Kontroliuoti skausmą ir patinimą itin svarbu ne tik iš karto, patyrus trauma, bet ir vėliau. Kada šildyti, o kada šaldyti?
Siekiant palengvinti patempimų, išnirimų, sutrenkimų ir įtrūkimų itin nemalonius simptomus, naudoti šaldymą arba šildymą teks priklausomai nuo sužalojimų tipo. Jie gali būti stresiniai, ūminiai arba dėl laipsniškos audinių degeneracijos, kuriai dažnai
įtaką daro ir nuolat pasikartojančių judesių atlikimas.
Jei skausmas pakenčiamas, profesionali medicininė pagalba būtina ne visuomet. Tačiau žinios, kaip nepakenkti sau, tikai svarbios. Be to, daugelis įprastų sužalojimų gali būti veiksmingai gydomi ledo ir šilumos terapijos deriniu.
„Šilti arba šalti kompresai iš esmės naudojami skausmo pojūčiui palengvinti. Tiek karštis, tiek šaltis veikia kaip skausmo vartų mechanizmas, kuris padeda bent iš dalies nuslopinti maudimą, nes smegenys reaguoja į temperatūrą, o ne į skausmą, – sako „Ortopro“ klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Alius Pauža. – Šaldymas dažniausiai taikomas tuoj pat po sužalojimo, kad sumažintų patinimą ir skausmą. Ledas ar šalčio paketas vyniojamas į švarią kokio nors audinio skiautę ir dedamas tiesiai ant skaudančios vietos. Svarbu vengti tiesioginio kontakto su oda, nes gali kilti apšalimo pavojus. Šildymas dažniausiai taikomas tada, kai skausmas yra lėtinis arba kilo praėjus kažkiek laiko po patirtos traumos. Kompresai, elektrinės pagalvėlės naudojami atsargiai, taip pat vengiant tiesioginio kontakto su oda. Jei nesate tikri, kad viską darote teisinai, geriau kreiptis į specialistus“.
Ūminiai sužalojimai
Dažniausiai įvyksta dėl traumos arba netikėto fizinio streso: mėlynė, patinimas, lūžis, sąnario išnirimas, raumenų patempimas ar įtrūkimas – tipiniai pavyzdžiai.
„Nenaudokite karščio terapijos esant ūmiems sužalojimams, nes tai tik padidins uždegiminį procesą ir atitolins gijimą. Gydant tokias traumas, geriausia rinktis ledą. Šaldymas sutraukia kraujagysles, kurios numalšina skausmą, mažina uždegimą ir apriboja mėlynių susidarymą. Jei esate jautrus šalčiui, ledas iš pradžių gali kelti nemalonų jausmą, – tvirtina A. Pauža. – Jei susiduriate su ilgai trunkančiais sužalojimais, lėtinėmis būklėmis, galite naudoti šilumą. Suintensyvėjusi kraujotaka atpalaiduoja įtemptus raumenis ir mažina sąnarių skausmus. Tai ypač naudinga, norint pagerinti sąnario judesių diapazoną“.
Gydytojas pataria – atliekant namų mankštos programą prieš tempimo pratimus visada verta panaudoti šilumos terapiją, kuri leis išvengti uždegiminio proceso paūmėjimo, o po treniruotės vėl galima skaudančią vietą atšaldyti. Tiesiog – „sušildykite, atvėsinkite“.
Raumenų ir raiščių, sausgyslių patempimai
Tai nutinka dėl pačių įvairių priežasčių: intensyvus fizinis krūvis, perkrovos, netinkamas pratimų atlikimas, per didelė judesių amplitudė, net kasdienė veikla.
Patiriamos mikrotraumos sukelia skausmą, patinimą, apriboja mobilumą.
„Patempimams paprastai naudingas ledo ir šilumos derinys. Nesvarbu, ar žaisdami krepšinį patempėte blauzdos ar nugaros raumenis, ar pasitempėte čiurną, geriausia pradėti nuo ledo, kad sumažintumėte uždegimą ir numalšintumėte skausmą. Tik uždegimui išnykus, verta pereiti prie šildymo. Tai gali padėti sumažinti raumenų sustingimą traumos vietoje“, – pataria gydytojas.
Tendinitas
Skausmingas uždegimas, kuris paveikia sausgysles, jungiamuosius audinius tarp raumenų ir kaulų. Dažna priežastis yra pasikartojanti veikla, todėl alkūnės, kelio, peties, klubo ir net Achilo sausgyslės yra dažnai pažeidžiamos vietos. Be įprastų skausmo malšinimo priemonių – poilsio, skausmingos veiklos pristabdymo, nereceptinių skausmą malšinančių vaistų – ledas yra tinkamiausia priemonė, nes gali palengvinti uždegimą ir numalšinti maudimą.
Tendinozė
Nors sausgyslių skausmu panaši į tendinitą, tendinozė skiriasi dėl priežasties: lėtinė, ilgalaikė būklė, kurią sukelia degeneracija. Kadangi ši būklė yra susijusi su prie sąnarių pritvirtintų sausgyslių dirginimu ir standumu, šildymas padės geriausiai, tačiau tik tada, kai uždegimas išnyksta.
Kaip saugiai uždėti ledą ir šildyti?
Naudoti galite įvairiais būdais. Tyrimai rodo, kad šiluma ar šaltis vietinį skausmą mažina po maždaug 15 minučių. Tai gali būti kartojama 3-4 kartus per dieną reguliariais intervalais. Oda visada turi būti gerai apsaugota (pvz., rankšluosčiu), kad būtų išvengta žalos dėl tiesioginio poveikio arba sąlyčio su karščiu ar šalčiu.
Ledo pakuotės: šaldyti maisto produktai, ledo kubeliai maišelyje arba šaldyto gelio pakuotėje. Galite šaldyti ilgiau nei 48 valandas, kol išnyks patinimas, jautrumas ar uždegimas. Mūsų ekspertai paprastai rekomenduoja terapiją taikyti iki 20 minučių, po
to padaryti 20 minučių pertrauką.
Drėgna šiluma: mėgaukitės, dušu, vonia ar sūkurine vonia, naudodami šiltą, o ne karštą vandenį.
Kaitinimo pagalvėlės: tai gali būti elektra šildomos, arba gelis, sušildytas mikrobangų krosnelėje, taip pat šilto vandens pagalvės. Kad išvengtumėte nudegimų, nuimkite kaitinimo pagalvėles, jei šildomoje vietoje jaučiate diskomfortą.
Kada negalima naudoti šaltų arba karštų paketų?
- Jeigu turite odos vietų su atviromis žaizdomis arba išbėrimais.
- Jei turite odos vietų, kuriose sutrikęs karščio ar šalčio pojūtis.
- Jei yra kūno vietų, kuriose sutrikusi kraujotaka.
- Jeigu sergate cukriniu diabetu.
- Jei turite infekciją po oda.
Jei šalčio ir šilumos terapijos po reguliarių seansų nepadeda arba pablogina situaciją, kreipkitės į gydytoją, kad aptartumėte kitas gydymo galimybes. Taip pat svarbu pasitarti su specialistais, jei atsiranda mėlynių ar odos pakitimų.