„Tenisininko alkūnė” – tai lėtinė liga, kuri išsivysto dėl per didelio plaštakos ir dilbio sausgyslių bei raumenų apkrovimo. Taip pat būdinga tų profesijų atstovams, kurių veikloje dominuoja pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, dažnai skundžiasi apželdintojai, dažytojai, stogdengiai, malkų kapotojai.
„80 procentų pacientų, besikreipiančių dėl alkūnės skausmų, turi sausgyslių uždegimą, taip vadinamą epikondilitą. Ir nereikia žaisti teniso, kad susirgtum, – sako „Ortopro” klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Aleksandr Grinčuk. – Tai dažnai nutinka tose sporto šakose, kuriose naudojamos raketės ar lazdos: golfas, tenisas, badmintonas… Taip pat kenčia asmenys, kurie daug naudoja viršutines galūnes fiziniai veiklai atlikti: pavojų susirgti kelia žolės pjovimas, automobilio remonto darbai, mezgimas, siuvimas, patalpų valymas ir kita. Taip pat dažnai susiduria ir pramonės įmonių darbuotojai”.
Gydytojo teigimu, ligos vystymosi priežastys yra paslėpti sausgyslių ar raumenų sužalojimai šalia alkūnės, jų silpnumas arba lankstumo sumažėjimas. „Tenisininko alkūnė“ paveikia beveik pusę tenisininkų ir iki 4 proc. visų gyventojų. Vienodai serga tiek moterys, tiek vyrai. O dominuojančių pacientų amžius – nuo 30 iki 60 metų amžiaus.
„Pirmosiomis ligos vystymosi dienomis, kaip taisyklė, skundžiamasi jautrumu ar nežymiu skausmu epikondilo srityje, kuris sustiprėja judinant dilbį ir riešą, sugriebiant kokius nors daiktus ranka, ar drebuliu, stipriai sugniaužus kumštį. Pacientai, sergantys „tenisininko alkūne“, linkę patirti skausmą virš alkūnės sąnario arba šiek tiek žemiau jo, skausmas gali būti plintantis į riešą arba į petį. „Tenisininko alkūnės“ skausmas gali būti įvairus: nuo lengvo diskomforto judant alkūnę iki stipraus skausmo, kurį galima jausti net nejudant. Ligos eiga visada progresuoja ir jai būdingas skausmo padidėjimas, kurio metu paprasčiausi judesiai tampa kančia ligoniui, – tvirtina A. Grinčuk. – Norėdami sumažinti maudimą trumpuoju laikotarpiu nutraukite veiklą, kuri sukėlė paūmėjimą, kad nepablogintumėte būklės. Jei skausmas paveikia jūsų gyvenimą, neleidžia mankštintis ar dirbti, reikia kreiptis pagalbos”.
Gydant „tenisininko alkūnę”, pirmiausiai taikomas konservatyvus būdas. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja duoti rankai pailsėti. Tai reiškia, kad kelioms savaitėms teks nutraukti sportavimą ar darbinę veiklą. Taip pat kiekvieną dieną būtina atlinkti tempimo pratimus, rotacinių judesių masažą. Didžiausia klaida, kurią daro pacientai sumažėjus skausmui, nutraukia tempimo pratimus. Tokių atveju liga gali pereiti į lėtinę stadiją ir turkti mėnesius – tada telieka operacinis gydymas.
„Mes, gydytojai, galime tik patarti, bet viskas priklauso nuo paciento, jo pastovaus darbo, todėl gydymas gali būti ilgas ir varginantis. Maždaug 80–90 proc. sergančiųjų nechirurginis gydymas yra sėkmingas. Bet vis dėlto, nedidelei daliai gali prireikti operacijos. Ir toks gydymo būdas dažniausiai taikomas, kai nesikreipiama į gydytoją laiku. Liga tampa chronine ir trunka labai ilgai, žmogus tampa nedarbingas, net paprastas namų ruošos darbas vargina.
Kad simptomai nepasikartotų, patariama tęsti tempimo pratimus, taip pat atlikti raumenų stiprinimo pratimus su nedideliais svoriais. Taip sportuoti būtina mažiausiai šešias aštuonias savaites po to, kai skausmas išnyko”, – dėsto A. Grinčuk.
„Tenisininko alkūnės” gydyme taip pat besispecializuojančios kineziterapeutės Aistės Vaitukaitienės teigimu, dažnai skausmas, kuris jaučiamas atliekant palyginti lengvą kasdienę veiklą, gali gana greitai išnykti, tačiau žaidžiant tenisą, sodo darbai, sunkių daiktų kėlimas ir kai kurie pratimai sporto salėje dar ilgai gali kelti skausmą.
„Nėra dviejų „tenisininko alkūnių”, kurios būtų visiškai vienodos. Be to, dažnai prisideda pečių juostos ar kaklo skausmai, todėl norėdami veiksmingai gydyti susirgimą, kineziterapeutai turi įvertinti, kokie veiksniai prisideda prie jūsų būklės ir nustatyti, kurioje raumenų atstatymo stadijoje esate. Tik tada galima sudaryti gydymo planą, kuris užtikrins, kad tikslas bus pasiektas. Savo gydymo įstaigoje turime visas galimybes itin veiksmingai padėti su šiuo negalavimu susidūrusiems pacientams.“ – sako „Ortopro” klinikos kineziterapeutė A. Vaitukaitienė.
