Kodėl tavo kojos tinsta – ir ką iš tiesų slepia limfa

Ar pastebėjai, kad kartais pabundi su pabrinkusiu veidu, sunkumo jausmu kojose ar pirštų žiedai staiga ima veržti? Dažniausiai kaltiname „per daug vandens“, druską ar miego trūkumą, bet tikroji priežastis gali slypėti daug giliau – tavo limfinėje sistemoje. Tai tylus, bet galingas kūno „valymo tinklas“, kuris kiekvieną dieną surenka, filtruoja ir išveda litrus skysčio iš audinių. Kai šis srautas sustoja, kūnas pradeda tinti, energija krinta, o galvoje tvyro sunkumas. Gera žinia – limfą galima pažadinti, o tam nereikia nei brangių procedūrų, nei stebuklingų papildų – tik žinojimo, kaip veikia tavo kūno paslaptinga drenažo sistema.

Kaip veikia arterinė, veninė ir limfinė sistemos?

Mūsų kūne egzistuoja trys pagrindiniai „skysčių keliai“ – arterinė, veninė ir limfinė sistema. Kiekviena jų atlieka savitą, bet glaudžiai susijusią funkciją.

Galima įsivaizduoti taip:

• Arterinė sistema – tai maitinimo magistralė (atneša deguonį ir maistą į audinius).
• Veninė sistema – tai grįžtamasis kelias (parveža panaudotą kraują atgal į širdį).
• Limfinė sistema – tai valymo ir apsaugos tinklas, kuris surenka perteklinį skystį, atliekas ir padeda imuninei sistemai.

Arterinė sistema – gyvybės kelias nuo širdies

Arterijos yra kraujagyslės, kurios neša deguonimi prisotintą kraują iš širdies į visus organus.

Jos turi storas, elastingas sieneles, kad atlaikytų aukštą spaudimą.

Kaip tai vyksta:

• Širdis susitraukia ir išstumia kraują į aortą – pagrindinę arteriją.
• Iš aortos kraujas keliauja į mažesnes šakas – arterijas ir arteriooles.
• Jos pasiekia kapiliarus – mikroskopines kraujagysles, kuriose vyksta „mainai“ tarp kraujo ir audinių:
• deguonis ir maistinės medžiagos patenka į ląsteles,
• anglies dioksidas, atliekos ir vanduo – į kraują.

Svarbiausia: arterijos maitina kūną, palaiko šilumą, deguonį ir energiją. Jei jų srovė silpsta – ląstelės badauja.

Veninė sistema – grįžtamasis kelias į širdį

Venos renka „panaudotą“ kraują, kuriame mažai deguonies, bet daug anglies dioksido ir atliekų.

Venos turi vožtuvus – tarsi duris, kurios leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – aukštyn, link širdies.

Kaip kraujas grįžta:

• Veninis kraujas teka iš kapiliarų į venules, o vėliau į didesnes venas.
• Raumenys, ypač blauzdos raumenys, susitraukdami veikia kaip „raumenų siurblys“, spaudžiantis venas ir stumiantis kraują į viršų.
• Kai mes vaikštome ar judame, kraujas lengvai keliauja atgal į širdį; kai sėdime – jis užsistovi.

Jei veninė sistema sulėtėja:

• Kraujas kaupiasi kojose → atsiranda sunkumas, tinimas, matomos venos, varikozė.

Limfinė sistema – nematomas valymo ir apsaugos tinklas

Kaip veikia limfos cirkuliacija organizme:

Šalia kraujo kapiliarų, giliai audiniuose, veikia dar viena ypatinga sistema – limfinė sistema.

Jos pagrindinė užduotis – surinkti perteklinį audinių skystį, kuriam nepavyko sugrįžti į venas, išvalyti jį ir saugiai grąžinti į kraują.

Limfos kelias:

Limfos susidarymas.

Tarp ląstelių nuolat kaupiasi skystis su maistinių medžiagų likučiais, baltymais ir medžiagų apykaitos atliekomis.

Surinkimas.

Šį skystį surenka limfiniai kapiliarai – itin plonos, pralaidžios „vamzdelės“. Jos jungiasi į vis didesnes limfagysles, kurių sienelėse yra vožtuvai, leidžiantys limfai tekėti tik viena kryptimi – aukštyn, link širdies.

Judesio jėga.

Kadangi limfinė sistema neturi savo „širdies“, limfos tekėjimą skatina:

• Raumenų susitraukimai (ėjimas, tempimas, net gilaus kvėpavimo metu judanti diafragma);
• Kraujagyslių pulsacija;
• Kūno padėties keitimas;
• Gravitacija – pakėlus galūnes, limfai lengviau pakilti aukštyn.

Limfmazgiai – kūno filtrai

Pakeliui limfa praeina per limfmazgius – mažas, pupelės formos struktūras, kuriose vyksta intensyvus valymo ir apsaugos darbas:

• Iš limfos pašalinamos bakterijos, virusai, negyvos ląstelės ir toksinai;
• Aktyvuojami limfocitai, kurie atpažįsta ir sunaikina svetimas daleles;
• Aptikus infekciją, limfmazgis gali patinti ir tapti jautrus – tai ženklas, kad imuninė sistema dirba.
• Kai uždegimas praeina, limfmazgiai susitraukia, o limfos srautas vėl laisvai tęsiasi.

Galutinis etapas – limfos grįžimas į kraują

Išvalyta limfa susirenka į du pagrindinius „kanalus“:

• Krūtinės limfinis latakas (lot. ductus thoracicus) – tai pagrindinis limfos surinkimo kelias, kuris surenka limfą iš kairės kūno pusės, abiejų kojų, pilvo, krūtinės ir kairės rankos bei galvos pusės.
• Dešinysis limfinis latakas (lot. ductus lymphaticus dexter) – surenka limfą iš dešinės kūno viršutinės dalies: dešinės rankos, dešinės krūtinės pusės ir dešinės galvos bei kaklo dalies.
• Abu šie latakai įteka į poraktines venas (dešinę ir kairę), kur limfa susimaišo su veniniu krauju ir vėl tampa kraujo dalimi, užbaigdama savo cirkuliacijos ciklą.
• Nuo šio momento ji keliauja į širdį – taip užsidaro nuolatinis limfos cirkuliacijos ciklas.

Limfos „perdirbimas“ ir pašalinimas

Kai limfoje esančios atliekos pasiekia kraują, organizmas jas neutralizuoja ir pašalina:

• Kepenys filtruoja toksinus ir medžiagų apykaitos produktus;
• Inkstai pašalina vandenyje tirpias medžiagas su šlapimu;
• Oda ir plaučiai taip pat dalyvauja detoksikacijoje – per prakaitą ir kvėpavimą.

Taip limfinė sistema, kartu su kitais organais, palaiko švarų, subalansuotą vidinį pasaulį.

Kas gali sutrikdyti limfos tekėjimą

Limfos nutekėjimas gali sulėtėti ar sustoti, jei:

• Ilgai sėdime ar stovime be judesio;
• Po operacijų ar traumų susiformuoja randai, pažeidžiantys limfagysles;
• Įvyksta infekcijos, sukeliančios limfmazgių uždegimą;
• Vartojame per mažai skysčių ar trūksta elektrolitų;
• Sutrikusi veninė kraujotaka (pvz., dėl varikozės);
• Yra lėtinis uždegimas ar antsvoris, spaudžiantis limfinius kelius.

Kai limfa nespėja grįžti į kraują, skysčiai kaupiasi audiniuose – tada tinsta galūnės, jaučiamas sunkumas, oda įsitempia.

Kaip šios trys sistemos dirba kartu:

Visos trys sistemos yra tarpusavyje priklausomos:

• Jei arterijos prastai aprūpina audinius – ląstelės silpsta, limfa užsistovi.
• Jei venos negrąžina kraujo – kyla spaudimas, limfa negali nutekėti.
• Jei limfa nefunkcionuoja – audiniuose kaupiasi vanduo ir toksinai, atsiranda tinimas, uždegimas, vangumas.

Kai srautas sustoja – kūnas kenčia

Galima sakyti, kad žmogaus kūnas – tai „skysčių upių sistema“.

Jei viena upė užsikemša, pradeda kenkti visa ekosistema:

• Sustojus limfos tėkmei → kaupiasi skysčiai, tinsta audiniai.
• Sustojus veniniam grįžimui → atsiranda sunkumas, venos išsiplečia.
• Sutrikus arteriniam tiekimui → audiniai negauna deguonies, prasideda nuovargis, šalčio jausmas.

Įdomus faktas: limfinė ir smegenų „glimfinė“ sistema

Smegenyse nėra tradicinės limfinės sistemos, bet yra glimfinė – tarsi jos „sesuo“.

Ji veikia tik miego metu: pašalina nervinių ląstelių atliekas, baltymų perteklių ir toksinus.

Kai miegas prastas, šis valymo mechanizmas stringa – atsiranda smegenų rūkas, sunkesnė koncentracija ir ilguoju laikotarpiu didesnė neurodegeneracinių ligų rizika.

Kaip palaikyti sveiką skysčių cirkuliaciją visose sistemose:

• Judėkite reguliariai – kasdienis ėjimas, tempimas, net lengvi pratimai jau aktyvina raumenų siurblį.
• Kvėpuokite giliai – diafragminis kvėpavimas padeda venoms ir limfai.
• Gerkite pakankamai vandens – be tinkamos hidratacijos kraujas tirštėja, limfa stingsta.
• Miegokite 7–9 valandas – naktį aktyvėja glimfinis valymas.
• Rūpinkitės kraujagyslių sveikata – mažiau rūkymo, daugiau daržovių, judėjimo ir geras kraujospūdis.
• Kelkite kojas, jei jos tinsta – padeda tiek veninei, tiek limfinei tėkmei.
• Naudokite kompresiją ar lengvą masažą, kai rekomenduoja specialistas.

Išvada

Arterinė sistema tiekia gyvybę, veninė – grąžina ją atgal, o limfinė – valo ir saugo.

Visi trys keliai turi būti laisvi, kad kūnas jaustųsi lengvas, protas – aiškus, o energija tekėtų natūraliai.