Kodėl vieni žmonės visą gyvenimą neturi nugaros skausmų, o kiti kenčia jau 30-ies?

Nugaros skausmas – vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus nusiskundimų. Įdomu tai, kad vieni žmonės nugyvena visą gyvenimą be stipresnių nugaros problemų, o kiti jau 30-ies kasdien jaučia tempimą, maudimą ar aštrų skausmą. Kodėl taip yra? Atsakymą lemia keli esminiai veiksniai: genetika, raumenų stiprumas ir kasdieniai įpročiai.
Genetika: stuburo „loterija“
Genetika vaidina didžiulį vaidmenį mūsų stuburo sveikatai. Kai kurie žmonės gimsta su stipresne tarpslankstelinių diskų struktūra, elastingesniais raiščiais ar geresne kaulų kokybe. Jų diskai lėčiau dėvisi, raiščiai ilgiau išlieka tvirti, o stuburo forma leidžia paskirstyti krūvį tolygiai.
Kitiems genetika nėra tokia palanki – diskai būna plonesni, mažiau atsparūs, sąnariai jautresni, o stuburas linkęs greičiau degeneruoti. Tokiu atveju net vidutinis fizinis krūvis gali tapti „per didelis“, todėl skausmai atsiranda jauname amžiuje.
Genetika: kodėl vieni paveldi „stipresnę nugarą“
Mokslininkai nustatė, kad genetika gali paaiškinti net nuo 30 iki 50 % skirtumų tarp žmonių – ar jie kentės nuo nugaros skausmų ar ne.
Tai reiškia, kad kai kurie žmonės paveldi stipresnius diskus ir sąnarius, kurie ilgiau išlieka elastingi ir atsparūs. Kiti, deja, gimsta su jautresniais audiniais, kurie greičiau dėvisi. Dvynių tyrimai rodo, kad genai iš tiesų daro įtaką – maždaug 30–40 % rizikos patirti lėtinius nugaros skausmus slypi mūsų DNR.
Raumenų silpnumas: nematomas stuburo priešas
Stuburą galima įsivaizduoti kaip stulpą, kuris vienas pats turi atlaikyti viso kūno apkrovą. Jei šalia jo yra „pagalbininkai“ – stiprūs raumenys – krūvis pasiskirsto. Jei jų nėra, visas svoris gula tiesiai ant slankstelių ir diskų.
Silpnas pilvo presas
Pilvo raumenys – tai natūralus korsetas, laikantis stuburą iš priekio. Jei jie nusilpę, stuburui tenka didesnė apkrova, o juosmeninė dalis pradeda „laužtis“. Dėl to anksti atsiranda tempimas, maudimas ar net diskų pažeidimai.
Silpni sėdmenys
Sėdmenų raumenys stabilizuoja dubenį. Jei jie silpni, dubuo ima „krypti“, o stuburas viršuje prisitaiko prie netaisyklingos padėties. Tai sukelia nuolatinę įtampą ir skausmą. Ne veltui daugeliui žmonių, kurie daug sėdi, skauda ne tik nugarą, bet ir klubus.
Disbalansas
Jei vieni raumenys stipresni, o kiti silpni, stuburas apkraunamas netolygiai. Pavyzdžiui, stipri krūtinės raumenų grupė ir silpni viršutinės nugaros raumenys priverčia kūną „susikūprinti“. Laikui bėgant tai tampa nuolatine apkrova stuburui.
Kodėl kai kuriems pavyksta išvengti skausmų?
Tie, kurie visą gyvenimą nejaučia nugaros skausmo, paprastai turi palankų derinį: genetiškai atsparesnius diskus ir sąnarius bei natūraliai stiprius raumenis. Tai nebūtinai sportininkai – kartais užtenka, kad žmogaus gyvenime būtų daug natūralaus judėjimo: vaikščiojimo, fizinio darbo, aktyvios veiklos.
Toks gyvenimo būdas leidžia raumenims nuolat palaikyti stuburą, o genetika suteikia „atsparumo rezervą“. Rezultatas – sveika nugara be skausmų net ir vyresniame amžiuje.
4 Mitai apie nugaros skausmą, kuriais tiki daugelis
1. „Jeigu turi gerą čiužinį, nugaros skausmo nebus.“
Čiužinys tikrai svarbus, bet jis nėra stebuklinga priemonė. Jis gali pagerinti miego kokybę ir sumažinti diskomfortą, bet jei pilvo presas ir sėdmenys silpni, o genetika nepalanki – skausmo vien čiužinys neišspręs.
2. „Nugaros skausmas ateina tik su amžiumi.“
Deja, tai netiesa. Vis daugiau jaunų žmonių, vos sulaukę 25–30 metų, jaučia lėtinius nugaros skausmus. Amžius nėra pagrindinis veiksnys – daug svarbesni raumenų stiprumas ir įpročiai.
3. „Sportas visada padeda.“
Ne visi pratimai vienodai naudingi. Jei stiprinami tik paviršiniai raumenys, o gilieji ignoruojami, stuburas vis tiek lieka neapsaugotas. Todėl svarbu ne kiek sportuoji, o kaip sportuoji.
4. „Jeigu neskauda dabar, tai ateityje ir neskaudės.“
Skausmas dažnai yra tik ledkalnio viršūnė. Net jei stuburas neskauda, bet raumenys silpni arba stuburo apkrovos netolygios, problema gali pasireikšti vėliau. Todėl žmonės, kurie atrodo „nepažeidžiami“, dažnai turi stiprią raumenų atramą – kartais net nesąmoningai ją išlaiko dėl gyvenimo būdo.
Nugaros skausmai atsiranda ne tik dėl sėdimo darbo ar amžiaus. Svarbiausi veiksniai yra genetika ir raumenų stiprumas. Jei genetika nepalanki, stuburas jautresnis, bet stiprūs pilvo preso ir sėdmenų raumenys gali kompensuoti šį trūkumą. Jei raumenys silpni – skausmai ateina daug anksčiau, net ir turint „gerą“ genetiką.











