Kai kurie žmonės yra linkę pakartotinai pasitempti čiurną. Linkusieji pakartotinai pasitempti čiurnas privalo žinoti, kaip sumažinti riziką. Pravartu žinoti: kaip sumažinti riziką pakartotinai pasitempti čiurną.
Čiurnos patempimas yra viena iš dažniausiai pasikartojančių apatinių galūnių traumų
“Skausmas, patinimas, pėdos nestabilumas – toks diskomfortas gali trukti mėnesiais. Pasikartojančios traumos yra paplitę tiek tarp nesportuojančių, tiek tarp sportuojančių žmonių. Kartais tereikia ne taip nulipti nuo šaligatvio bortelio, nusileisti laiptais ar net tiesiog paėjėti nelygiu paviršiumi, kad čiurna pakryptų. Skausmingiausia, kai čiurnos išorinėje pusėje esantys raiščiai ištempiami arba plyšta ir kai sąnarys pasislenka už įprastos judesių ribos”, – sako “Ortopro” klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Alfredas Petrikas.
Gydytojų praktika rodo, kad žmonėms, kurie buvo pasitempę čiurną, tikimybė patirti tokią pat traumą pakartotinai padidėja. Nes po tokios traumos dažnai sutrikdomas struktūrinių raiščių vientisumas ir sensomotorinė funkcija, kuri padeda pajusti aplinką ir leidžia prie jos lengviau prisitaikyti.
Pasitempę čiurną gali susižaloti kitus tos pačios galūnės ar net priešingos kojos sąnarius
Šlubuojant arba šiek tiek pakeitus eiseną, traumuotas žmogus natūraliai saugo savo čiurną dėl
baimės pakartotinai pasitempti. O tai kelia riziką pažeisti sveikus audinius.
„Pirmas dalykas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį – vis dar išliekantis patinimas, kuris gali
paveikti motorinių raumenų būklės aplink čiurną kontrolę. Tai gali turėti įtakos pusiausvyrai, dėl
kurios galimai ir įvyks pakartotinis čiurnos pakrypimas. Ypač tai aktualu sportuojantiems.
Aktyviau judėti galima pradėti tik tada, kai praeina tinimas ir yra atstatomas pilnas čiurnos
sąnario mobilumas”, – tvirtina gydytojas A. Petrikas.
“Ortopro” klinikos gydytojai pastebi, kad žmonės, turintys čiurnos patempimų palaipsniui tampa:
- mažiau aktyvūs;
- turi didesnį kūno masės indeksą;
- dažniau jaučia bendresnį kūno skausmą;
- skundžiasi pablogėjusia gyvenimo kokybę.
Ką daryti?
Praktikoje čiurnos patempimo rizikai sumažinti taikomi specialūs įtvarai, o didžiausia nauda iš balansavimo ir propriocepcinio lavinimo pratimų. Pastarieji stimuliuoja kūno poziciją, judėjimą ir jėgą padedančius kontroliuoti receptorius kūno audiniuose.
Proprioreceptoriai yra jutimo neuronai, randami raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose, kurie akimirksniu perkelia kūną į nesąmoningą, momentinę krypties korekciją, kuri išlaiko jį centre. Jie vystosi laikui bėgant, todėl besimokantys vaikščioti mažyliai vis dar dažnai žiūri į savo pėdas, o senstant, silpnėjant – viena iš priežasčių, dėl kurių pagyvenę žmonės gali kristi.
„Tai jūsų kūno vidinė GPS sistema, – sako gydytojas A. Petrikas. – Propriorecepcija atlieka ypač svarbų vaidmenį svorį laikančiuose sąnariuose, tokiuose kaip čiurna. Patempus čiurną, pažeidžiami proprioreceptoriai. Tai pablogina kūno gebėjimą susibalansuoti ir padidina tikimybę, kad tą pačią čiurną vėl pasitempsite. Mes, gydytojai, dažnai tai vadiname „atsipalaidavusia čiurna“, kuri atsiranda dėl pradinio patempimo, kai sulėtėja grįžtamasis ryšys tarp nervų ir smegenų. Smegenys negali pakankamai greitai sureaguoti, kad apsaugotų čiurną nuo dar vieno patempimo“.
Gydytojo teigimu, neuroraumeninio lavinimo kineziterapija yra būtina, siekiant sumažinti patempimo pasikartojimo dažnį ir turėtų būti taikoma, bandant pagerinti bendrą funkcinį stabilumą. Nustatyta, kad šie pratimai, kurie paprastai apima propriocepcijos užduotis ir pusiausvyrą, žymiai pagerina bendrus čiurnos funkcinius rezultatus.
Propriorecepciniai pratimai, galintys padėti sustiprinti čiurnos raumenis ir raiščius
- Balansavimas ant balansinės platformos.
- Stovėjimas ant pažeistos kojos, atliekant tokias veiklas kaip kamuolio metimas ar gaudymas.
- Stovėjimas ant pažeistos kojos užmerktomis akimis.
- Prieš pradedant treniruotes, visada rekomenduojama pasitarti su kineziterapeutu.