Stebėtina, bet traumos susijusios su šunų vedžiojimu, yra ganėtinai dažnos.
Tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių turi augintinius, kuriuos myli besąlygiška meile, bet sveikatai tai naudinga ne tik dėl to, bet ir dėl padidėjančio fizinio aktyvumo – juk augintiniui reikia pasivaikščiojimų ir žaidimų lauke.
Tačiau kasdien vedžiodami savo augintinį būkite atsargūs. 2023 m. medicinos ir sporto žurnale Medicine & Science in Sports & Exercise paskelbtame tyrime šunų vedžiojimas siejamas su padidėjusiu traumų skaičiumi – per metus jis išaugo daugiau nei keturis kartus. Šunų vedžiotojai dažniausiai patiria pirštų lūžius, pečių patempimus, galvos smegenų traumas.
Neseniai atlikto Johnso Hopkinso universiteto tyrimo duomenimis, šunų vedžiojimo traumų dažniausiai pasitaiko tarp 40–64 metų amžiaus suaugusiųjų, o sunkiausių – 65 metų ir vyresniems žmonėms.
Šunys yra nenuspėjami, jie nesupranta eismo ir kitų tykančių pavojų. Šunų vedžiojimas gali atrodyti kaip tinkamas metas atlikti daugybę kitokių užduočių – kalbėtis telefonu, skaityti el. laiškus, mėgautis kraštovaizdžiu. Nelaimingi atsitikimai labiausiai tikėtini, kai ir šuo, ir šeimininkas išsiblaškę.
Dažniausiai traumų vedžiojant šunis patiriama, kai augintinis staigiai, netikėtai, stipriai timpteli pavadį. Dažniausi sužalojimai:
- Pirštų lūžiai. Pirštų lūžiai yra dažniausia su šuns vedžiojimu susijusi trauma. Taip gali nutikti, kai šuo staiga trūkteli pavadį arba kai į jį įsipainioja. Smarkiai trūkčiojamas pavadis gali smarkiai timptelti ar užveržti jūsų pirštus, o tai savo ruožtu gali baigtis pirštų patempimu, išnirimu ar lūžiu.
- Pečių traumos. Dažniausiai pasitaikanti peties trauma, kai šuo trūkteli pavadį, yra peties sukamųjų raumenų, – keturių raumenų ir jų sausgyslių grupės, laikančios žastą prie mentės, – sužalojimas. Šitaip ypač dažnai nutinka didelių šunų, sveriančių, tarkim, iki 35 kg, šeimininkams, nes tokių augintinių traukimo jėga labai didelė.
Kitos traumos: apatinės nugaros dalies patempimai, čiurnos lūžiai ir patempimai, alkūnės sužalojimai, kaklo patempimai, riešo lūžiai.
Vyresnio amžiaus žmonėms ypač pavojingi kritimai. Tyrimo metu nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės tris kartus dažniau susižaloja krisdami, daugiau nei du kartus dažniau patiria lūžius ir turi daugiau nei 60 proc. didesnę tikimybę patirti smegenų traumą. Šie kritimai susiję su amžiaus nulemtais pusiausvyros, raumenų jėgos ir regėjimo pokyčiais.
Patarimai, kaip išvengti traumų:
Rekomenduojame vengti automatiškai išsivyniojančių pavadėlių, geriau naudoti trumpesnius pavadžius, o svarbiausia – stebėti aplinką ir neblaškyti dėmesio kitais dalykais, pvz., SMS žinučių rašymu pasivaikščiojimo su šunimi metu. Venkite judrių mokyklų kiemų ar kitų vietų, kurios, kaip žinote, gali trikdyti, jaudrinti ar blaškyti jūsų augintinį.
Avalynė. Avėkite tvirtus, gerai su žeme sukimbančius batus. Venkite batų slystančiais padais ir šlepečių.
Maršrutas. Reguliarus vaikščiojimas tuo pačiu keliu padeda orientuotis ir šuniui, ir šeimininkui. Kuo labiau pažįstamas maršrutas, tuo mažesnė nenumatytų trikdžių jūsų šuniui tikimybė.
Paros metas. Jei jūsų regėjimas silpnas, venkite vakarinių pasivaikščiojimų prastai apšviestomis vietomis. Jei jūsų šuo neramus ar jaudrus, geriausia augintinį vedžioti, kai mažiau triukšmo ir trukdžių, pavyzdžiui, anksti ryte, kai dauguma miega, arba vidurdienį, kai kaimynai dirba.
Investuokite į šuns dresūrą. Šunis galima išmokyti būti gerais vedliais. Taip pat galite neštis skanėstų ir kartais numesti jų ant žemės, kad suaktyvintumėte natūralius savo šuns maisto paieškos instinktus, o tai nuramins jūsų augintinį ir atitrauks jį nuo išorinių dirgiklių.
Atsiribokite nuo elektroninių prietaisų. Vedžiodami augintinį stenkitės nekreipti dėmesio į savo mobilųjį telefoną. Žiūrėdami į prietaisą, galite lengvai suklupti ant nelygaus šaligatvio, nepastebėti, kad artinasi kitas šuo ar kad jūsų augintinio kojos įsipainiojo į pavadį.