Akivaizdu, kuo didesnis kūno svoris, tuo sunkiau kojų sąnariams. Papildomi kilogramai neigiamai veikia kaulų ir kremzlių struktūrų būklę, provokuodami raumenų bei skeleto sistemos patologijų vystymąsi.
„Pėdų skausmas labai dažnas nusiskundimas mūsų klinikoje ir tai beveik visais atvejais susiję su papildomais kilogramais. Priaugti svorio dėl įvairiausių aplinkybių, tame tarpe ir dėl sveikatos problemų, gali daugelis. Papildomų kilogramų galime ir nepastebėti, bet tikrai pajusime, kai pradės skaudėti būtent tą kojų dalį, su kuria remiamasi į pagrindą. Yra nustatyta, kad su kiekvienu žingsniu pėda turi absorbuoti 3 kg jėgos vienam kilogramui kūno masės einant ir 7 kg jėgos bėgant. Tai reiškia, kad vidutiniškai 80 kg sveriančio žmogaus pėda vieno žingsnio metu absorbuoja 240 kg svorio einant ir 560 kg bėgant. Jei ėjikas arba bėgikas turi viršsvorį, kalbame apie tūkstančius papildomų kilogramų per dieną vien dėl to, kad šiek tiek priaugta niekam nereikalingo svorio!”, – sako „Ortopro” klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Dmitrij Gorbačev.
Gydytojo teigimu, kad atlaikytų didelių krūvių sukeliamą stresą, pėdos yra unikalios struktūros. Jas sudaro 26 kaulai, 30 sąnarių, daugiau nei 100 raumenų, raiščių ir sausgyslių. Tiek daug grupių dirba tam, kad žmogus galėtų būti judrus ir aktyvus.
Ką reiškia tie papildomi kilogramai?
Nuo seno kai kurios lėtinės ligos yra siejamos su nutukimu. Ne išimtis ir raumenų bei skeleto sistema. Tyrimai rodo, kad yra net tiesioginė priklausomybė tarp aukšto kūno masės indekso (KMI) kulno skausmo, plokščiapėdystės ir padidinto streso, tenkančio įvairioms pėdos sritims.
„Ortopro” gydytojo D. Gorbačev teigimu, maudimas kojų apatinėje dalyje ne visada rodo, kad organizme kažkas negerai. Diskomfortas gali atsirasti dėl nuovargio ir pervargimo. Tačiau jei skausmas nepraeina pailsėjus, lydi kiti simptomai (patinimas, tirpimas, odos spalvos pakitimas, pėdos svorio kritimas), būtina kreiptis į gydytoją.
„Įsivaizduokite naują sofą – kokia iš pradžių yra patogi ir minkšta. Tačiau laikui bėgant, pagalvėlės susispaudžia, praranda savo formą, o baldas nusvyra ir neatlaiko svorio. Jūsų pėdos gali reaguoti panašiai po daugelio metų dėl per didelio slėgio: jungiamieji audiniai išsitempia, susilpnėja sausgyslės, nukrenta lankas, susispaudžia ir suplonėja riebalų pagalvė. Tada raumenys turi dirbti sunkiau, kad išliktų stabilūs, o dėl didesnės įtampos ilgainiui stovėjimas ir vaikščiojimas gali būti skausmingi. Kadangi kūnas turi kompensuoti papildomą svorį, eisena dažnai pakinta, o tai jau pavojus dėl kulkšnies, kelio, klubo, apatinės nugaros ir kaklo pažeidimų”, – dėsto gyd. D. Gorbačev.
Pagrindiniai skausmingi antsvorio padariniai pėdoms
1. Plokščia pėda. Didesnis svoris gali įtempti ir susilpninti raiščius ir sausgysles, dėl kurių galūnių lankai yra išlenkti. Dėl plokščiapėdystės vėliau išsivysto ir kitos pėdos deformacijos: didžiojo piršto ir kitų pirštų iškrypimas. Plokščiapėdystė negydant nuveda prie skausmingos pėdos sąnarių degeneracijos. Dėl to smarkiai sutrinka žmogaus mobilumas.
2.Plantarinis fascitas. Šeimos gydytojai mėgsta šią patologiją vadinti kulno atauga arba pentinu. Plantarinė fascija yra labai svarbi, nes ji palaiko pėdos lanką ir savo ruožtu leidžia vaikščioti. Plantarinei fascijai tenka apie 14 proc. viso svorio tenkančio pėdai. Plantarinis fascitas yra būklė, kai ši audinio juosta užsidega ir sukelia kulno skausmą. Kasdienis pėdų fascijos stresas sukelia mikroplyšimus, o tai savo ruožtu išvirsta į uždegimą, kuris vėliau patampa lėtiniu. Dažnai maudimas kyla iš pat ryto, lipant iš lovos. Skausmingas yra pirmas žingsnis. Dienos metu prasivaikščiojus gali šiek tiek pagerėti. Diskomfortas lokalizuojasi plantarinės fascijos prisitvirtinimo prie kulnakaulio vietoje. Taip pat gali mausti pėdos skliautą.
3.Čiurnos ir pėdos sąnarių artrozė. Artrozė tai yra liga, pasireiškianti kremzlės degeneracija. Galutinėse stadijose kremzlė gali pilnai išnykti. Tai yra labai skausminga būklė. Kaip minėta, vien pėdoje yra 30 sąnarių. Esant viršsvoriui labai dažnai kenčia priekinės ir vidurinės pėdos dalies sąnariai.
„Kiekviena pėda yra skirtinga, ir kiekvienas iš mūsų neša savo svorį pagal anatomines ir fiziologines galimybes. Kai jos išsenka, tenka kreiptis pas gydytojus specialistus. Visada verta paklausti savęs – ar aš viską padariau, kad padėčiau savo pėdoms? Jei patiriate mobilumo problemų, būtinai suplanuokite konsultaciją pas ortopedą-traumatologą”, – pabrėžia D. Gorbačev.
Sumažėjus mobilumui, kineziterapeutai ir mitybos specialistai turi daugybę galimybių padėti
- Plaukimas ir vandens aerobika.
- Važiavimas dviračiu.
- Tempimo pratimai. Jie pagerina lankstumą ir sustiprina pėdas, kad sugrąžintų buvusį funkcionalumą.
- Maistas. Žodis „dieta“ gali išgąsdinti skaitytojus, tačiau vien mitybos būdo pokyčiai gali turėti didelį poveikį svorio metimui.
- Bariatrinė chirurgija. Kartais, kai pratimai ir dieta nepadeda, tenka imtis invazinių priemonių.