Fizinio krūvio perdozavimo sindromas arba pervargimo traumos dažnai kamuoja aktyvų gyvenimo būdą propaguojančius žmones
Dalis suaugusiųjų ir vaikų sportuoja laisvalaikiu bei nestokoja motyvacijos siekti vis geresnių rezultatų. Dažnai, ypač pradžioje, beveik niekas nesusimąsto, jog pakankamai intensyvi mėgstama veikla gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų, jei kūnui nebus leidžiama deramai pailsėti.
Skeleto ir raumenų sistema, patirianti per didelį stresą, labai tikėtina, neišvengs ir rimtesnių sužalojimų, susijusių su sausgyslėmis, raiščiais ir net kaulais. Traumos dėl per didelio krūvio yra subtilesnės ir dažniausiai atsiranda laikui bėgant.
„Žmogaus kūnas turi milžinišką gebėjimą prisitaikyti prie fizinio streso. Traumos dėl pervargimo dažniausiai kyla dėl tam tikrą laiką pasikartojančios veiklos. Ir tai nebūtinai sportas. Gali būti net ilgas vaikščiojimas. Pavyzdžiui, išvykstate atostogų ir visą savaitę daug vaikštote, – sako „Ortopro” klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Dmitrij Gorbačev. – Dažnai tai atsitinka dėl per didelio ir per dažno konkretaus audinio – kaulų, sausgyslių, raumenų ar raiščių apkrovimo, o simptomai pasireiškia ne iš karto. Ankstyvosiose traumos stadijose skausmas yra nedidelis arba visai jo nėra, dėl to žmonės nejaučia ir nesąmoningai toliau duoda apkrovą sužeistai vietai“.
Gydytojo teigimu, dėl per didelio intensyvumo patirta mikrotrauma neleidžia audiniams atsistatyti ir tai gali privesti prie daug rimtesnių bėdų. Pernelyg uoliems, neturintiems pakankamai laiko pailsėti, pažeidimas ilgainiui sukelia skausmą ir disfunkciją.
Pernelyg didelis krūvis ar treniravimosi klaidos
Per daug intensyvi veikla arba netinkamas treniruočių planas – dažniausios tokių sužalojimų priežastys.
„Tipiškas pavyzdys yra bėgikas, kuris bėgioja kelis kartus per savaitę po kelis kilometrus. Išsikelia sau tikslą nubėgti maratoną. Tada pradeda per greitai ilginti atstumus, dažninti krūvius, neduodamas kūnui pakankamo poilsio. Kita situacija – grįžimas po traumos į sportą ar kitą veiklą, kai bandoma kompensuoti prarastą laiką. Dar vienas veiksnys – biomechanika. Tinkama judesių technika yra labai svarbu, norint išvengti pervargimo sužalojimų, – tvirtina D. Gorbačev. – Jėgos ir lankstumo disbalansas aplink tam tikrus sąnarius taip pat skatina sužalojimus. Kūno anatomijos problemos, tokios kaip plokščios pėdos, nevienodas kojų ilgis, kelių padėtis – visa tai svarbu įvertinti. Daugelis žmonių taip pat turi senus sužalojimus, kurie yra nepilnai reabilituoti. Apkrovų didinimas neatstatytiems audiniams gali labai greitai atnaujinti traumą”.
Gydytojas atkreipia dėmesį, jog tokie veiksniai, kaip bėgimo bateliai, reljefas, kietas ir minkštas paviršius, mityba, psichologinis pasiruošimas, ne mažiau svarbūs, kai siekiama išvengti įvairių sužalojimų. Dažniau su tokiomis traumomis pas gydytojus atvyksta vyrai, kurie labiau mėgsta varžytis ir konkuruoti. Sužalojimų pobūdis daugeliu atveju nustatomas apklausos ir fizinės apžiūros metu. Jei reikia, specialistas apžiūri echoskopu arba skiria rentgenologinį ar MRT tyrimus. Ankstyva diagnozė yra labai svarbi.
Sužalojimai, kurie dažniausiai atsiranda dėl persitreniravimo
- Sausgyslių uždegimai – tendintai, fasciitai, entezitai
- Aplink sausgysles esančių maišelių uždegimai -bursitai;
- Stresiniai kaulų lūžiai.
Gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės. Tikslas – kontroliuoti skausmą, sumažinti krūvį, skatinti gijimą, užkirsti kelią komplikacijoms, atkurti normalų pažeistos vietos funkcionalumą.
Daugumos pervargimo traumų galima išvengti. Išmokite klausytis savo kūno. Atminkite, kad posakis „jokio skausmo, jokios naudos“ čia netinka.
10 procentų taisyklė yra labai naudinga, norint didinti krūvius. Tai reiškia, kad per savaitę veiklos intensyvumas gali padidėti nedaugiau nei dešimtadaliu. Tai leis kūnui pakankamai atsigauti ir adaptuotis.
