Aktualu ne tik aktyviai sportuojantiems, bet ir mėgstantiems pasidarbuoti: „tenisininko alkūnės” gydymas gali būti labai sudėtingas ir ilgas

„Tenisininko alkūnė” – tai lėtinė liga, kuri išsivysto dėl per didelio plaštakos ir dilbio sausgyslių bei raumenų apkrovimo. Ši liga dar vadinama epikondilitu ir yra būdinga tų profesijų atstovams, kurių veikloje dominuoja pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, dažnai skundžiasi apželdintojai, dažytojai, stogdengiai, malkų kapotojai.

Ši būklė yra viena dažniausių dilbio skausmo priežasčių. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad lateralinis epikondilitas diagnozuojamas maždaug 1–3 % bendros populiacijos, o tam tikrose profesinėse grupėse – net iki 10 %. Sportininkų, žaidžiančių tenisą, tarpe sergamumas siekia apie 50 %, o tarp tų, kurie užsiima daug sukamųjų judesių reikalaujančia veikla (pavyzdžiui, golfo žaidėjų ar stalių), paplitimas yra 5–15 %. Liga dažniausiai pasireiškia 30–60 metų žmonėms, vienodai vyrams ir moterims, ir apie 70–85 % atvejų paveikia dominuojančią ranką.

„80 procentų pacientų, besikreipiančių dėl alkūnės skausmų, turi sausgyslių uždegimą, taip vadinamą epikondilitą. Ir nereikia žaisti teniso, kad susirgtum, – sako „Ortopro” klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Aleksandr Grinčuk. – Tai dažnai nutinka tose sporto šakose, kuriose naudojamos raketės ar lazdos: golfas, tenisas, badmintonas… Dažniausiai epikondilitu serga asmenys, kurie daug naudoja viršutines galūnes fiziniai veiklai atlikti: pavojų susirgti kelia žolės pjovimas, automobilio remonto darbai, mezgimas, siuvimas, patalpų valymas ir kita. Taip pat dažnai susiduria ir pramonės įmonių darbuotojai”.

Gydytojo teigimu, ligos vystymosi priežastys yra paslėpti sausgyslių ar raumenų sužalojimai šalia alkūnės, jų silpnumas arba lankstumo sumažėjimas. „Tenisininko alkūnė“ paveikia beveik pusę tenisininkų ir iki 4 proc. visų gyventojų. Vienodai serga tiek moterys, tiek vyrai. „Tenisininko alkūne“ dažniausiai serga nuo 30 iki 60 metų.

„Pirmosiomis ligos vystymosi dienomis, kaip taisyklė, skundžiamasi jautrumu ar nežymiu skausmu epikondilo srityje, kuris sustiprėja judinant dilbį ir riešą, sugriebiant kokius nors daiktus ranka, ar drebuliu, stipriai sugniaužus kumštį. Pacientai, sergantys „tenisininko alkūne“, linkę patirti skausmą virš alkūnės sąnario arba šiek tiek žemiau jo, skausmas gali būti plintantis į riešą arba į petį. „Tenisininko alkūnės“ skausmas gali būti įvairus: nuo lengvo diskomforto judant alkūnę iki stipraus skausmo, kurį galima jausti net nejudant. Ligos eiga visada progresuoja ir jai būdingas skausmo padidėjimas, kurio metu paprasčiausi judesiai tampa kančia ligoniui, – tvirtina A. Grinčuk. – Norėdami sumažinti maudimą trumpuoju laikotarpiu nutraukite veiklą, kuri sukėlė paūmėjimą, kad nepablogintumėte būklės. Jei skausmas paveikia jūsų gyvenimą, neleidžia mankštintis ar dirbti, reikia kreiptis pagalbos”.

Gydant „tenisininko alkūnę”, pirmiausiai taikomas konservatyvus būdas. Tyrimai rodo, kad apie 80–90 % pacientų nechirurginis gydymas (poilsis, tempimo pratimai, fizioterapija) yra sėkmingas. Maždaug 5–10 % atvejų, kai simptomai išlieka ilgiau nei 6–12 mėnesių nepaisant gydymo, gali prireikti operacijos. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja duoti rankai pailsėti. Tai reiškia, kad kelioms savaitėms teks nutraukti sportavimą ar darbinę veiklą. Taip pat kiekvieną dieną būtina atlinkti tempimo pratimus, rotacinių judesių masažą. Didžiausia klaida, kurią daro pacientai sumažėjus skausmui, nutraukia tempimo pratimus. Tokių atveju epikondilitas gali pereiti į lėtinę stadiją ir trukti mėnesius – tada telieka operacinis gydymas.

„Mes, gydytojai, galime tik patarti, bet viskas priklauso nuo paciento, jo pastovaus darbo, todėl gydymas gali būti ilgas ir varginantis. Maždaug 80–90 proc. sergančiųjų epikondilitu nechirurginis gydymas yra sėkmingas. Bet vis dėlto, nedidelei daliai gali prireikti operacijos. Ir toks gydymo būdas dažniausiai taikomas, kai nesikreipiama į gydytoją laiku. Liga tampa chronine ir trunka labai ilgai, žmogus tampa nedarbingas, net paprastas namų ruošos darbas vargina.

Kad simptomai nepasikartotų, patariama tęsti tempimo pratimus, taip pat atlikti raumenų stiprinimo pratimus su nedideliais svoriais. Taip sportuoti būtina mažiausiai šešias aštuonias savaites po to, kai skausmas išnyko”, – dėsto A. Grinčuk.

„Tenisininko alkūnės” gydyme taip pat besispecializuojančios kineziterapeutės Aistės Vaitukaitienės teigimu, dažnai skausmas, kuris jaučiamas atliekant palyginti lengvą kasdienę veiklą, gali gana greitai išnykti, tačiau žaidžiant tenisą, sodo darbai, sunkių daiktų kėlimas ir kai kurie pratimai sporto salėje dar ilgai gali kelti skausmą.

„Nėra dviejų „tenisininko alkūnių”, kurios būtų visiškai vienodos. Be to, dažnai prisideda pečių juostos ar kaklo skausmai, todėl norėdami veiksmingai gydyti susirgimą, kineziterapeutai turi įvertinti, kokie veiksniai prisideda prie jūsų būklės ir nustatyti, kurioje raumenų atstatymo stadijoje esate. Tik tada galima sudaryti gydymo planą, kuris užtikrins, kad tikslas bus pasiektas. Savo gydymo įstaigoje turime visas galimybes itin veiksmingai padėti su šiuo negalavimu susidūrusiems pacientams.“ – sako „Ortopro” klinikos kineziterapeutė A. Vaitukaitienė.

Epikondilito galima išvengti derinant tinkamą fizinę techniką, reguliarius tempimo ir stiprinimo pratimus bei ergonomišką darbo aplinką. Tinkama „tenisininko alkūnės prevencija gali padėti ne tik išvengti skausmo, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.

DUK – „Tenisininko alkūnė“ (epikondilitas)

Kas yra „tenisininko alkūnė“ ir kodėl ji atsiranda?

„Tenisininko alkūnė“ (epikondilitas) – tai sausgyslių pažeidimas išorinėje alkūnės pusėje, atsirandantis dėl pasikartojančių riešo ir dilbio judesių. Dažniausiai ją sukelia ne sportas, o darbas rankomis, buities ar profesinė veikla.

Ar „tenisininko alkūnė“ gali atsirasti, jei nežaidžiu teniso?

Taip – tai vienas dažniausių klausimų diskusijose. Didžioji dalis sergančiųjų niekada nežaidė teniso. Liga dažna tarp:

• statybininkų,
• dažytojų,
• santechnikų,
• sodininkų,
• biuro darbuotojų,
• siuvėjų, mezgėjų.

Kaip atpažinti, kad tai tikrai „tenisininko alkūnė“?

Dažniausi simptomai:

• skausmas išorinėje alkūnės pusėje,
• skausmas stiprėja griebiant daiktus, sukant riešą,
• silpnumas rankoje,
• skausmas gali plisti į dilbį ar riešą.

Jei skausmas nepraeina savaime – reikalinga gydytojo apžiūra.

Ar „tenisininko alkūnė“ gali praeiti savaime?

Kai kuriais atvejais – taip, jei apkrova sumažinama labai anksti. Tačiau žmonės dažnai pastebi, kad:

• skausmas dingsta trumpam,
• grįžta vėl,
• ilgainiui tampa lėtinis.

Todėl rekomenduojama nelaukti mėnesiais.

Kiek laiko gyja „tenisininko alkūnė“?

Tai vienas dažniausių klausimų. Vidutiniškai:

• lengvais atvejais – 6–8 savaitės,
• vidutiniais – 3–6 mėnesiai,
• užleistais atvejais – iki metų ar ilgiau.

Reguliarūs pratimai ir kineziterapija ženkliai sutrumpina gijimo laiką.

Ar reikia visiškai nejudinti rankos?

Ne. Tai dažna klaida. Reikalinga:

• apkrovos korekcija, bet ne visiškas nejudėjimas,
• švelnūs tempimo ir stiprinimo pratimai,
• palaipsnis grįžimas prie veiklos.

Visiškas nejudrumas gali prailginti gijimą.

Ar padeda alkūnės įtvaras?

Taip, bet tik kaip pagalbinė priemonė. Alkūnės įtvaras:

• sumažina sausgyslių apkrovą,
• palengvina kasdienę veiklą,
• negydo priežasties.

Be pratimų ir kineziterapijos efektas dažniausiai laikinas.

Ar „tenisininko alkūnė“ gali tapti lėtine?

Taip. Jei:

• ignoruojamas skausmas,
• per anksti grįžtama prie krūvio,
• nutraukiami pratimai vos pagerėjus,
• epikondilitas gali tapti lėtinis ir tęstis mėnesius ar net metus.

Kada jau reikia operacijos?

Operacija reikalinga retai – tik apie 5–10 % atvejų, kai:

• skausmas tęsiasi ilgiau nei 6–12 mėnesių,
• konservatyvus gydymas neveiksmingas,
• stipriai sutrikusi kasdienė veikla.

Dauguma pacientų pasveiksta be operacijos.

Ar masažas ir tempimas tikrai padeda?

Taip. Tyrimai ir praktika rodo, kad:

• izometriniai tempimo pratimai mažina sausgyslių įtampą ir skatina gyjimą,
• raumenų stiprinimas apsaugo nuo pasikartojimo,
• masažas pagerina kraujotaką ir gijimą.

Svarbiausia – reguliarumas, net kai skausmas sumažėja.

Kodėl skausmas grįžta, nors jau buvo pagerėję?

Dažniausios priežastys:

• per greitas grįžimas prie darbo ar sporto,
• nutraukti pratimai,
• nepašalinta pagrindinė apkrovos priežastis,
• netinkama darbo ergonomika.

Tai labai dažna situacija.

Kaip galima išvengti „tenisininko alkūnės“ pasikartojimo?

Rekomenduojama:

• reguliariai atlikti tempimo ir stiprinimo pratimus,
• koreguoti darbo techniką,
• vengti ilgalaikių pasikartojančių judesių,
• naudoti ergonomiškas darbo priemones,
• palaipsniui didinti fizinį krūvį.