Tradicinis požiūris į laikyseną sako, kad kūno laikysena yra „taisyklinga“ arba „netaisyklinga“. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad „bloga“ ar „netaisyklinga“ laikysena yra subjektyvi. Laikysena, kaip pirštų antspaudai, yra individuali kiekvienam asmeniui. Tai, kas teisinga ir tinka vienam, kitam gali būti nepatogu ir netgi žalinga.
Laikysenos skirstymas į „taisyklingą“ arba „netaisyklingą“ daugiau yra siejamas su estetika negu su sveikata. Naujausi moksliniai tyrimai, tyrinėjantys paauglių laikysenos nukrypimus, nerodo, kad egzistuotų glaudus ryšys tarp laikysenos ir raumenų ar kaulų skausmo. Paraleliai atliekami tyrimai rodo, kad koreguojama laikysena nebūtinai sumažina lėtinį skausmą.
Kas yra laikysena?
Laikysena – tai darnus raumenų darbas, išlaikantis kūną stabilų visose gyvenimiškose situacijose. Kaip sako Ortopro ortopedas traumatologas Tomas Indriulionis: „Laikysena nėra statiškas dalykas; tai aktyvus, nuolat besikeičiantis ir prisitaikantis procesas. Jis apima ne tik mūsų raumenis ir sąnarius, bet ir mūsų emocijas bei aplinką, kurioje esame. Net statiškos pozicijos, pavyzdžiui, sėdėjimas ar stovėjimas, yra kupinos smulkių judesių.”
Laikysena yra skirstoma į:
Neaktyvią: pozos, ilsintis ar miegant, kai raumenų veikla yra minimali.
Aktyvią: tai raumenų grupių veikla, kai žmogus aktyviai juda. Gali būti statinė arba dinaminė.
Statinę: kūnas ir jo segmentai išlaikomi tam tikrose padėtyse, pavyzdžiui, stovint, sėdint, gulint,
klūpint ir tt.
Dinaminę: kūnas juda, pavyzdžiui, vaikšto, bėga, šokinėja, meta, kelia ir tt.
Laikysenos kintamumas – kas tai?
Naujausi tyrimų rezultatai skatina keisti požiūrį į „taisyklingą“ laikyseną. Kineziterapeutai pataria neieškoti „idealios“ laikysenos pagal griežtas taisykles, bet ugdyti laikysenos kintamumą. Tai reiškiaparuošti kūną prisitaikyti prie įvairių situacijų, pavyzdžiui, keisti pozas sėdint ir stovint, kas sumažina slankstelių spaudimą ir gerina kraujotaką. Ir tai tik vienas iš daugelio patarimų.
Kiekviena situacija, kiekvienas žmogus ir jo gyvenimo būdas reikalauja asmeninio dėmesio. „Pernelyg įtempti raumenys gali turėti įtakos judesio amplitudės mažėjimui: įtempti, sutrumpėję klubų raumenys tempia viršutinę kūno dalį į priekį, o pernelyg įtempti krūtinės raumenys gali traukti pečius į priekį. Silpni pagrindiniai raumenys (Nugaros, šonų, dubens ir sėdmenų raumenys), savo ruožtu, gali lemti kūno disbalansą“, – įvairias laikysenos situacijas nagrinėja Ortopro klinikos kineziterapeutė Aistė Vaitukaitienė.
Profesionalūs kineziterapeutai gali padėti išanalizuoti pozas ir judesius bei pasiūlyti būdus, kaip pagerinti laikyseną bei savijautą, visiškai išvengiant skausmo.
7 pagrindiniai kineziterapeutų patarimai:
- Atkreipkite dėmesį į laikyseną kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, žiūrėdami televizorių, plaudami indus ar vaikščiodami.
- Būkite aktyvūs. Bet koks pratimas gali padėti pagerinti jūsų laikyseną, tačiau tam tikros rūšies pratimai gali būti ypač naudingi, pvz., joga, kiti užsiėmimai, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas kūno suvokimui. Taip pat gera idėja – atlikti pratimus, kurie stiprina jūsų juosmens dalį: atliekant įtemptą veiklą įtempkite juosmens dalį (giliuosius pilvo ir dubens dugno raumenis). Tai padės stabilizuoti stuburą.
- Išlaikykite sveiką svorį. Perteklinis svoris gali susilpninti pilvo raumenis, sukelti dubens ir stuburo problemų bei prisidėti prie nugaros skausmo.
- Avėkite patogius, žemakulnius batus. Aukštakulniai labiau apkrauna raumenis ir pažeidžia laikyseną.
- Įsitikinkite, kad darbo paviršiai yra jums patogiame aukštyje, nesvarbu, ar sėdite priešais kompiuterį, gaminate vakarienę ar valgote.
- Venkite ilgų statinių pozų, tokių kaip sėdėjimas ir stovėjimas. Tai gali sukelti raumenų ir kaulų skausmą bei kraujagyslių sutrikimus. Ilgai dirbant stovint, sėdėjimo pertraukos yra būtinos. Tai pat jei dirbate sėdimą darbą, kelis kartus per dieną,
atsistokite ir pasivaikščiokite. - Manoma, kad rūkymas turi ilgalaikį poveikį laikysenos kontrolės sistemai, padidina
juosmens disko degeneracijos riziką.
