Galvojate, kad su sportu susijusios traumos priklauso nuo asmeninio pasirengimo, įgūdžių ar
atsitiktinumo? Moksliniai tyrimai rodo, kad lytis turi reikšmingos įtakos sportinėms traumoms. Moterys
dažniau kenčia nuo kelio pažeidimų, čiurnos ir pečių patempimų, priekinės dalies blauzdų skausmo ir
stresinių lūžių. Tuo tarpu vyrams būdingos traumos – klubų ir kirkšnių srityje arba minkštųjų audinių
traumos, tokios kaip bicepso sausgyslės plyšimai.
Kodėl moterų ir vyrų sportinės traumos skiriasi?
Pirmiausia skiriasi vyrų ir moterų pomėgiai. Statistiškai vyrai dažniau renkasi kontaktinį sportą, o moterys
dažniau patiria traumą dėl sąlyčio su įranga. Tyrimai parodė, kad sportininkai vyrai dažniausiai susižaloja
per 15 minučių nuo varžybų pradžios arba 15 minučių iki pabaigos, kai kontaktas ir grubus žaidimas yra
dažniausi.
Anatomiškai vyrai ir moterys tai pat labai skirtingi. Tai lemia traumų skirtumus bei dažnį. „Moterys, ir
ypač 13-18 metų merginos, dažniau nei vyrai ir vaikinai patiria tokias traumas, kaip kulkšnies
patempimai, priekinio kryžminio raiščio plyšimai, stresiniai lūžiai, – sako „Ortopro” Klinikos gydytojas,
ortopedas traumatologas Mindaugas Klinga, – tai yra susiję su hormoniniais, anatominiais ir
biomechaniniais skirtumais.”
Moterų organizme yra didesnis estrogeno kiekis, kas iš esmės reiškia mažesnį testosterono kiekį, kuris
svarbus auginant raumenų masę. Mažesnė raumenų masė reiškia mažesnę galimybę įsisavinti jėgą
šokinėjant ir bėgant. Taigi kaulai, esantys pėdoje ir blauzdoje, sugeria stipresnį smūgį ir taip padidėja
kaulų traumų rizika. Estrogeno lygis smarkiai pakyla brendimo ir menstruacinio ciklo metu, kada moterys
ir patiria traumas dažniau.
Didesnis estrogeno kiekis taip pat reiškia, kad moterys iš prigimties yra lankstesnės nei vyrai. Taigi,
moterų raiščiai ir sąnariai yra laisvesni. Iš principo lankstumas ir sąnarių laisvumas yra naudinga
sveikatai, tačiau jei raumenys (kurių masės moterys turi mažiau nei vyrai) pakankamai sąnarių neprilaiko,
kyla pavojus sąnarius išnarinti bei patempti raiščius.
Anatomiškai moterų dubens plotis yra didesnis nei vyrų, todėl šlaunų kaulai nukrypsta žemyn staigiau.
Šis kampas veikia kūno dalies sandarą nuo kelio iki čiurnos. Dėl šio poslinkio moters kelio sąnarys patiria
didesnį stresą bėgant ir šokinėjant, o vidinė kelio dalis patiria didesnį spaudimą, nei vyrams. Šie faktoriai
lemia moterų ir vyrų biomechaninių judesių skirtumus. Moterys yra linkusios bėgti vertikaliai, o tai
padidina priekinio kryžminio raiščio patiriamą stresą ir sumažina kelio sąnario sukimosi kontrolę.
Pavyzdžiui, moterys po šuolio dažnai nusileidžia plokščiomis pėdomis, o ne ant pėdų priekinės dalies,
taip vadinamų pagalvėlių. Ši netinkama nusileidimo ar tūpimo forma daro spaudimą keliui ir neleidžia
blauzdai sugerti šuolio jėgos, todėl kyla didesnė kelio traumos rizika. Atlikti tyrimai rodo, kad
futbolininkės bei krepšininkės net 2-8 kartus dažniau nei vyrai patiria priekinio kryžminio raiščio
traumas.
„Kelių stabilumas yra labai svarbus kiekvienoje sporto šakoje. Įvykus priekinio kryžminio raiščio traumai,
atsistatymo laikotarpis yra labai ilgas. Tokios traumos labai liūdina sportininkus, be to, išlieka didesnė
rizika vėl patirti panašią traumą. Po 15-20 metų didesnė rizika turėti kelio sąnario artrozę, – sako
gydytojas Mindaugas Klinga, – būtent dėl šių priežasčių prevencinė treniruočių programa yra labai
svarbi.“
Kaip išvengti traumų abiems lytims?
Nepriklausomai nuo lyties, yra keletas pagrindinių prevencinių priemonių, kurių galite imtis, kad
sumažintumėte traumų tikimybę. Didelė su sportu susijusių traumų rizika yra susijusi su jūsų treniruočių
skaičiumi ir tuo, kaip tinkamai jūsų kūnas yra paruoštas fiziniams krūviams. Treniruojantis per mažai, gali
pritrūkti jėgos, lankstumo ar tinkamos formos, kas galėtų paskatinti traumą. Per daug treniruojantis ir
neduodant laiko kūnui atsistatyti, traumų rizika taip pat išauga. Kad išvengtumėte bet kurios iš šių
situacijų, vadovaukitės šiais penkiais patarimais:
Tempimai: prieš treniruotę būtinai apšildykite pagrindinius raumenis ir atlikite tempimus. Po treniruotės
atvėsindami kūną taip pat atlikite tempimus.
Bazinė treniruotė: treniruokitės ne tik varžybų sezono metu ar prieš svarbias rungtynes, bet ir prieš
sezoną. Didinkite ištvermę, stiprinkite raumenis ir ruoškite kūną atlaikyti sezono stresą.
Venkite per didelio krūvio, pervargimo: Tinkamas poilsis ir atsigavimas tarp treniruočių yra esminiai.
Tarp treniruočių yra labai svarbu leisti raumenims atsistatyti ir palaikyti bendrą sveikatą.
Naudokite apsauginę įrangą: dėvėkite tinkamą, sportui skirtą, aprangą bei naudokite reikalingą saugos
įrangą. Taip sumažinsite ūminės traumos tikimybę.
Hidratacija: Jei norite išvengti nuovargio, gerkite daug vandens prieš treniruotę, jos metu ir po jos.
Įtraukite papildomus pratimus: „Žinoma, kartais susižaloja net patys atsargiausi sportininkai. Kadangi
vyrai paprastai turi didesnę raumenų masę nei moterys ir lengviau augina raumenis, po traumų jie
atsigauna greičiau,” – sako gydytojas Mindaugas Klinga, – taigi moterys sportininkės turėtų į savo
treniruotes įtraukti jėgos pratimų. Anatomiškai daugelis moterų turi stipresnius priekinius šlaunies nei
užpakalinius ir sėdmenų raumenis. Į tai reiktų atkreipti dėmesį savo treniruotėse. Stiprinti galinius ir
sėdmenų raumenis, taip pat, išmokti tinkamų technikų nusileisti į stabilias padėtis, kas apsaugotų kelį
nuo traumų.”
