Turbūt, daugumoje darbinių aplinkų būdingi vienokie ar kitokie identiški nuolatiniai mostai ir tapačios kūno padėtys. Šiuolaikinėje visuomenėje būtent tai – viena iš labiausiai paplitusių priežasčių, iššaukiančių profesinės sveikatos problemas.
Daugelis specialybių ir darbų yra susiję su tam tikra kartotine veikla, kuri gali sukelti mikro sužalojimus ar lokalius uždegiminius pakitimus, tokius kaip tendinitas, bursitas ar nervų užspaudimo sindromai. Nebūtini ir labai sunkūs fiziniai krūviai. Užduotys, kurioms nuolat reikia pasikartojančių judesių ar pozų – pavyzdžiui, netgi darbas su kompiuteriu, sėdėjimas, sandėlio prekių nuskaitymas, surinkimo linijų aptarnavimas, pjaustymas, kilnojimas, plaukų kirpimas ir daugelis kitų – gali sukelti minėtus negalavimus.
Tokie susirgimai – didelė nesėkmė ne tik darbuotojams, bet ir organizacijoms, patiriančioms dėl to produktyvumo nuosmukį: krenta darbingumas, darbuotojai susiduria su ribotomis galimybėmis atlikti pareigas, padidėja klaidų lygis, galiausiai neišvengiama ir nedarbingumo.
„Pasikartojantys ypač dažni judesiai, monotoniška apkrova, priverstinė pozicija ir veiksmai gali sukelti raumenų, sausgyslių ar nervų pažeidimus. Turbūt juokinga, bet sėdėjimas taip pat priskiriamas prie padidintos rizikos veiksnių, nes taip pat išprovokuoja kūno minkštųjų audinių ir netgi skeleto balanso pakitimus. Todėl tam tikri raumenys, raiščiai, sausgyslės nusilpsta, kiti yra pertempiami ir perkraunami, o tai gali turėti įtakos sveikatai, – teigia „Ortopro“ klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Martynas Karneckas. – Tokie negalavimai dažniausiai paveikia riešo, alkūnės, pirštų, pečių ir kelių sąnarius, paūmina stuburo problemas. Pabloginti situaciją gali ir aplinkos veiksniai – darbas šaltyje, drėgmėje, netgi stresinėje aplinkoje“.
Pasak gydytojo, dažniausi pacientų skundai yra dėl lėtinių tendinitų: tai vadinami sausgyslių uždegimai, kurios sukelia pakartotinis raumenų perkrovimas. Dėl jo jungiamajame audinyje netgi atsiranda mikro įplyšimų. Organizmas spontaniškai juos atstato, tačiau atsiradus daugiau nebesugeba to padaryti ir kyla uždegiminiai procesai. Su fizine apkrova susijęs sausgyslių uždegimas dažniausiai išsivysto riešo, dilbio, alkūnės ir peties sąnarių srityse.
Kitas neretai pasitaikantis negalavimas yra bursitas. Tai bursos – sąnario tepalinio maišelio uždegimas, kurį sukelia pakartotinis spaudimas ar sąnario paviršiaus traumavimas. Normaliomis sąlygomis bursa palaiko tarp audinių mažesnę trintį ir judant leidžia raumenims bei sausgyslėms lengviau be pasipriešinimo judėti. Esant uždegimui joje pradeda kauptis sinovinis skystis, bursa tampa skausminga, patinsta. Su darbu susijęs bursitas dažniausiai pažeidžia alkūnę, petį, kelių ir klubo sąnarius.
Perkrova gali pažeisti ir periferinius galūnių nervus. Nervų kompresija atsiranda dėl periferinio nervo suspaudimo, kai tunelis, kuriuo praeina nervinis audinys, dėl perkrovos ir uždegimo susiaurėja. Dėl to sutrinka nervo veikla, atsiranda jutimo sutrikimai. Su darbine veikla susijęs nervų užspaudimas dažniausiai atsiranda riešo kanalo ir alkūnės srityse. Esant ilgalaikei apkrovai, negydant problemos gali prireikti net operacijos, nervo kanalo atlaisvinimo procedūros.
„Simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kuri kūno dalis yra paveikta ir kas išprovokavo problemą. Paprastai jie išnyksta po poilsio. Tačiau negalint suteikti poilsio ar intensyviai periodiškai apkraunant galūnę, situacija blogėja, uždegimas pereina į lėtinę formą, ligos simptomai virsta nuolatiniais. Klasikiniai simptomai yra skausmas, bursito atveju – patinimas, dilgčiojimas, tirpimas, deginimas, netgi galime pastebėti jėgų praradimą ir galiausiai silpnumą. Dauguma su darbu susijusių, pasikartojančių judesių sukeltų traumų išnyksta pailsėjus per kelias savaites. Labai svarbu tinkamai pritaikyta, ergonominė darbo vieta ir pozicija. Esant galimybei reikėtų keisti darbo pobūdį, vengti provokuojančių veiksmų ir judesių, palengvinti krūvius. Priklausomai nuo pažeidimo tipo ir sunkumo pereinamasis darbas gali trukti nuo savaičių iki mėnesių. Jei per anksti pradėsime duoti krūvį, uždegimas lengvai ir greitai atsinaujins. Ilgalaikėje perspektyvoje, nesant galimybių pakeisti darbo pobūdį ir norint užkirsti kelią simptomų atsinaujinimams ateityje, reikalinga ergoterapija, kineziterapija. Fizioterapinės procedūros taip pat pagreitina gijimą. Būklei negerėjant gydymas pradedamas nuo priešuždegiminių vaistų skyrimo. Lokaliai naudojami tepalai, geriamieji vaistiniai preparatai, kartais uždegimui malšinti gali prireikti ir injekcijų. Naujausias ir saugiausias būdas – vadinamosios plazmos PRP/PRF injekcijos. Tai natūralus, šalutinių neigiamų poveikių neturintis gydymas, suteikiantis galimybę jau esančių pažeidimų, mikro įplyšimų regeneracijai – gerokai paspartinamas gijimo procesas. Taip pat galimos ir ankščiau plačiai taikytos kortikosteroidų injekcijos. Tačiau derėtų prisiminti, kad dažnas steroidų skyrimas gali turėti ir šalutinius poveikius – neigiamą įtaką minkštųjų audinių būklei“, – tvirtina gydytojas M. Karneckas.
Neturintiems galimybės išvengti pasikartojančių judesių savo darbinėje veikloje „Ortopro“ klinikos gydytojas pataria stiprinti raumenis ir sausgysles, atliekant tempimo ir jėgos pratimus. Taip pat daryti pertraukas, kad audiniai pailsėtų. Pritaikyti darbo vietą ir poziciją. Po darbo reikėtų vengti veiklos, kuri vargintų tas pačias vietas. Svarbiausia neignoruoti ankstyvų požymių ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus.
