Ilgi skrydžiai ir pavargusios kojos: dalykas, apie kurį kalba vis daugiau keliautojų

Žiema – metas, kai oro uostai prisipildo žmonių su lagaminais ir šiltesniais drabužiais. Vieni skrenda pas artimuosius, kiti – į šiltesnius kraštus. Ir nors kelionės dažnai siejasi su džiaugsmu ir nuotykiais, daug kas nutyli vieną labai žemišką dalyką: po ilgo skrydžio kojos gali jaustis lyg pripiltos švino.

Jei esate kada ilgai sėdėję lėktuve, tikriausiai žinote tą jausmą: batai vos užsisega, blauzdos apsunkusios, atsistojus norisi tiesiog žingsniuoti be sustojimo, kad tik „atsibustų“ kraujotaka. Kai kurie dar naktį po kelionės jaučia mėšlungį arba tą nemalonų tempimą nuo kelio iki čiurnos.

Įdomu tai, kad dažnas šiuos pojūčius priima kaip „normalų kelionės šalutinį efektą“.

Kodėl kojos kelionėse reaguoja taip stipriai?

Kelionės lėktuvu yra keistas derinys to, ko mūsų kūnas nelabai mėgsta:

• valandos sėdėjimo toje pačioje pozoje,
• sulenkti keliai, trukdantys kraujui judėti,
• žemas drėgmės lygis lėktuve,
• mažai judėjimo,
• ilgesni kelionės atstumai žiemą – 6, 9, 12 ar net 15 valandų.

Visa tai lemia, kad kraujui sunkiau grįžti iš kojų į viršų, todėl blauzdos tinsta, o mes jaučiamės taip, lyg būtume visą dieną praleidę ant kojų, o ne sėdėję.

Įdomiausia tai, kad net labai aktyvūs žmonės po skrydžių jaučiasi panašiai – tai nėra susiję nei su amžiumi, nei su sportiškumu.

Ką atrado keliautojai, kurie norėjo sprendimo?

Per pastaruosius metus socialiniuose tinkluose ir keliautojų forumuose pastebimai išaugo diskusijų tema, į kurią ilgą laiką niekas rimtai nežiūrėjo: kompresinės kojinės kelionėms, t.y. ilgiems skrydžiams.

• Ne kaip medicininis dalykas, o kaip paprastas kelionių komforto dalykas.

Įdomu, kad dauguma, kurie ryžosi išbandyti, rašo labai panašiai:

• „Negalėjau patikėti, kad nusileidau be patinusių kojų.“
• „Tas jausmas, kai po 10 valandų skrydžio batai tinka taip pat, kaip išvykstant.“
• „Naktį nesuko mėšlungis – tai man buvo didžiulis palengvėjimas.“
• „Tiesiog jaučiausi lengvesnė, energingesnė, lyg būčiau keliavusi patogiau.“

Ir būtent šios patirtys verčia susimąstyti: gal mes ilgai tiesiog kentėjome, nes nežinojome, kad yra toks paprastas būdas padėti savo kūnui?

Kaip tai veikia? 

Kompresinės kojinės švelniai spaudžia blauzdą: stipriau ties čiurna, silpniau kylant į viršų. Toks spaudimas padeda kraujui keliauti aukštyn, neleidžia jam „užsistovėti“ ir sumažina skysčių kaupimąsi.

Rezultatas:

• mažiau tinimo,
• lengvesnis kojų jausmas,
• mažiau mėšlungio,
• geresnė savijauta po skrydžio.

Tai nėra stebuklas. Tai fiziologija.

Daug kas sako, kad pirmas skrydis su kompresinėmis kojinėmis yra tas momentas, kai supranti, kokia didelė įtaka keliavimo patogumui slypi mažose detalėse.

Kodėl ypač žiemą tai tampa aktualu?

Žiemą kelionės dažniausiai ilgesnės. Skrendame toliau: į Aziją, Pietų Ameriką, Maldyvus, Jungtinius Arabų Emyratus. Ir būtent ilgi skrydžiai keliautojus labiausiai „apkrauna“.

Be to, šaltuoju sezonu natūraliai mažiau judame, kojos būna labiau pavargusios, kraujotaka lėtesnė. Tai dar labiau stiprina skrydžių efektą. Todėl žiemos kelionių laikotarpiu kompresinės kojinės daugeliui tampa ne mados įnoriu, o pasiteisinusia praktika.

O gal tai gali būti – puiki dovana?

Tie, kurie ieško praktiškų, sveikatą tausojančių dovanų artimiesiems, vis dažniau pastebi, kad kompresinės kojinės tinka beveik visiems:

• tėvams, kurie keliauja žiemą į šiltus kraštus,
• žmonėms, daug dirbantiems sėdint ar stovint,
• draugams, sportuojantiems ar planuojantiems ilgesnes keliones,
• partneriui, kuris nuolat skundžiasi pavargusiomis kojomis, bet nieko nedaro.

Tai ta dovana, kuria žmogus realiai naudojasi ir jaučia efektą – o ne dar vienas daiktas stalčiuje.

Gal ir jums verta pabandyti?

Šis straipsnis – ne tam, kad ką nors įtikintų.

Tiesiog tam, kad atkreiptų dėmesį į pojūčius, kuriuos daugelis laikė neišvengiamais:

• tinimą,
• sunkias kojas,
• mėšlungį,
• nuovargį po kelionių.

Jeigu šią žiemą, o gal ir vasarą laukia ilgas skrydis, galbūt verta leisti sau keliauti patogiau. Kartais vienas mažas sprendimas pagaliau leidžia suprasti, kiek daug mūsų savijautai reiškia kraujotaka.