JAV mokslininkų atliktas išsamus tyrimas parodė, kad pagal traumų statistiką ledo ritulys pasaulyje užima 4 vietą ir nusileidžia tik pirmoje vietoje esančiam boksui, regbiui bei snieglenčių sportui. Vis dėlto, šimtus vaikų į aikštynus prisivilioję treneriai pagrįstai teigia, jog šis sportas gal net saugesnis nei Lietuvoje populiariausi krepšinis ar futbolas, nes jaunieji ledo ritulininkai turi šarvus, kurie puikiai pasaugo nuo bet kokių įmanomų susižeidimų.
Tačiau kas laukia išmokus gerai čiuožti, kai dvylikamečių ir trylikamečių greitis pasiekia 30 km ir daugiau per valandą, o parkritus beveik nekontroliuojamas slydimas vyksta maždaug 20 km per valandą greičiu? Be to, reikia staigiai stabdyti, keisti čiuožimo krypti, susitrenkti su priešininku ir pan… Vaikai išmoksta smūgiuoti, kad ledo ritulys lėktų net 80 – 90 km per val.
„Svarbu išskirti, kad ledo ritulininkai turi itin gerą pusiausvyros bei koordinacijos valdymo mechanizmą. Vis dėlto, patiriamos įvairios čiurnos, kelio sąnario, juosmeninės stuburo dalies, peties sąnario ar kitos kūno dalies traumos sumenkina pusiausvyros gebėjimus, lygiagrečiai sumažinant ir sportininko varžybinį laiką. Todėl tam tikras funkcinių judesių testavimas, žaidėjų pusiausvyros lavinimas tiek statinėmis, tiek dinaminėmis aplinkybėmis naudingas, efektyvus bei lemiamas bandant sumažinti tiek apatinių, tiek viršutinių galūnių traumų riziką“, – tvirtina „Ortopro“ klinikos kineziterapeutas Mantas Aleckūnas – Mūsų klinikos „3D Motion Lab” centre atliekami įvairūs neinvaziniai judesių biomechaniniai tyrimai. Laboratorijoje susipažinsite su savo judesių specifiškumu, unikalumu bei išskirtinumu. Taip pat bet koks šioje klinikoje atliekamas tyrimas bus naudingas, siekiant išvengti lėtinės arba ūmios traumos. Per treniruotes pritaikę specialistų rekomendacijas, skirtas judesio korekcijai, sumažinsite ir nemalonius pojūčius dėl netinkamai atliekamo judesio. Todėl raginame užsiregistruoti tyrimui jau artimiausiu metu“.
Dažniausios ledo ritulininkų patiriamos traumos
Žaidėjų sužeidimai specifiniai, nes jie susiję ir su smūgiavimu. Todėl didžiąją dalį sudaro sumušimai. Įvairiais skaičiavimais jie siekia apie 40 proc. visų traumų ant ledo. Antroje vietoje įvairūs patempimai – virš 35 proc. Trečioje – pjūviai apie 10 proc., lūžiai ir smegenų sukrėtimai apie 1,5 proc. Kitokių traumų patiriama dar mažiau.
Penktadalis visų ledo ritulio traumų tenka pečių juostai, kiek mažiau kenčia kelių raiščiai, čiurnos. „Kontaktinės traumos – bene skaudžiausia ledo ritulio dalis, tenkanti sportininkui. Tačiau pasitaiko ir nekontaktinių traumų, kurios vienareikšmiškai susijusios su per didele apkrova tenkančia kūnui treniruočių metu bei per varžybas. Didelis treniruočių ir varžybų skaičius, menkas organizmo atsistatymas po aktyvios fizinės veiklos, ledo ritulininkui lemia ir suprastėjusią judesių biomechaniką. Todėl treneriai ir medicinos personalas turi gerai išmanyti su šia sporto šaka susijusias traumas bei jų gydymo mechanizmus, lygiai taip pat ir tam tikras traumų prevencines programas, kurias taikant praktikoje būtų įmanoma sumažinti ir naujų, ir pasikartojančių traumų atsiradimo riziką“, – sako „Ortopro“ klinikos kineziterapeutas Mantas Aleckūnas.
Asociacijos „Hockey Lietuva“ duomenimis, dar 2010 metais ledo ritulio treniruotes lankė viso labo apie 300 vaikų, šiuo metu – jau daugiau nei 1500. Lietuvos čempionate rungtyniauja 150 žaidėjų, Moterų ledo ritulininkių priskaičiuojama daugiau nei 100. Likusieji – įvairiose mėgėjų lygose rungtyniaujantys žaidėjai. Iš viso šalyje – maždaug 3000 ledo ritulininkų.
