Nugaros skausmas – būklė, kuri paveikia milijonus įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje. Disko išvarža išsivysto, kai minkštasis, žėlė pavidalo, audinys per plyšimą vadinamame žiediniame sluoksnyje išsiveržia iš disko centro ir daro spaudimą šalia esantiems nervams. Priešingai nei daugelis mano, dažniausiai pasireiškia ne senatvėje, o 35–55 m., kai žmogus dar kupinas jėgų. Be to, pasitaiko, jog medikų pagalbos prireikia ir paaugliams.
„Disko išvaržos simptomai gali būti nuo lengvo iki sunkaus ir gali apimti skausmą, tirpimą, dilgčiojimą bei silpnumą paveiktoje srityje. Gydymo galimybės skiriasi priklausomai nuo būklės sudėtingumo ir gali apimti kineziterapija bei fizioterapiją, vaistus, o kai kuriais atvejais chirurgiją. Tačiau praktika rodo, kad daugeliu atvejų diskų išvaržos gali išnykti savaime, be medicininės intervencijos. Tiesą sakant, manoma, kad maždaug du trečdaliai diskų išvaržų laikui bėgant išgyja savaime“, – teigia „Ortopro“ klinikos gydytoja neurologė Elona Kazlauskienė.
Kodėl diskų išvarža išnyksta savaime?
Nors nugaros skausmai laikui bėgant dažniausiai praeina savaime, gijimo greitį ir sėkmę gali paveikti tokie veiksniai, kaip būklės sunkumas, amžius, bendra sveikata, gyvenimo būdas. Ne paslaptis, jog jaunesni organizmai paprasčiau regeneruoja audinius, o lėtinės sveikatos būklės, tokios kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ir nutukimas, gali sulėtinti gijimo procesus.
Rūkymas, prasta mityba ir judėjimo trūkumas taip pat gali turėti įtakos gebėjimui pasveikti, todėl svarbu išlaikyti sveiką gyvenimo būdą, atsigaunant po disko išvaržos. „Kūnas turi neįtikėtiną gebėjimą išgydyti save, o tai ypač pasakytina apie stuburą. Stuburo tarpslanksteliniai diskai yra sudaryti iš gelio pavidalo medžiagos, vadinamos pulpos branduoliu, kurį supa tvirtas išorinis sluoksnis, vadinamas žiediniu fibrosu. Kai diskas pažeidžiamas, pulpos branduolys gali ištekėti į išorę ir daryti spaudimą nervams arba nugaros smegenims, sukeldamas skausmą ar kitus simptomus. Tačiau organizmas turi natūralų apsaugos mechanizmą, skirtą susidoroti su tokio tipo sužalojimais. Kai atsiranda disko išvarža, organizmas atpažįsta ją kaip svetimkūnį ir siunčia imunines ląsteles į tą vietą, kad suskaidytų bei pašalintų. Šis procesas žinomas kaip rezorbcija ir gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius. Organizmui ardant nutekėjusį pulpos branduolį, sumažėja spaudimas nervams ar nugaros smegenims, ima gerėti būklė. Kai kuriais atvejais organizmas gali net atstatyti pažeistą žiedinį sluoksnį, taip net dar labiau sumažindamas pakartotinės išvaržos riziką“, – sako E. Kazlauskienė.
Veiksniai, turintys įtakos disko išvaržos gijimui:
Medicinos mokslininkai sutaria, jog amžius nėra rodiklis susitaikyti su nugaros skausmu, o fizinis aktyvumas gali ne tik padėti išvengti jos skausmo, bet ir atitolinti kitas su senėjimu susijusias ligas. Nors dažnu atveju kūnas pats „išgydo“ disko išvaržą, yra keletas dalykų, kuriuos galite atlikti, valdydami simptomus ir darydami įtaką sėkmingam pasveikimui.
Konservatyvios gydymo galimybės:
- Poilsis: vengti įtemptos veiklos ir leisti kūnui atsigauti pačiam.
- Vaistai nuo skausmo: nereceptiniai medikamentai gali padėti valdyti skausmą ir uždegimą.
- Kineziterapija: pratimai, skirti stiprinti pažeistos srities raumenis, gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti lankstumą.
- Šiluma: pažeistos vietos šildymas gali padėti sumažinti maudimą ir uždegimą.
Nekonservatyvūs gydymo būdai:
Jei konservatyvus gydymas nepadeda, gali prireikti medicininės intervencijos. Medicininio disko išvaržos gydymo galimybės yra epidurinės steroidų injekcijos ir chirurgija.
Tyrimai rodo, kad didžiausią teigiamą efektą galima pasiekti kompleksiškai derinant įvairias priemones, tarp jų – fizinius, tempimo, judesių kontrolės pratimus, masažą bei šilumos ir šalčio procedūras. Vis dėlto, kaip jas tinkamai suderinti, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju arba kineziterapeutu.