Sąnario artrozė arba kitaip osteoartritas – neuždegiminės kilmės, degeneracinis negalavimas, kai už sklandžią judesių amplitudę ir smūgių sugėrimą atsakingas kremzlinis audinys pradeda skausmingai nykti. Liga būdinga senyvo amžiaus pacientams, tačiau pradinius artrozinius pakitimus stebime ir jauname amžiuje.
Išsivysčiusiose šalyse dėl visuomenės senėjimo, mažėjančio fizinio aktyvumo ir didėjančios antsvorio problemos šis sąnarių negalavimas – bene dažniausias.
„Šiandien sergančių kelių ir klubų artroze skaičius nuolat didėja dėl senėjimo ir dažnai siejama su gretutiniais negalavimais, pasireiškiančiais nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Pagrindinis simptomas – skausmas, kuris yra protarpinis arba nuolatinis ir tai labai blogina gyvenimo kokybę, dėl ko pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją“, – sako „Ortopro“ klinikos ortopedas-traumatologas Martynas Karneckas.
Medicinos mokslininkų skaičiavimais iki 2050 m. beveik 1 milijardas žmonių gyvens su artroze, t.y. maždaug kas dešimtas. Be to, surinkti duomenys parodė, kad sergančiųjų sparčiai padaugėjo per pastaruosius tris dešimtmečius. Tarp tų, kam liga diagnozuota, 61 proc. buvo moterys ir 39 proc. vyrai. Paplitimo lyčių skirtumų priežastys dar tiriamos, tačiau mokslininkai mano, kad tam įtakos turi genetika, hormoniniai veiksniai ir anatominiai skirtumai.
„Deja, nežinome priežasčių, kodėl liga progresuoja, taip pat dar neturime gydymo būdų veiksmingai visiškai sustabdyti tą procesą. Artrozei būdingas laipsniškas kremzlės nykimas, kuris sukelia periodinius uždegiminius procesus. Dėl to kyla skausmai, mažėja sąnario amplitudė, atsiranda tinimas. Liga dažniausiai prasideda nuo vieno didelio sąnario, pavyzdžiui, klubo ar kelio. Tačiau neretai iš pradžių pažeidžiami ir mažesni, pavyzdžiui, plaštakos ar čiurnos. Ypač jei tas sąnarys ankščiau buvo patyręs traumų – raiščių pažeidimų ar kremzlės plyšimų. Nors artrozė gali apsiriboti ir vienu sąnariu, tačiau daugeliu atvejų tai yra sisteminė liga, progresuoja ir apima kitus sąnarius“, – pažymi gydytojas.
Specialisto teigimu, paplitusi klaidinga nuomonė, kad skausmingas sąnarys reikalauja perdėto poilsio. Nepakankamas judėjimas gali sukelti raumenų silpnumą, pabloginti sąnarių būklę ir jų sustingimą. Lengvas ar vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas apsaugo sąnarius, stiprindamas juos supančius raumenis, gerindamas kraujotaką ir skatindamas atsinaujinimą. Judėjimas taip pat gali pagerinti nuotaiką ir padeda malšinti lėtinio skausmo sindromą. Tam pagelbės ir visos veiklos, kurias atliekame kiekvieną dieną: kambarių siurbimas, ėjimas į parduotuvę ir netgi darbai sode. Svarbu neperlenkti lazdos, prisitaikyti ir susitaikyti su pasikeitusiomis fizinėmis galimybėmis.
„Norint sumažinti ligos poveikį, svarbiausia yra anksti diagnozuoti ir imtis priemonių, kad liga neprogresuotų. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip fizinio aktyvumo didinimas, mankštos ir perteklinio kūno svorio mažinimas, gali turėti ženklų poveikį artrozei, – tvirtina M. Karneckas. – Deja, dažniausiai pacientai susirūpina tik ligai pažengus, kai atsiranda didesni skausmai, sąnarių sustingimas, kai liga pradeda riboti fizinį aktyvumą. Artrozei stipriai pažengus, deja lieka tik operacinio gydymo būdai, t.y. endoprotezavimas. Bet daugelis žmonių delsia. Su amžiumi atsiranda ir gretutinės ligos, kurios jau nebeleidžia atlikti sąnarių endoprotezavimo operacijų. Telieka simptominis skausmo gydymas nesteroidiniais ar steroidiniais vaistais, reabilitacinis gydymas, skausmo blokados. Daugumoje atvejų yra efektyvios intrasąnarinės injekcijos. Dažnai taikomos hialurono rūgšties preparatų injekcijos arba naujausias praktikoje taikomas metodas: trombicitais praturtintos plazmos – PRP suleidimas, kuris turi ne tik skausmo ir artrozės simptomus slopinantį poveikį, bet ir regeneracinį , sąnario kremzlę maitinantį ir išsaugantį. PRP injekcijos taikomos ir esant pradiniams artroziniams pakitimams, turi natūralų gydantį poveikį, gali ženkliai padėti sumažinti skausmą“.
Yra žinoma, jog pacientams, kurių mobilumas sutrikęs, ankstyvos mirties rizika yra beveik pusantro karto didesnė nei galintiems laisvai judėti. Net 40 proc. vyrų ir 57 proc. moterų, sergančių kelio sąnario artroze, yra fiziškai neaktyvūs.
Neįmanoma visiškai išvengti artrozės. Tačiau galite sumažinti šios ligos išsivystymo riziką, sulėtinti arba sustabdyti jos progresavimą. Stenkitės išvengti traumų, gyventi sveiką gyvenimo būdą. Pajutus pirmuosius simptomus svarbu nedelsti ir laiku kreiptis pas šios srities specialistus.
