Kodėl menopauzėje dažniau jaučiame raumenų ir sąnarių skausmus?

Moterys su menopauze gyvena vidutiniškai 30-35 metus, tai yra maždaug trečdalį savo gyvenimo. Tai tikrai labai ilgas laiko tarpsnis. Jau nuo 40 m. organizme pradeda mažėti estrogeno, todėl privalome žinoti, kokie pokyčiai yra su tuo susiję ir kaip sumažinti neigiamą jų poveikį organizmui.

Mažėjantis estrogeno kiekis paveikia raumenų, sausgyslių ir kaulų sveikatą, dažniau skauda sąnarius

„Kalbėdamos apie menopauzę, mes susikoncentruojame į tokius dalykus, kaip karščio bangos, bloga miego kokybė ir naktinis prakaitavimas. Bet yra daug svarbesnių pokyčių sąnarių, kaulų, raumenų struktūrose, kurie yra gyvybiškai svarbūs, – sako „Ortopro“ klinikos gydytoja ortopedė-traumatologė Indrė Kuropkinaitė-Vaitekūnė. – Estrogenai daro didelį poveikį šių sistemų funkcijai. Jie turi įtakos raumenų masei ir jėgai, palaiko kaulų tankį bei padidina kolageno kiekį jungiamuosiuose audiniuose, pavyzdžiui, kremzlėje. Šie svarbūs moteriški lytiniai hormonai atlieka pagrindinį vaidmenį, reguliuojant reprodukcinę funkciją, veikia kaip priešuždegiminis faktorius, dalyvauja skausmo valdyme, taip pat turi didžiulę reikšmę imuninei sistemai. Nors mes visi retkarčiais patiriame skausmus, jie žymiai padažnėja, kai moteris išgyvena menopauzę. Estrogenas dalyvauja baltymų, kurie svarbūs raumenų masei bei funkcijai, metabolizme. Jeigu trūksta moteriškų lytinių hormonų, tai sukelia ne tik ankstyvą raumenų masės mažėjimą, bet sutrikdo ir miozino, kuris atsakingas už raumenų susitraukimą, funkciją. Taigi, po menopauzės mažėja ne tik raumenų masė, bet ir jų jėga, o tai sumenkina sąnarių bei kaulų apsaugą ir padidina traumų riziką. Tuo pačiu sumažina moterų mobilumą ir pablogina bendrą gyvenimo kokybę bei savijautą“.

Pasak gydytojos, lytinio brandumo netekimo metu sumažėjęs estrogenų kiekis paveikia visus kūno raumenis, todėl dažniau patiriama sužalojimų, jaučiami nepaaiškinami skausmai. Be to, pakinta ir kortizolio – streso hormono – gamybą organizme. Kai estrogeno lygis sumažėja, kortizolio – padidėja. Būtent dėl to dar labiau sustiprėja jautrumas.

Skeleto ir raumenų sistemoje raiščiai ir sausgyslės veikia kaip jungiamasis audinys, sutvirtinantis kaulus ir kitus audinius. Raumenų susitraukimo metu sausgyslės atlaiko įtampą, perduoda jėgas ir kaupia energiją. Jas daugiausia sudaro baltymas, vadinamas kolagenu. Pastarasis sausgyslėms suteikia lankstumo ir stiprumo, kas daro jas atsparias pažeidimams. Estrogenas – svarbus kolageno metabolizmo reguliatorius, kuris padidina sausgyslių elastingumą ir taip apsaugo raumenį nuo sužalojimo.

Kai estrogenų lygis mažėja, neigiamai veikiamas sausgyslių metabolizmas ir gyjimas. Be to, sumažėja kolageno apykaitos greitis. Tai lemia, jog sumenksta ir tempimo jėgos atsparumas, veikiant apkrovai bei susitiprėja degeneraciniai procesai.

„Po menopauzės sausgyslės tampa mažiau elastingos, o kadangi jos prisitvirtina prie kaulų, gali būti jautresnės sužalojimams. Jos mažiau prisitaiko, todėl ne taip greitai reaguoja į raumens susitraukimus, staigius jėgos pokyčius. Tai reiškia, kad moterims, išgyvenančioms menopauzę, yra didesnė rizika susižaloti sausgysles. Dažniausiai pažeidžiamos sėdmenų, Achilo ir peties sukamosios manžetės, pėdos sausgyslės, dėl ko gali skaudėti klubus, pėdas, kulnus bei pečius“, – teigia I. Kuropkinaitė-Vaitekūnė.

Dar viena didelė problema lytinio brandumo praradimo metu – kaulų tankio mažėjimas. Apskaičiuota, kad per pirmuosius 5-erius metus po menopauzės moterys vidutiniškai netenka iki 10 proc. skeleto masės. Todėl kyla rizika susirgti osteoporoze – būkle, kai kaulai tampa  trapesni ir gali lengviau lūžti. Osteoporotinio lūžio rizika vyresnėms nei 50m. moterims išauga beveik 50 proc., o vyrams – 20 proc.

„Labai svarbu, kad visos moterys suprastų šiuos pokyčius, nes galima daug nuveikti prieš menopauzę, jos metu bei po to, tam jog būtų sumažintas neigiamas poveikis organizmui ir nenukentėtų gyvenimo kokybė. Ne tik prieš prasidedant pokyčiams, bet ir visą gyvenimą reikėtų aktyviai užsiimti fizine veikla, sportu, lankytis pas gydytojus, atlikti tyrimus bei naudoti reikalingus preparatus, kuriuos rekomenduoja gydytojai“, – pataria „Ortopro“ klinikos gydytoja.

Kaip sumažinti menopauzės poveikį raumenų ir kaulų sistemai?

Pratimai yra veiksmingiausia gyvenimo būdo strategija sveikiems kaulams ir raumenims palaikyti. Progresyvios pasipriešinimo mankštos ir vidutinio sunkumo svorio treniruočių derinys gali padėti pagerinti kaulų tankį, taip pat padidinti raumenų masę bei jėgą.

Dabartinėse Pasaulio sveikatos organizacijos gairėse rekomenduojama, kad suaugusieji kiekvieną savaitę vidutiniu intensyvumu mankštintųsi maždaug 150 minučių. Tai tik pusvalandis per dieną. Visa tai naudinga ne tik judamajam aparatui, bet ir širdies bei kraujagyslių,  psichinei sveikatai.

Pastebėta, kad moterys, kurios reguliariai mankštinasi po menopauzės, turi daug geresnę raumenų masę, jų kaulų tankis gerokai didesnis ir bendra savijauta ženkliai skiriasi nuo neaktyvių tokio pat amžiaus moterų.

Taip pat pastebėta, kad didesnio krūvio pratimai daug palankiau veikia bendrą savijautą ir raumenų masę nei mažesnio intensyvumo mankštos. Beje, paprasti tempimo pratimai nesuteikia tiek naudos moterų kūnui po menopauzės, kiek norėtųsi tikėtis. 

Atsižvelgiant į tai, kad raumenų ir kaulų sistemos negalavimų simptomai yra dažni bei lemiami labai skirtingų priežasčių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju specialistu ir kineziterapeutu tam, kad konkrečiam žmogui būtų parengtas individualus tyrimų, gydymo bei sveikatinimo planas, galintis pagerinti jo savijautą ir gyvenimo kokybę.

DUK – Menopauzė ir sąnarių, raumenų, kaulų sveikata

Kas vyksta moters organizme menopauzės metu?

Menopauzės metu mažėja estrogenų kiekis, o tai daro įtaką raumenims, sausgyslėms, kaulams ir sąnariams. Silpnėja raumenų masė bei jėga, mažėja kaulų tankis, sausgyslės tampa mažiau elastingos, todėl atsiranda didesnė traumų ir osteoporozės rizika.

Kodėl menopauzės metu dažniau skauda sąnarius?

Estrogenai veikia kaip natūralus priešuždegiminis faktorius, palaiko kolageno gamybą ir sąnarių lankstumą. Kai jų sumažėja, sąnariuose gali kilti uždegimas, padidėja jautrumas skausmui, sulėtėja kremzlės ir sausgyslių atsistatymas.

Kokie simptomai rodo, kad menopauzė veikia judėjimo aparatą?

• • Dažnesni sąnarių, nugaros, pečių ar klubų skausmai.
  • Raumenų silpnumas ar masės mažėjimas.
  • Sąnarių sustingimas rytais ar po poilsio.
  • Dažnesnės traumos (pvz., sausgyslių patempimai).
  • Kaulų trapumo didėjimas, lūžių rizika.

Kokie pratimai padeda menopauzės metu?

Veiksmingiausi yra pasipriešinimo pratimai (su svoriais ar elastinėmis juostomis) bei svorį nešantys pratimai (ėjimas, lengvas bėgimas, šokiai). Jie padeda palaikyti raumenų masę, stiprina kaulus, mažina osteoporozės ir traumų riziką.

Kiek laiko reikėtų mankštintis?

Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę – tai maždaug 30 minučių per dieną, 5 kartus per savaitę.

Ką dar galima daryti namuose, kad sumažinti sąnarių ir raumenų skausmą?

• • Reguliariai judėti, vengti ilgo sėdėjimo.
  • Atlikti tempimo pratimus.
  • Naudoti šiltus kompresus ar šildymo priemones.
  • Rinktis patogią avalynę, vengti aukštakulnių.
  • Užtikrinti kokybišką miegą ir streso mažinimą.

Ar menopauzė didina osteoporozės riziką?

Taip. Per pirmuosius 5 metus po menopauzės moterys gali netekti iki 10 % kaulų masės. Todėl svarbu anksti rūpintis kaulų tankiu – atlikti tyrimus, laikytis sveikos mitybos, gauti pakankamai baltymų, kalcio, magnio, vitamino K2 ir vitamino D, mankštintis. Daugiau informacijos galite rasti kitame straipsnyje https://ortopro.lt/kodel-vien-kalcis-negali-isgelbeti-jusu-kaulu/

Ar hormonų terapija padeda?

Kai kurioms moterims hormonų pakaitinė terapija gali padėti sumažinti sąnarių skausmus, sulėtinti kaulų masės mažėjimą ir pagerinti bendrą savijautą. Tačiau jos tinkamumą ir saugumą nustato tik gydytojas, įvertinęs individualią riziką.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• • Jei skausmai yra stiprūs, ilgai nepraeina arba riboja judėjimą.
  • Jei atsiranda kaulų lūžių be aiškios priežasties.
  • Jei juntamas didelis raumenų silpnumas.
  • Jei simptomai blogina gyvenimo kokybę ir trukdo kasdienėms veikloms.

DUK – menopauzės sąnarių skausmai: dažniausi moterų klausimai

Kas yra menopauzės sąnarių skausmai?

Menopauzės sąnarių skausmai – tai dažnas simptomas, atsirandantis dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Hormoniniai pokyčiai veikia sąnarių kremzlę, sausgysles, raumenis ir skausmo suvokimą, todėl moterys menopauzės metu ar po jos dažniau jaučia maudimą, sustingimą ar skausmą.

Ar menopauzės sąnarių skausmai yra normalu?

Taip. Labai daug moterų pastebi, kad menopauzės metu pradėjo skaudėti kelius, klubus, pečius ar pirštų sąnarius, nors anksčiau tokių problemų neturėjo. Tai laikoma normaliu, bet ne ignoruotinu reiškiniu.

Kokius sąnarius dažniausiai skauda menopauzės metu?

Remiantis realiais moterų pastebėjimais ir klinikine praktika, menopauzės sąnarių skausmai dažniausiai pasireiškia:

• keliuose,
• klubuose,
• pečiuose,
• plaštakų ir pirštų sąnariuose,
• stuburo juosmeninėje dalyje.

Kaip atskirti – menopauzės sąnarių skausmai ar artritas?

Menopauzės sąnarių skausmai dažniausiai:

• būna abipusiai,
• keičiasi dienos eigoje,
• stipresni rytais ar po nejudrumo,
• ne visada lydi patinimas ar paraudimas.

Jei skausmas stiprus, vienpusis, su patinimu ar progresuoja – būtina gydytojo konsultacija, kad būtų atmestas artritas ar kitos ligos.

Kodėl menopauzės metu rytais skauda sąnarius?

Moterys dažnai klausia: „ryte pirštai sustingę, sunku pajudėti – ar čia menopauzė?“
Taip, rytiniai sąnarių skausmai ir sustingimas yra būdingi menopauzės metu dėl:

• sumažėjusio kolageno kiekio,
• prastesnio sąnarių „sutepimo“,
• uždegiminių procesų aktyvumo.

Ar menopauzės sąnarių skausmai gali būti be karščio bangų?

Taip. Daug moterų pastebi, kad neturi karščio bangų ar naktinio prakaitavimo, tačiau jaučia ryškius sąnarių ir raumenų skausmus. Tai reiškia, kad sąnarių skausmai gali būti vienas pirmųjų menopauzės požymių.

Ar menopauzės sąnarių skausmai praeina savaime?

Kai kurioms moterims – taip, tačiau daugeliui:

• skausmai užsitęsia metus ar ilgiau,
• gali stiprėti be gyvenimo būdo korekcijų,
• dažnai grįžta bangomis

Kas dažniausiai pada nuo menopauzės sąnarių skausmų?

Svarbu aktyviai valdyti simptomus, o ne tik „išlaukti“. Dažniausiai padeda:

• reguliarus jėgos ir pasipriešinimo sportas,
• kasdienis vaikščiojimas,
• svorio kontrolė,
• kineziterapija,
• hormonų pakaitinė terapija (tik su gydytoju),
• mitybos korekcija (baltymai, vitaminas D).

Ar menopauzės sąnarių skausmai susiję su svorio augimu?

Taip. Daugelis moterų pastebi, kad kartu su menopauze:

• didėja svoris,
• didėja apkrova keliams ir klubams,
• sąnarių skausmai tampa stipresni.

Svorio kontrolė yra viena efektyviausių priemonių skausmui mažinti.

Ar hormonų terapija tikrai padeda nuo sąnarių skausmų?

Kai kurioms moterims – taip. Diskusijose dažnai rašoma, kad pradėjus hormonų pakaitinę terapiją sumažėjo:

• sąnarių maudimas,
• rytinis sustingimas,
• bendras kūno „skausmingumas“.

Tačiau PHT tinka ne visoms – sprendimą priima gydytojas.

Kada menopauzės sąnarių skausmai jau nėra „normalūs“?

Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• skausmai stiprėja,
• atsiranda patinimas ar deformacija,
• sunku vaikščioti ar judėti,
• atsiranda lūžių be didelės traumos,
• skausmai ženkliai blogina gyvenimo kokybę.