalumą.
               2. Maistas. Žodis „dieta“ gali išgąsdinti skaitytojus, tačiau vien mitybos būdo pokyčiai gali turėti didelį poveikį svorio metimui.
            1. Bariatrinė chirurgija. Kartais, kai pratimai ir dieta nepadeda, tenka imtis invazinių priemonių.

          Mūsų rekomenduojamus tempimo ir pėdos stiprinimo pratimus galite rasti mūsų Youtube kanale čia.

         Kiek papildomi kilogramai prideda apkrovos pėdoms?

         Daugelis žmonių neįsivaizduoja, kokią apkrovą pėdoms sukuria net nedidelis antsvoris. Skaičiai kalba patys:

         Kiekvienas papildomas kilogramas kūno svorio prideda 2-3 kg apkrovos pėdoms einant. Bėgant – iki 5-7 kg. Tai reiškia, kad žmogus, sveriantis 10 kg daugiau nei turėtų, su kiekvienu žingsniu apkrauna pėdas 20-30 kg papildomai. Per dieną vidutiniškai nužingsniuojame 6000-8000 žingsnių. Tai reiškia, kad pėdos per dieną gauna 120 000-240 000 kg papildomos apkrovos. Per metus – dešimtis tūkstančių tonų.

         Pėdos nėra sukurtos tokiai apkrovai. Todėl net 5-10 kg viršsvorio gali sukelti plantarinį fascitą, pagreitinti plokščiapėdystės progresavimą arba pabloginti hallux valgus.

         Užburtas ratas: skauda pėdas → negaliu sportuoti → priaugu svorio → dar labiau skauda

         Tai dažniausia situacija, su kuria susiduria žmonės, turintys ir antsvorio, ir pėdų problemų. Pėdos skauda – todėl vengiama judėti. Mažiau judama – auga svoris. Daugiau svorio – dar labiau skauda pėdas.

         Šį ratą galima nutraukti, bet ne nuo bėgimo ar ilgo vaikščiojimo. Pradėti reikia nuo veiklų, kurios neapkrauna pėdų:

         Plaukimas – pėdos visiškai neapkraunamos, bet raumenys dirba ir kalorijos degina.
         Dviratis – apkrova pėdoms minimali, ypač jei pedalai tvirtinami per vidurį pėdos, ne per pirštus.
         Sėdimi pratimai – viršutinės kūno dalies treniruotės sėdint ar gulint.
         Kineziterapija vandenyje.

         Kai pėdos nustoja skaudėti ir svorio pradeda mažėti – galima palaipsniui grįžti prie ėjimo ir kitų veiklų.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar numetus svorio tikrai nustos skaudėti pėdas?

Daugelyje atvejų – taip, arba bent reikšmingai pagerės. Tyrimai rodo, kad net 5-10 % kūno svorio sumažinimas gali sumažinti plantarinio fascito simptomus iki 30-40 %. Tai ne garantija, bet vienas efektyviausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo pėdoms. Tačiau jei problema jau struktūrinė (hallux valgus, nusileido skliautas) – vien svorio metimo gali nepakakti, reikia ir ortopedinių priemonių.

Kodėl pėdos ypač skauda vakare, o ne ryte?

Nes per dieną pėdos gauna tūkstančius žingsnių apkrovos. Jei turite antsvorio – ta apkrova yra 2-3 kartus didesnė kiekviename žingsnyje. Vakare raumenys ir sausgyslės pavargsta, plantarinė fascija būna susidirginusi, audiniai patinę. Todėl vakarinė skausmo padidėjimas yra labai dažnas antsvorio turintiems žmonėms.

Ar plantarinis fascitas susijęs su antsvoriu?

Taip – antsvoris yra vienas stipriausių plantarinio fascito rizikos veiksnių. Kuo didesnis kūno svoris, tuo didesnė apkrova plantarinei fascijai – audinių juostai, kuri palaiko pėdos skliautą. Kai apkrova viršija fascijos gebėjimą atsigauti – atsiranda mikroplyšiai, uždegimas ir tas skaudus „pirmo žingsnio” pojūtis ryte.

Negaliu sportuoti, nes skauda pėdas – kaip mesti svorį?

Pradėkite nuo veiklų, kurios neapkrauna pėdų – plaukimas, dviratis, sėdimi pratimai, kineziterapija vandenyje. Lygiagrečiai koreguokite mitybą – svorio metimas 80 % priklauso nuo to, ką valgote, o ne kiek sportuojate. Kai pėdų skausmas sumažės (dėl svorio mažėjimo ir ortopedinių priemonių) – galėsite palaipsniui grįžti prie ėjimo ir kitų veiklų.

Ar ortopediniai vidpadžiai padeda, jei turiu antsvorio?

Taip, vidpadžiai perkelia apkrovą nuo skaudamų zonų ir tolygiau paskirsto svorį per visą pėdą. Tai ypač svarbu žmonėms su antsvoriu, nes jų pėdos gauna didesnę apkrovą kiekviename žingsnyje. Individualūs vidpadžiai, gaminami pagal 3D pėdos atspaudą, yra efektyvesni nei standartiniai, nes tiksliai atitinka pėdos formą.

Ar antsvoris gali įtakoti hallux valgus (kauliuko) deformaciją?

Gali pagreitinti deformacijos progresavimą. Kuo didesnis svoris – tuo didesnė apkrova pirštų sąnariams. Tyrimai rodo, kad KMI virš 25 padidina apkrovą pirštų sąnariams apie 30 %. Jei jau turite pradinius hallux valgus požymius – antsvoris gali paspartinti deformacijos progresavimą.

Ar vaikai su antsvoriu dažniau turi plokščias pėdas?

Taip. Vaikų su antsvoriu plokščiapėdystės paplitimas yra reikšmingai didesnis nei normalaus svorio vaikų. Papildomas svoris apkrauna dar besiformuojantį pėdos skliautą ir trukdo jam normaliai sustiprėti. Todėl vaikų ortopedai svorio kontrolę laiko viena svarbiausių plokščiapėdystės prevencijos priemonių.

Kiek laiko užtrunka, kol pėdos nustoja skaudėti numetus svorio?

Priklauso nuo problemos sunkumo. Lengvais atvejais (pradinis plantarinis fascitas, pėdų nuovargis) – pagerėjimą galite pajusti jau per 2-4 savaites sumažinus apkrovą. Sunkesniais atvejais (lėtinis fascitas, pažengusi plokščiapėdystė) – reikšmingas pagerėjimas gali užtrukti 3-6 mėnesius, derinant svorio metimą su vidpadžiais ir pratimais.

Kur Vilniuje kreiptis dėl pėdų skausmo?

„Ortopro” klinikoje (Vilnius, Žemaitės g. 21) dirba ortopedai-traumatologai, besispecializuojantys pėdos ir čiurnos chirurgijoje. Konsultacijos metu gydytojas atlieka pėdos apžiūrą, echoskopiją ir kompiuterinį pėdos tyrimą. Pagal rezultatus parenkamas individualus gydymo planas: nuo vidpadžių iki kineziterapijos. Registracija: ortopro.lt arba tel. +370 5 2159080.

Susiję straipsniai ir naudingos nuorodos:

Plokščiapėdystė: simptomai, priežastys ir gydymas https://ortopro.lt/ploksciapadyste/

Tempimo pratimai skaudančioms pėdoms https://ortopro.lt/tempimo-pratimai-yra-pirmoji-pagalba-skaudancioms-pedoms/

Hallux valgus priežastys, gydymas ir prevencija https://ortopro.lt/ka-daryti-kad-iskrypes-pedos-kauliuko-iskrypimas-neprogresuotu/

Ar dėvite tinkamo dydžio batus https://ortopro.lt/ar-jus-devite-tinkamo-dydzio-ir-plocio-batus/

Plantarinis fascitas: kodėl pratimai nepadeda https://ortopro.lt/kodel-plantariniam-fascitui-pratimai-daznai-nepadeda-ir-ka-daryti-kitaip-pagal-moksla/

Hallux valgus – ne genetika, o gyvenimo būdas https://ortopro.lt/hallux-valgus-ne-genetika-o-gyvenimo-budas-ka-is-tikruju-rodo-mokslas/

Kaip pasirinkti ortopedinius vidpadžius pagal aktyvumą https://ortopro.lt/individualus-ortopediniai-vidpadziai-ar-verta-kur-gamina-ir-kaip-pasirinkti/

Ortopediniai vidpadžiai  https://ortopro.lt/prekes-kategorija/vidpadziai/

Ortopedinė avalynė suaugusiems https://ortopro.lt/kompensuojami-gaminiai/individualiai-gaminama-nesudetinga-avalyne/

Kineziterapija „Ortopro” https://ortopro.lt/kineziterapija/

Registracija vizitui https://ortopro.lt/registracija-vizitui/