Laukimas daugeliui žmonių pagaliau baigėsi – ateina žiema ir visos, su tuo susijusios, pramogos kalnų kurortuose čia pat, ranka pasiekiamos. Skrydžiai užsakyti, lagaminai sukrauti, jau beveik jaučiate, kaip po kojomis girgžda sniegas. Tačiau yra vienas paskutinis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti prieš išvykstant – kaip elgtumėtės patyrę traumą?
„Nelaimingi atsitikimai dažniausiai nėra pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, planuojant atostogas. Tiesą sakant, dažnai pramogautojai neįžvelgia galimybės patirti traumą. Deja, bet mes gydytojai labai jaučiame, kada prasideda slidinėjimo sezonas. Nemažai iškylautojų grįžta iš kalnų ir tampa gydymo įstaigų pacientais“- sako „Ortopro” klinikos gydytojas ortopedas traumatologas Aleksej Lebedev.
Kokie veiksniai turi įtakos slidinėjimo traumų rizikai?
Statistika rodo, kad 80 proc. susižeidimų įvyksta dėl kritimų, apie 10 proc. – dėl susidūrimų. Dažniausios traumos (40 proc.) yra kelių, 18 proc. – pečių, 10 proc. – rankų. Snieglentininkai dažniausiai susižaloja rankas (38 proc. traumų), pečius ir nugarą (25 proc.).
Tobulėjanti slidinėjimo įranga bei šiuolaikinis trasų paruošimas daro įtaką susižeidimų mažėjimui. Todėl dabar pagrindinės kritimų priežastys yra amžius, ir prasti slidinėjimo įgūdžiai. Be to, patiriamų traumų pobūdis skiriasi priklausomai nuo paros laiko. Pirmasis pikas – dienos pradžioje, susijęs su nepakankamu apšilimu, kietu sniegu ryte. Antrasis – popietės pabaigoje dėl nuovargio, pablogėjusių, atitirpusių šlaitų ir minkšto sniego.
„Dažniausiai sužalojamas yra kelio sąnarys, vyrauja priekinio kryžminio raiščio pažeidimai. Priežastis – staigus bandymas pakreipti slides liemens atžvilgiu. Sulenktame kelyje jie sukelia išorinį girnelės sukimąsi ir sąnario virtimą į vidinę pusę, todėl stabilus raištis gali neatlaikyti esamų jėgų. Dažniausiai tai įvyksta kritimo metu. Didelis greitis nėra būtinas, priekinių kryžminių raiščių traumos įvyksta ir čiuožiant lėtai“, – teigia gydytojas A. Lebedev.
Remiantis statistika, priekinis kryžminis raištis yra susijęs su beveik 50 proc. visų sunkių sužalojimų. Tyrimai rodo, kad šį raištį dažniau susižaloja tie pramogautojai, kurie nuomojasi slides. Tikėtina, jog jie mažiau patyrę slidininkai.
Slidinėjant labai svarbus vaidmuo tenka čiurnos fiksavimui moderniais batais, kurie palengvina čiuožimą. Slidininkų avalynė apriboja judesius ties čiurna ir juos perduoda tiesiai į kelio sąnarį. Slidinėjimo batai vis labiau įmobilizuoja čiurną, kuri beveik netenka galimybės amortizuoti įtampų. Todėl pažeidimai linkę judėti link kelio.
Kitas traumų veiksnys yra greitis – šiuolaikinė trasų priežiūrą leidžia pasiekti tokį greitį, kokį dažnai sunku suvaldyti.
Be to, vertėtų atkreipti dėmesį ir į slidžių ilgį – kuo ilgesnės, tuo didesnė jėga perduodama keliui. Patartina naudoti trumpesnes.
Kaip išvengti slidinėjimo traumų?
Pasiruošimas – labai svarbus. Štai keletas patarimų, kurie padės išvengti nemalonumų kalnuose.
Fizinis pasirengimas. Slidinėjimas yra daug pastangų reikalaujanti veikla, todėl norint sumažinti traumų riziką būtina palaikyti gerą fizinį pasirengimą. Prieš treniruotes patartina pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kuris įvertins raumenų disbalansą ir padės sustiprinti reikalingas jų grupes.
Slidinėjimo pamokos. Jei esate pradedantysis arba neslidinėjote keletą sezonų, būtinai turite pasitreniruoti. Net patyrusiems slidininkams pamokos gali būti naudingos. Iš naujo įgysite pasitikėjimo savimi, susigrąžinsite techniką, taip pat galite išmokyti teisingai kristi, kad sumažintumėte traumų riziką.
Pramogos pagal sugebėjimus. Nesvarbu, ar esate naujokas šioje srityje ar jau patyręs – visada čiuožkite pagal savo galimybes.
Apšilimas. Fizinis krūvis su sustingusiais raumenimis – itin pavojingas. Pradėti dieną lėtesniu čiuožimu svarbu net labai patyrusiems.
Tinkama slidinėjimo įranga. Įsitikinkite, kad slidės tokio ilgio, koks reikalingas, ir atitinka jūsų įgūdžių lygį.
Naudokite apsaugines priemones. Riešų, alkūnių, kelių apsaugos ir šalmas – būtini.
Neslidinėkite pavargę. Traumų tikimybė didesnė, jei nepakankamai pailsėjote arba dienos pabaigoje norite dar vieno paskutinio nusileidimo. Dehidratacija taip pat gali sukelti nuovargį, todėl įsitikinkite, kad visą dieną vartojote pakankamai skysčių.
Nevartokite alkoholio. Tai padidina traumų riziką.
Laikykitės ženklų ir įspėjimų. Nenukrypkite nuo pažymėto kelio ar į pavojingą vietovę.
„Slidinėjimas reikalauja geros kojų jėgos, sąnarių ir liemens stabilumo. Stokojant pasirengimo, gali nutikti visko. Pirmoji pagalba visada bus suteikiama toje šalyje, kur slidinėsite. Jei trūksta raiščiai, nereikia skubėti operuoti. Galima palaukti 4–8 savaites. Bet kiekviena situacija yra skirtinga. Dažnai būna kelios traumos, tai gali būti raiščių bei menisko sužalojimai. Todėl dėl operacinio gydymo sprendžiama individualiai. Sugrįžti prie slidinėjimo po operacijos galima tik po 8 mėnesių ir tik po ilgos reabilitacijos bei pilno atsistatymo. Kitaip kyla didelė rizika vėl patirti trauma”, – pataria gydytojas A. Lebedev.