Moterys su menopauze gyvena vidutiniškai 30-35 metus, tai yra maždaug trečdalį savo gyvenimo. Tai tikrai labai ilgas laiko tarpsnis. Jau nuo 40 m. organizme pradeda mažėti estrogeno, todėl privalome žinoti, kokie pokyčiai yra su tuo susiję ir kaip sumažinti neigiamą jų poveikį organizmui.
Mažėjantis estrogeno kiekis paveikia raumenų, sausgyslių ir kaulų sveikatą, dažniau skauda sąnarius
„Kalbėdamos apie menopauzę, mes susikoncentruojame į tokius dalykus, kaip karščio bangos, bloga miego kokybė ir naktinis prakaitavimas. Bet yra daug svarbesnių pokyčių sąnarių, kaulų, raumenų struktūrose, kurie yra gyvybiškai svarbūs, – sako „Ortopro“ klinikos gydytoja ortopedė-traumatologė Indrė Kuropkinaitė-Vaitekūnė. – Estrogenai daro didelį poveikį šių sistemų funkcijai. Jie turi įtakos raumenų masei ir jėgai, palaiko kaulų tankį bei padidina kolageno kiekį jungiamuosiuose audiniuose, pavyzdžiui, kremzlėje. Šie svarbūs moteriški lytiniai hormonai atlieka pagrindinį vaidmenį, reguliuojant reprodukcinę funkciją, veikia kaip priešuždegiminis faktorius, dalyvauja skausmo valdyme, taip pat turi didžiulę reikšmę imuninei sistemai. Nors mes visi retkarčiais patiriame skausmus, jie žymiai padažnėja, kai moteris išgyvena menopauzę. Estrogenas dalyvauja baltymų, kurie svarbūs raumenų masei bei funkcijai, metabolizme. Jeigu trūksta moteriškų lytinių hormonų, tai sukelia ne tik ankstyvą raumenų masės mažėjimą, bet sutrikdo ir miozino, kuris atsakingas už raumenų susitraukimą, funkciją. Taigi, po menopauzės mažėja ne tik raumenų masė, bet ir jų jėga, o tai sumenkina sąnarių bei kaulų apsaugą ir padidina traumų riziką. Tuo pačiu sumažina moterų mobilumą ir pablogina bendrą gyvenimo kokybę bei savijautą“.
Pasak gydytojos, lytinio brandumo netekimo metu sumažėjęs estrogenų kiekis paveikia visus kūno raumenis, todėl dažniau patiriama sužalojimų, jaučiami nepaaiškinami skausmai. Be to, pakinta ir kortizolio – streso hormono – gamybą organizme. Kai estrogeno lygis sumažėja, kortizolio – padidėja. Būtent dėl to dar labiau sustiprėja jautrumas.
Skeleto ir raumenų sistemoje raiščiai ir sausgyslės veikia kaip jungiamasis audinys, sutvirtinantis kaulus ir kitus audinius. Raumenų susitraukimo metu sausgyslės atlaiko įtampą, perduoda jėgas ir kaupia energiją. Jas daugiausia sudaro baltymas, vadinamas kolagenu. Pastarasis sausgyslėms suteikia lankstumo ir stiprumo, kas daro jas atsparias pažeidimams. Estrogenas – svarbus kolageno metabolizmo reguliatorius, kuris padidina sausgyslių elastingumą ir taip apsaugo raumenį nuo sužalojimo.
Kai estrogenų lygis mažėja, neigiamai veikiamas sausgyslių metabolizmas ir gyjimas. Be to, sumažėja kolageno apykaitos greitis. Tai lemia, jog sumenksta ir tempimo jėgos atsparumas, veikiant apkrovai bei susitiprėja degeneraciniai procesai.
„Po menopauzės sausgyslės tampa mažiau elastingos, o kadangi jos prisitvirtina prie kaulų, gali būti jautresnės sužalojimams. Jos mažiau prisitaiko, todėl ne taip greitai reaguoja į raumens susitraukimus, staigius jėgos pokyčius. Tai reiškia, kad moterims, išgyvenančioms menopauzę, yra didesnė rizika susižaloti sausgysles. Dažniausiai pažeidžiamos sėdmenų, Achilo ir peties sukamosios manžetės, pėdos sausgyslės, dėl ko gali skaudėti klubus, pėdas, kulnus bei pečius“, – teigia I. Kuropkinaitė-Vaitekūnė.
Dar viena didelė problema lytinio brandumo praradimo metu – kaulų tankio mažėjimas. Apskaičiuota, kad per pirmuosius 5-erius metus po menopauzės moterys vidutiniškai netenka iki 10 proc. skeleto masės. Todėl kyla rizika susirgti osteoporoze – būkle, kai kaulai tampa trapesni ir gali lengviau lūžti. Osteoporotinio lūžio rizika vyresnėms nei 50m. moterims išauga beveik 50 proc., o vyrams – 20 proc.
„Labai svarbu, kad visos moterys suprastų šiuos pokyčius, nes galima daug nuveikti prieš menopauzę, jos metu bei po to, tam jog būtų sumažintas neigiamas poveikis organizmui ir nenukentėtų gyvenimo kokybė. Ne tik prieš prasidedant pokyčiams, bet ir visą gyvenimą reikėtų aktyviai užsiimti fizine veikla, sportu, lankytis pas gydytojus, atlikti tyrimus bei naudoti reikalingus preparatus, kuriuos rekomenduoja gydytojai“, – pataria „Ortopro“ klinikos gydytoja.
Kaip sumažinti menopauzės poveikį raumenų ir kaulų sistemai?
Pratimai yra veiksmingiausia gyvenimo būdo strategija sveikiems kaulams ir raumenims palaikyti. Progresyvios pasipriešinimo mankštos ir vidutinio sunkumo svorio treniruočių derinys gali padėti pagerinti kaulų tankį, taip pat padidinti raumenų masę bei jėgą.
Dabartinėse Pasaulio sveikatos organizacijos gairėse rekomenduojama, kad suaugusieji kiekvieną savaitę vidutiniu intensyvumu mankštintųsi maždaug 150 minučių. Tai tik pusvalandis per dieną. Visa tai naudinga ne tik judamajam aparatui, bet ir širdies bei kraujagyslių, psichinei sveikatai.
Pastebėta, kad moterys, kurios reguliariai mankštinasi po menopauzės, turi daug geresnę raumenų masę, jų kaulų tankis gerokai didesnis ir bendra savijauta ženkliai skiriasi nuo neaktyvių tokio pat amžiaus moterų.
Taip pat pastebėta, kad didesnio krūvio pratimai daug palankiau veikia bendrą savijautą ir raumenų masę nei mažesnio intensyvumo mankštos. Beje, paprasti tempimo pratimai nesuteikia tiek naudos moterų kūnui po menopauzės, kiek norėtųsi tikėtis.
Atsižvelgiant į tai, kad raumenų ir kaulų sistemos negalavimų simptomai yra dažni bei lemiami labai skirtingų priežasčių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju specialistu ir kineziterapeutu tam, kad konkrečiam žmogui būtų parengtas individualus tyrimų, gydymo bei sveikatinimo planas, galintis pagerinti jo savijautą ir gyvenimo kokybę.