Vaikų ir paauglių persitreniravimas: kada jau yra per daug?

Sportinis nuovargis dažniausiai pasireiškia nervų sistemos sutrikimais, pablogėja apetitas, miegas, nesinori jokio fizinio krūvio.

Ar alinančios treniruotės nekelia sveikatos pavojų augančiai kartai? Ar jaunas žmogus gali persitreniruoti?Tai klausimai, kuriuos dažnai kelia vaikų tėvai, treneriai ir sporto specialistai, tačiau galutinių ir konkrečių atsakymų vis dar neturime.

“Vaikai nėra maži suaugusieji, jų organizmo fiziologija ir anatomija skiriasi nuo suaugusio žmogaus, todėl jų treniravimosi metodikos turėtų būti taip pat atitinkamos, o brendimo laikotarpiu fiziniai ir emociniai pokyčiai, lūkesčiai iš tėvų, trenerių ir bendraamžių vaikus padaro žymiai jautresniais.

Reguliarus sportavimas teigiamai veikia vaiko asmenybę ir jo kaip individo raidą –  sportas suteikia galimybę susirasti draugų, išmokti ko nors naujo, įgauti pasitikėjimo, sveiku būdų įveikti susikaupusį stresą, neigiamas emocijas, formuoja charakterį, ugdo valią ir discipliną, leidžia tobulėti kaip asmenybei ir panašiai”, – sako „Ortopro” klinikos sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila.

Gydytojo teigimu, greitėjantis gyvenimo ritmas šiandien veikia ir jaunimo užimtumą. Jis nemažėja, todėl išgirsti iš tėvų, jog jų atžalos lanko 2-3 sporto užsiėmimus, jau įprastas dalykas. Pastebima tendencija, jog vaikui bręstant ir augant daugėja tų, kurie noriai specializuojasi tik vienoje sporto šakoje, siekia tikslingų rezultatų bei mąsto apie profesionalo karjerą. Vaikai pradeda vis daugiau treniruotis, o intensyvumas siekia net  5-6 treniruotes per savaitę su papildomomis varžybomis savaitgaliais. Lūkesčiai, susiję su jaunaisiais atletais, itin dideli, todėl šie dažnai neranda ar negali skirti pakankamai laiko atsistatymui ir poilsiui. Taip sportuojant ilgainiui pradeda blogėti rezultatai, didėja traumų tikimybė, krenta motyvacija, iškyla  psichologinių problemų.

„Vaikams pereinant į paauglystės laikotarpį, įvyksta fiziniai ir emociniai pokyčiai, jie tampa jautresni išorės veiksniams, o jų kūnai dar nėra pasiekę reikiamo pasirengimo tam, kad galėtų atlaikyti intensyvių treniruočių grafiką ištisus metus. Jauno žmogaus centrinė nervų sistema ir psichika nėra tiek pažengusios, jog susidorotų su psichologiniu, emociniu krūviu, tinkančiu tokiai sportinei veiklai. Vaikai turi būti vaikais. Jie dar nėra profesionalūs sportininkai. Net profesionalai turi laiką, skirtą atsigavimui ir atsistatymui ne sezono metu. Be to, profesionalūs sportininkai turi bendro fizinio rengimo trenerius, dietologus, psichologus, visą medicininę komandą, kurie dirba kartu su atletais, siekiant optimizuoti jų gerbūvį. Tačiau kažkaip vis tiek nutinka taip, jog sportininkai persitreniruoja ar jaučia lėtinį nuovargį”, – dėsto M. Butvila.

Vietoj to, kad skirtų laiko privalomam poilsiui, dar padidina krūvį

Kai kurie tėvai ir treneriai užmerkia akis į jauno sportininko poilsio bei atsigavimo poreikį, o vietoj to nusprendžia papildyti tvarkaraštį didesniu treniruočių ir varžybų skaičiumi. Be to, daro vaikui spaudimą, nori, jog jis būtų greitesnis, stipresnis, pajėgesnis ir t.t. Daugeliu atveju veiklos perdozavimą, vedami geranoriškų ketinimų, paskatina ir vyresnės kartos treneriai, kurie įsitikinę, jog visais atvejais – daugiau yra geriau.

„Vaikai yra stebėtinai ištvermingi ir gali daugiau, nei daugelis iš mūsų kada nors įsivaizduoja. Jie yra besivystantys ir augantys organizmai, kuriems reikia visapusiško požiūrio į brendimo procesą. Jie turi rasti balansą tarp mokyklos, santykių su draugais ir tėvais, nepasiklysti socialinių tinklų sraute… Tačiau turėčiau pažymėti, kad vaikai nėra pajėgus patys pilnai apspręsti treniruočių ir poilsio režimą, todėl tėvai turėtų rūpintis, šviesti savo atžalas, kaip atrodo persitreniravimas ar lėtinis nuovargis“, – tvirtina sporto medicinos gydytojas.

Persitreniravimas – tai ne pervargimas

Persitreniravimas – tai viso organizmo funkcijų ir organų sistemų pablogėjimas, bendras darbingumo, motyvacijos sumažėjimas dėl užsitęsusių sunkių ir perdėtų fizinių krūvių, esant atsigavimo stokai.

Persitreniravimo reiktų nemaišyti su kita sąvoka, kuri dažnai naudojama lygiagrečiai persitreniravimui – pervargimas.

Pervargimas – sunki organizmo būklė, didelis darbingumo ir pajėgumo sumažėjimas po labai didelio, dažnai neadekvataus vienkartinio fizinio krūvio, kai atsigavimas užtrunka ilgai ir tenka panaudoti papildomas išorines terapines priemones.

Persitreniravimo simptomai

1. Nuotaikos pokyčiai – nuolatinis dirglumas, irzlumas, jautrumas, staigi nuotaikų kaita ir nepastovumas, motyvacijos stoka, depresiškumas, neigiamas požiūris, negatyvios mintys, valios stoka, nenoras treniruotis.
2. Lėtinės ir paūmėjusios traumos: sąnarių skausmai, raumenų ir raiščių patempimai, skausmas, trunkantis ilgiau nei 2 savaites, stresiniai lūžiai.
3. Nuolatinis nuovargis: miegama daugiau nei įprastai, miego kokybė sutrikusi – sumažėja gilaus miego, naktį dažnai prabundama, mieguistumas dienos metu, pasnaudus dažnai jaučiamasi dar labiau pavargus.
4. Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje ar neįprastai pernelyg greitai kylantis širdies susitraukimų dažnis lengvo – vidutinio krūvio metu.
5. Apetito stoka, sumažėjęs suvalgomos porcijos dydis, retesnis poreikis maitintis.
6. Sumažėjęs fizinis darbingumas, našumas, sutrikusi koordinacija, pusiausvyra, sumažėjusi jėga ir greitis – tokiems patiems krūviams įveikti reikalinga daugiau pastangų nei įprastai.

„Pastebėkite – jei krenta darbingumas ir pajėgumas, vaikas nebeturi motyvacijos treniruotis ar turi miego, valgymo problemų, jaučią persekiojantį stresą ir nuovargį, galima įtarti persitreniravimą. Tiesa, sunku diagnozuoti persitreniravimo sindromą vien kliniškai, gali prireikti atlikti biocheminius kraujo tyrimus, kurie padėtų nustatyti, ar nėra kitų fiziologinių, psichologinių, endokrinologinių ir imunologinių problemų“, – teigia gydytojas M. Butvila.

Patarimai, kaip išvengti persitreniravimo

Geriausias būdas neperdozuoti treniruočių ir krūvių – prevencija! Štai keletas laiko patikrintų patarimų, kaip neapleisti jaunų sportininkų tinkamo atsigavimo ir išvengti nepageidaujamų pasekmių.

1. Miegas – turbūt, labiausiai nuvertintas atsistatymo būdas. Idealu siekti 8–9 valandų ramaus miego per naktį. Nustatykite ankstesnį naktinio poilsio laiką. Ekranus (telefoną, planšetinį kompiuterį, televizorių ir kt.) būtina išjungti iki miego likus 1–2 valandoms. Labai svarbus ėjimo gulti laikas – kuo daugiau pamiegosime iki vidurnakčio, tuo geresnis bus bendras atstatomasis miego efektas.
2. Neįmanoma siekti rezultatų be tinkamos mitybos. Sportininkai dažnai būna susirūpinę kasdieniais savo įtemptais tvarkaraščiais ir pasitenkina neoptimaliu maisto pasirinkimu arba visiškai nevalgo pakankamai maistingų produktų. Pirmenybę teikite pilnaverčiui namų gamybos maistui, kuriame gausu baltymų, krakmolingų ir skaidulinių angliavandenių (grūdų, košių, vaisių ir daržovių), ir gerkite pakankamai vandens. Nepamirškime ir riebalų, tačiau atkreipkite dėmesį į jų kiekį ir kilmę.  Tėvų atsakomybė yra neleisti vaikui piktnaudžiauti maisto papildais.
3. Poilsio dienos. Yra tokių sportininkų, kurie treniruojasi ne tik kiekvieną dieną, bet ir po porą kartų dienoje, o savaitgaliais turi varžybas. Daugiau ne visada yra geriau. Net jei treniruočių intensyvumas skiriasi ir kai kurios dienos yra lengvesnės, tai nesvarbu, nes treneris turi numatyti suminę krūvio įtaką vaiko organizmui. Poilsio dienos nebūtinai reiškia, jog vaikas turėtų visą dieną gulinėti ir taupyti jėgas. Ilsėdamasis jaunasis atletas galėtų užsiimti atpalaiduojančia, bet kartu malonia, mėgstama ir lengvai nervų sistemą stimuliuojančia veikla: skaitymas, piešimas, pasivaikščiojimas, rankdarbiai, filmų ar serialų žiūrėjimas, maisto gamyba ir t.t.
4. Sveikatos problemų sprendimas laiku. Užleisti skausmai, įsisenėjusios traumos, ignoruojamas diskomfortas kūne prisideda prie persitreniravimo, nes šie nemalonūs pojūčiai sukelia ir psichologinį bei emocinį krūvį. Tai taip pat daro įtaką centrinei nervų sistemai. Jei vaikas skundžiasi nemaloniais pojūčiais, kurie kartojasi, būtina kreiptis į sporto medicinos specialistus ir problemas spręsti laiku.

Persitreniravimas yra rimta problema, su kuria susidūrus prireiks kantrybės tiek pačiam jaunajam atletui, tiek treneriui, tiek tėvams. Atsigavimas, gijimas nuo persitreniravimo užtrunka – tenka kuriam laikui visai nutraukti arba bent stipriai sumažinti fizinius krūvius ir jų apimtis, kenčia sezono treniruočių bei varžybų planavimas, dažnai tenka konsultuotis su psichologais.