Nugaros skausmas: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Posted by

2026-07-16

On 2026-07-15

Nugaros skausmas yra antra dažniausia priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 80–90 proc. suaugusiųjų bent kartą gyvenime patiria stiprų nugaros skausmą. Dažniausiai skausmas sumažėja per kelias savaites, o apie 10 proc. atvejų perauga į lėtinį skausmą, kuris trukdo dirbti, sportuoti ir gyventi visaverti gyvenimą.

Šiame straipsinyje pateikiama informacija apie nugaros skausmo priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus. Straipsnis parengtas remiantis 2024–2026 m. moksliniais tyrimais, Europos ortopedijos draugijų rekomendacijomis ir „Ortopro” klinikos gydytojų praktine patirtimi.

Didžioji dalis nugaros skausmo atvejų (apie 90 proc.) nėra susiję su rimtomis stuburo problemomis ir gerėja taikant konservatyvų gydymą. Apie 1–5 proc. atvejų nugaros skausmas gali signalizuoti sunkesnę būklę, kuriai svarstomas chirurginis gydymas.

Turinys

1. Kas yra nugaros skausmas?

2. Nugaros skausmas skaičiais: 2025–2026 m. tyrimų duomenys

3. Nugaros anatomija: kur skauda ir ką tai reiškia

4. 7 dažniausios nugaros skausmo priežastys

5. Ūmus ir lėtinis nugaros skausmas

6. Nugaros skausmo simptomai

7. Nugaros skausmo diagnostika

8. Nugaros skausmo gydymas

9. Kada svarstoma nugaros operacija

10. Prevencija ir stiprinimo pratimai

11. 7 pavojaus signalai

12. DUK – dažniausiai užduodami klausimai

1. Kas yra nugaros skausmas?

Nugaros skausmas yra fizinis diskomfortas, kylantis bet kurioje stuburo srityje: nuo kaklo iki juosmens ar sėdmenų. Nugaros skausmas nėra atskira liga – tai simptomas, kurį gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių: nuo raumenų patempimo iki disko išvaržos ar sisteminių ligų.

Nugaros skausmas medicinoje klasifikuojamas trimis pagrindiniais būdais.

Klasifikacija pagal trukmę:

Ūmus nugaros skausmas – trunka iki 4 savaičių. Dažniausia priežastis yra raumenų patempimas, netikslus judesys ar staigus kūno krūvis.
Poūmis, užsitęsiąs nugaros skausmas – trunka 4-12 savaičių. Šiuo periodu sprendžiama, ar skausmas sumažės, ar peraugs į lėtinį.
Lėtinis nugaros skausmas – trunka ilgiau nei 12 savaičių. Gydymui taikomas kompleksinis požiūris.

Klasifikacija pagal lokalizaciją

Kaklinės srities skausmas – skauda kaklą, gali plisti į pečius ar rankas.
Krūtininės srities skausmas – skauda tarp menčių, kartais painiojamas su širdies problemomis.
Juosmeninės srities skausmas – dažniausia forma, skauda apatinę nugaros dalį.
Sėdmens ir kojos skausmas – juosmens skausmas, plintantis į koją.

Klasifikacija pagal pobūdį

Mechaninis skausmas – susijęs su judesiu, mažėja poilsyje.
Uždegiminis skausmas – stipresnis ryte, mažėja judant.
Neuropatinis skausmas – deginantis, dilgčiojantis jausmas, tirpimas.

2. Nugaros skausmas skaičiais: 2025-2026 m. tyrimų duomenys

Nugaros skausmo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje yra didesnis, nei daugelis įsivaizduoja. 2025-2026 m. tyrimai atskleidžia šias tendencijas.

Pasaulinė ir Europos statistika

80-90 proc. suaugusiųjų per savo gyvenimą bent kartą patyrė stiprų nugaros skausmą (PSO, 2025).
Nugaros skausmas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios prarandamos darbo dienos Europoje – nuostoliai siekia apie 10-15 milijardų eurų per metus.
Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas paliečia apie 23 proc. suaugusiųjų (Lancet, 2024).
Nugaros skausmas yra pirmoji priežastis, dėl kurios žmonės iki 45 metų kreipiasi neįgalumo pensijos (JAV Nacionalinės sveikatos statistikos duomenys, 2024).

Lietuvos duomenys

Nugaros skausmas – antra pagal dažnumą priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus Lietuvoje.
Vidutiniškai vienas iš keturių dirbančių lietuvių bet kuriuo momentu jaučia nugaros skausmą.
Sėdimą darbą dirbantys asmenys 3-4 kartus dažniau skundžiasi lėtiniu nugaros skausmu nei fizinį darbą dirbantys.

Kaip keičiasi pacientų amžius

Pastaraisiais metais matoma ryški tendencija – nugaros skausmą jaučiantys pacientai jaunėja. Prieš 20 metų nugaros skausmas dažniau buvo siejamas su vyresniu amžiumi. Šiandien vis daugiau 25-35 metų pacientų kreipiasi dėl lėtinio nugaros skausmo. Pagrindinės priežastys yra sėdimas darbas prie kompiuterio, ilgas telefono naudojimas nulenktus galvą ir mažas fizinis aktyvumas.

2026 m. Lietuvos ortopedų draugijos duomenys rodo, kad 35 proc. pacientų, kurie kreipiasi dėl nugaros skausmo, yra jaunesni nei 40 metų – dar prieš dešimtmetį šis skaičius siekė 15 proc.

3. Nugaros anatomija: kur skauda ir ką tai reiškia

Norint suprasti nugaros skausmą, naudinga žinoti pagrindinę stuburo anatomiją. Stuburas – tai 33-34 slankstelių sistema, suskirstyta į penkias sritis. Kiekviena sritis turi savo būdingas problemas, priežastis ir skausmo pobūdį.

Kaklinė stuburo dalis (7 slanksteliai C1-C7)

Skausmas kaklo srityje dažniausiai susijęs su ilgu darbu prie kompiuterio, telefono naudojimu ir netaisyklinga miego poza. Būdingi simptomai: kaklo sustingimas, galvos skausmas, tirpimas rankose, judesių apribojimas.

Krūtininė stuburo dalis (12 slankstelių T1-T12)

Skausmas tarp menčių dažniausiai susijęs su netaisyklinga laikysena, ilgu sėdėjimu ir raumenų disbalansu. Šio tipo skausmas kartais painiojamas su širdies ar plaučių problemomis, todėl svarbu atmesti sunkesnes ligas.

Juosmeninė stuburo dalis (5 slanksteliai L1-L5)

Juosmeninė dalis yra dažniausia nugaros skausmo lokalizacija. Ši sritis patiria didžiausią mechaninį krūvį – ji palaiko viršutinę kūno dalį ir dalyvauja daugelyje judesių. Čia dažniausiai atsiranda disko išvaržos, protruzijos ir slankstelių pakitimai.

Kryžkaulinė dalis (5 suaugę slanksteliai, S1-S5, sudarantys kryžkaulį)

Kryžkaulio skausmas moterims dažnai susijęs su dubens dugnu, nėštumu ir gimdymo pasekmėmis. Vyrams jis dažniau siejamas su ilgu sėdimu darbu ir netaisyklinga sportine technika.

Uodegikaulio dalis (3-5 suaugę slanksteliai, sudarantys uodegikaulį)

Uodegikaulio skausmai pasitaiko rečiau. Dažniausiai jie atsiranda po traumos (kritimas ant sėdmenų) arba dėl ilgo sėdėjimo ant kietų paviršių.

4. 7 dažniausios nugaros skausmo priežastys

„Ortopro” klinikos praktikoje išskiriamos septynios dažniausios nugaros skausmo priežastys. Daugelis pacientų turi ne vieną, o kelias sutampančias priežastis vienu metu.

1. Raumenų patempimas ir spazmas

Raumenų patempimas yra dažniausia ūmaus nugaros skausmo priežastis (apie 40 proc. atvejų). Atsiranda po staigaus judesio, netinkamo sunkumo pakėlimo ar netikėtos apkrovos. Simptomai: staigus, aštrus skausmas, ribotas judesys, raumenų įtempimas. Dažniausiai skausmas sumažėja per 1-2 savaites.

2. Disko protruzija ir išvarža

Tarpslankstelinio disko išsipūtimas (protruzija) arba plyšimas (išvarža) yra antra dažniausia priežastis. Sukelia nugaros skausmą, kuris kartais plinta į koją (išialgija) arba ranką. Išsamiau apie šias būkles rašoma atskiruose straipsniuose apie protruziją ir stuburo išvaržas.

3. Degeneraciniai stuburo pakitimai

Su amžiumi atsiranda stuburo pokyčių – osteochondrozė, spondiloartrozė, stuburo kanalo susiaurėjimas (stenozė). Šie pakitimai dažniau paveikia vyresnius nei 50 metų asmenis. Simptomai vystosi palaipsniui.

4. Netaisyklinga laikysena ir raumenų disbalansas

Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, netaisyklinga laikysena ir telefono naudojimas nulenkta galva sukuria lėtinį raumenų disbalansą. Vieni raumenys tampa per stiprūs ir įtempti, kiti – per silpni. Dėl to atsiranda lėtinis nugaros skausmas, dažniausiai kaklo ir juosmens srityje.

5. Sėdimas gyvenimo būdas ir silpni raumenys

Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai 9,5 valandos per dieną praleidžia sėdėdamas. Silpni pilvo ir nugaros raumenys neišlaiko stuburo, todėl visas krūvis tenka slanksteliams ir diskams. Ši priežastis yra dažniausia lėtinio nugaros skausmo priežastis jauniems žmonėms.

6. Nutukimas ir antsvoris

Kiekvienas papildomas kilogramas didina apkrovą stuburui, ypač juosmeninei daliai. Nutukimas taip pat siejamas su lėtiniu uždegimu, kuris pablogina nugaros skausmo prognozę.

7. Stresas ir psichoemocinė įtampa

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad stresas yra ne mažiau svarbi nugaros skausmo priežastis nei fizinės problemos. Nuolatinė psichologinė įtampa sukelia raumenų spazmus, ypač kaklo ir juosmens srityje. Stresas taip pat gali stiprinti lėtinio skausmo suvokimą.

Retesnės, bet svarbios priežastys

Osteoporozė ir slankstelio lūžis (dažniau vyresnėms moterims).
Ankilozuojantis spondilitas (autoimuninė liga).
Fibromialgija.
Infekcijos (diskitas, osteomielitas) – pasitaiko retai, bet svarstomas skubus gydymas.
Onkologinės ligos ir stuburo metastazės – pasitaiko retai, bet svarbu atmesti.

5. Ūmus ir lėtinis nugaros skausmas: skirtumai ir gydymo požiūris

Skirtumas tarp ūmaus ir lėtinio nugaros skausmo yra vienas svarbiausių dalykų, kurį naudinga žinoti pacientui. Šios dvi būklės iš esmės skiriasi ir gydomos skirtingais būdais.

Ūmus nugaros skausmas

Ūmus skausmas trunka iki 4 savaičių. Dažniausiai kyla staigiai po traumos ar krūvio. Prognozė paprastai gera – apie 50 proc. atvejų skausmas žymiai sumažėja per 1-2 savaites, 90 proc. – per 6 savaites.

Dažniausiai taikomos priemonės:

Fizinio krūvio ribojimas, tačiau ne ilgas gulėjimas, nes jis silpnina raumenis.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas, diklofenakas.
Šiluma arba šaltis, priklausomai nuo skausmo pobūdžio.
Palaipsnis grįžimas į įprastą aktyvumą per 3-7 dienas.

Lėtinis nugaros skausmas

Lėtinis skausmas trunka ilgiau nei 12 savaičių. Dažnai vystosi palaipsniui, siejamas su gyvenimo būdu, laikysena, streso lygiu. Prognozė priklauso nuo paciento aktyvaus dalyvavimo ir gydymo tęstinumo.

Dažniausiai taikomos priemonės:

Kompleksinis požiūris – kineziterapija, judesio terapija, psichologinis palaikymas.
Reguliari mankšta ir stiprinimo pratimai.
Skausmo valdymo programos.
Retesniais atvejais – injekcinis gydymas ar operacija.

Kas svarbu suprasti apie lėtinį skausmą

Lėtinio nugaros skausmo gydymas nėra vien vaistų klausimas – vaistai gali laikinai sumažinti skausmą, tačiau nesprendžia priežasties. Pagrindinis gydymo pagrindas yra judėjimas: reguliarūs, individualiai parinkti pratimai, kuriuos pacientas atlieka kasdien.

6. Nugaros skausmo simptomai: kada tai perspėjimo ženklas

Nugaros skausmą dažnai lydi kiti simptomai, kurie padeda gydytojui įvertinti galimą priežastį.

Tipiniai nugaros skausmo simptomai

Skausmas – aštrus, bukas, deginantis, dilgčiojantis. Kiekvienas pobūdis rodo skirtingą galimą priežastį.
Sustingimas – dažniau ryte, po ilgo sėdėjimo ar gulėjimo.
Judesių apribojimas – sunku pasilenkti, apsisukti, kelti daiktus.
Raumenų įtempimas – kartais apčiuopiamas, dažnai vienoje pusėje.
Skausmas judant arba, priešingai, poilsyje.

Simptomai, rodantys sunkesnę problemą

Šie simptomai rodo, kad problema apima ne tik raumenis, bet ir nervų sistemą ar sunkesnę stuburo patologiją:

Skausmas plinta į koją, sėdmenį, žemyn iki pėdos (išialgija).
Tirpimas, dilgčiojimas kojoje ar rankoje.
Raumenų silpnumas – sunku pakelti pėdą, atsistoti ant kojos pirštų galiukų.
Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai – reikalauja skubios pagalbos.
Skausmas stiprėja naktį arba nesumažėja poilsyje.

Bendrieji simptomai, pasitaikantys kartu su nugaros skausmu

Nuovargis ir miego sutrikimai.
Dirglumas.
Emocinis prislėgimas.
Sunkumas susikaupti darbe.

7. Nugaros skausmo diagnostika: kaip nustatoma priežastis

Diagnostikos procesas priklauso nuo simptomų pobūdžio, trukmės ir sunkumo. „Ortopro” klinikoje diagnostika vyksta pagal etapinį algoritmą – nuo paprasčiausių iki sudėtingesnių tyrimų.

1 etapas: klinikinė apžiūra

Ortopedas-traumatologas, neurologas ar neurochirurgas atlieka:

Detalią anamnezę – kada prasidėjo skausmas, kaip vystėsi, kas jį sustiprina ar sumažina.
Fizinę apžiūrą – vertina laikyseną, judesių amplitudę, raumenų būklę.
Neurologinius testus – tikrina refleksus, raumenų jėgą, jautrumą.
Specifinius provokacinius testus (Lasègue, Bragard ir kitus).

Daugumai pacientų (apie 85 proc.) klinikinės apžiūros pakanka diagnozei nustatyti – papildomi tyrimai nereikalingi.

2 etapas: instrumentiniai tyrimai

Rentgenogramos (RTG):

Rodo slankstelių struktūrą, jų padėtį, degeneracinius pokyčius.
Padeda atmesti traumas, lūžius, sunkesnius struktūrinius pakitimus.
Nerodo diskų būklės ir minkštųjų audinių pokyčių.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT):

Pagrindinis nugaros skausmo tyrimas, kai įtariama disko ar nervų patologija.
Rodo diskus, nervų šakneles, raiščius, minkštuosius audinius.
Skiriama esant neurologiniams simptomams (skausmas kojoje, tirpimas, silpnumas).

Kompiuterinė tomografija (KT):

Rodo kaulinę struktūrą tiksliau nei MRT.
Naudojama planuojant operaciją arba esant MRT kontraindikacijoms.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija):

Vertina raumenis, sausgysles, aplinkinius audinius.
„Ortopro” klinikoje atliekamas konsultacijos metu.

3 etapas: papildomi tyrimai

Elektromiografija (EMG) – vertina nervų funkciją, kai įtariamas nervo pažeidimas.
Kraujo tyrimai – kai įtariama uždegiminė ar sisteminė liga.
Kaulų densitometrija DEXA tyrimas – įtariant osteoporozę.

Kada papildomi tyrimai nereikalingi

Jei nugaros skausmas trunka trumpiau nei 4 savaites, nėra pavojaus signalų (žr. skyrių apie pavojaus signalus) ir gerėja per pirmąsias 2 savaites, papildomi tyrimai dažniausiai neatliekami. Nereikalingi tyrimai gali sukelti pacientui nerimą (pavyzdžiui, „rasta disko protruzija”) ir vesti į perteklinių procedūrų kelią.

8. Nugaros skausmo gydymas: taikomi metodai

Nugaros skausmo gydymas yra kompleksinis ir individualus. „Ortopro” klinikos gydytojai remiasi 2024-2026 m. Europos ortopedijos ir reabilitacijos draugijų rekomendacijomis, kuriose nurodomos gydymo priemonių prioritetų eilės.

Kineziterapija ir judesio terapija

Tyrimai rodo, kad reguliari, individualiai parinkta mankšta padeda mažinti lėtinį nugaros skausmą. Kineziterapija dažnai duoda geresnius ilgalaikius rezultatus nei vaistų gydymas.

Kineziterapijos programa apima:

Stuburo stabilizacijos pratimus.
Pilvo ir nugaros raumenų stiprinimą.
Lankstumo ir mobilumo pratimus.
Laikysenos korekcijos technikas.

Vaistinis gydymas

Vaistai gali padėti mažinti ūmų skausmą, tačiau nesprendžia lėtinio nugaros skausmo priežasties. Pagrindinės vaistų grupės:

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas, diklofenakas, meloksikamas.
Paracetamolis – geriau toleruojamas, tačiau mažiau veiksmingas.
Raumenų atpalaidavimo priemonės – vartojamos trumpai, ne ilgiau nei 1-2 savaites.
Neuropatinio skausmo vaistai – kai skausmas yra nervų kilmės.

Fizioterapija ir masažas

Papildomos priemonės, kurios gali sumažinti ūmų skausmą. Ilgalaikis efektas priklauso nuo aktyvaus paciento dalyvavimo. Dažniau taikomi metodai:

Terapinis masažas – atpalaiduoja įtemptus raumenis.
Manualinė terapija – atlieka kvalifikuoti specialistai.
Elektroprocedūros (TENS) – laikinam skausmo malšinimui.
Šilumos ir šalčio terapija.

Injekcinis gydymas

Injekcinis gydymas svarstomas, kai konservatyvus gydymas nepadeda per 6-12 savaičių:

Steroidinės injekcijos į epidurinę erdvę – taikomos esant nervo šaknelės kompresijai.
Sąnarių injekcijos – į tarpslankstelinius sąnarius, kryžkaulio-sėdmens sąnarį.
Trigerinių taškų injekcijos – lokaliam raumenų skausmui.

Ortopedinės priemonės

„Ortopro” klinikoje siūlomi įvairūs nugaros įtvarai, kurie palaiko stuburą ir gali sumažinti skausmą reabilitacijos metu:

Juosmens ir juosmens-krūtinės įtvarai – trumpalaikiam ūmaus skausmo palengvinimui.
Laikysenos korektoriai – kaklo ir viršutinės nugaros dalies problemoms.
Individualiai gaminami korsetai – sudėtingesnėms deformacijoms.

9. Kada svarstoma nugaros operacija

Nugaros skausmo operacijos yra paskutinis pasirinkimas, kai kiti gydymo metodai neduoda rezultato. Tik 1-5 proc. nugaros skausmo atvejų reikalauja chirurginio gydymo. Daugumai pacientų konservatyvus gydymas padeda.

Absoliučios operacijos indikacijos (skubi operacija)

Cauda equina sindromas – šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, sėdmenų tirpimas.
Progresuojantis nervo pažeidimas – silpnumas didėja per dienas.
Stuburo traumos su nervų pažeidimu.
Infekcinės ligos (diskitas, epidurinis abscesas).
Onkologiniai stuburo pažeidimai su nervų kompresija.

Reliatyvios operacijos indikacijos (planinė operacija)

Disko išvarža su nuolatiniu skausmu, kuris nereaguoja į 6-12 savaičių konservatyvų gydymą.
Stuburo kanalo susiaurėjimas, kai einant atsiranda kojų skausmas arba silpnumas, mažėjantis pritūpus ar palinkus į priekį
Slankstelio pasislinkimas (spondilolistezė) su neurologiniais simptomais.
Sunkios stuburo deformacijos (skoliozė, kifozė).

Šiuolaikinės operacijų technikos

Mikrodiskektomija – dažniausiai Lietuvoje atliekama stuburo operacija. Per 2-3 cm pjūvį pašalinama nervą spaudžianti disko išvaržos dalis. Standartinė procedūra, kai konservatyvus gydymas nepadeda.
Endoskopinė diskektomija – mažiau invazinė technika. Atliekama per kelis nedidelius pjūvius su specialiu endoskopu (kamera). Kai kuriais atvejais galima be bendrosios nejautros.
Stuburo dekompresija – stuburo kanalo išplėtimas. Taikoma esant stuburo kanalo susiaurėjimui (stenozei).
Stuburo fiksacija (spondilodezė) – slankstelių sujungimas. Taikoma esant slankstelių nestabilumui, lūžiams ar pasislinkimui (spondilolistezei).

Kada verta ieškoti antros nuomonės

Jei kitoje klinikoje pasiūlyta stuburo operacija, o simptomai nėra kritiniai, verta pasitikrinti kitą specialistą. „Ortopro” neurochirurgai konsultuoja pacientus, kuriems operacija buvo pasiūlyta kitur. Kai kuriais atvejais galima taikyti konservatyvų gydymą be operacijos – gydytojas įvertina individualiai.

10. Nugaros skausmo prevencija ir stiprinimo pratimai

Nugaros skausmą lengviau išvengti nei gydyti. Dauguma prevencijos priemonių yra paprastos ir gali būti įtrauktos į kasdienį gyvenimą.

Reguliari fizinė veikla

2025 m. metaanalizė (Lancet) parodė, kad reguliari mankšta gali sumažinti lėtinio nugaros skausmo riziką apie 30-40 proc. Rekomenduojamas krūvis:

150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę (pavyzdžiui, 5 kartai po 30 min. vaikščiojimo).
2 kartus per savaitę – jėgos treniruotės.
Kasdien – trumpi lankstumo pratimai (5-10 min.).

Penki stuburo stiprinimo pratimai

„Katės nugara” (Cat-Cow): atsiklaupkite ant keturių galūnių. Lėtai išlenkite nugarą į viršų, tada – žemyn. Pakartokite 10-15 kartų. Šis pratimas mobilizuoja stuburą.

Nugaros skausmas: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Sėdmenų tiltas (Bridge): atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius. Lėtai kelkite dubenį į viršų, įtempkite sėdmenis. Laikykite 5 sekundes, grįžkite. Pakartokite 10-15 kartų. Pratimas stiprina sėdmenis ir apatinę nugarą.

Lenta: atsigulkite ant pilvo, remkitės į alkūnes ir kojų pirštus. Laikykite tiesią liniją nuo pečių iki kulnų. Pradžioje – 20-30 sekundžių, palaipsniui didinkite iki 1 minutės. Pratimas stiprina kūno centro raumenis.

Superman: atsigulkite ant pilvo. Vienu metu pakelkite priešingą ranką ir koją. Laikykite 3 sekundes. Pakartokite kita puse. 10-12 kartų. Pratimas stiprina nugaros raumenis.

Kaklo tempimo pratimas: atsisėskite tiesiai. Lėtai lenkite galvą į vieną pusę, laikykite 10-15 sekundžių. Pakartokite kita puse. 3 kartus į kiekvieną pusę. Pratimas atpalaiduoja kaklo raumenis.

Ergonomika darbo vietoje

Monitorius akių aukštyje (viršutinė ekrano dalis lygiuoja su akimis).
Klaviatūra ir pelė – šalia, alkūnės 90 laipsnių kampu.
Kėdė su juosmens palaikymu.
Kas 45-60 minučių – atsikelti, pajudėti 2-3 minutes.

Miego higiena

Vidutinio kietumo čiužinys.
Pagalvė, palaikanti kaklo natūralią padėtį.
Miego poza: dažniausiai patariama miegoti ant nugaros arba ant šono su pagalve tarp kelių. Miegoti ant pilvo nepatariama.
7-9 valandų miegas per parą.

Kūno svorio kontrolė

Kiekvieni 5 kg antsvorio didina apkrovą stuburui apie 15 kg dėl svirties efekto. Sveiko svorio palaikymas yra viena veiksmingų nugaros skausmo prevencijos priemonių.

11. 7 pavojaus signalai: kada kreiptis nedelsiant

Dauguma nugaros skausmo atvejų nėra pavojingi. Kai kurie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos. Medicinoje šie signalai vadinami perspėjimo ženklais (angl. red flags).

1. Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai

Sunkumas šlapintis, šlapimo nelaikymas ar staigus tuštinimosi sutrikimas kartu su nugaros skausmu gali rodyti cauda equina sindromą. Šiuo atveju reikalinga skubi operacija per 24-48 valandas.

2. Tirpimas sėdmenų, tarpkojo ir vidinėje šlaunų dalyje

Jautrumo praradimas arba tirpimas srityje, kurią dengia apatinis trumpikinės kraštas – sėdmenys, tarpkojis, vidinė šlaunų pusė. Šis simptomas rodo cauda equina sindromą.

3. Progresuojantis kojos silpnumas

Sunkumas pakelti pėdą, atsistoti ant kojos pirštų galiukų ar kulnų, koja nukrenta – šie požymiai rodo nervo pažeidimą.

4. Skausmas, kuris neatslūgsta gulint ar naktį

Jei skausmas yra stipresnis naktį ar poilsyje ir nemažėja nuo vaistų, jis gali rodyti sisteminę ligą, infekciją ar naviką.

5. Nepaaiškinamas svorio kritimas

Nugaros skausmas kartu su nepaaiškinamu svorio kritimu (be dietos ar padidinto aktyvumo) gali būti onkologinės ligos požymis.

6. Karščiavimas ir šaltkrėtis

Nugaros skausmas su karščiavimu gali rodyti stuburo disko ar gretimo slankstelio uždegimą, taip pat pūlinį stuburo kanale. Šios būklės yra retos, tačiau reikalauja skubaus tyrimo.

7. Skausmas po traumos vyresniems asmenims

Vyresniems nei 60 metų pacientams net menka trauma (griuvimas iš savo aukščio) gali sukelti slankstelio lūžį. Rekomenduojamas rentgenografinis tyrimas.

Skubi pagalba

Pastebėjus bet kurį iš išvardytų septynių pavojaus signalų, būtina kreiptis į skubiąją medicinos pagalbą arba skambinti 112. Šie simptomai gali rodyti būkles, kurių gydymo laikas skaičiuojamas valandomis.

12. DUK – dažniausiai užduodami klausimai

„Ortopro” klinikos gydytojai atsako į dažniausius pacientų klausimus apie nugaros skausmą.

Kiek laiko trunka ūmus nugaros skausmas?

Ūmus nugaros skausmas dažniausiai sumažėja per 2-6 savaites. Apie 50 proc. atvejų skausmas žymiai atslūgsta per pirmąsias 2 savaites, o 90 proc. – per 6 savaites. Jei skausmas trunka ilgiau nei 4-6 savaites nemažėjant, patariama kreiptis į ortopedą ar neurologą, Lietuvoje dažniausiai šeimos gydytojai siunčia pas neurologą.

Kas geriau esant nugaros skausmui: gulėti ar judėti?

Ilgas gulėjimas nepatariamas – jis silpnina raumenis ir prailgina gijimą. Tyrimai rodo, kad palaipsnis grįžimas į fizinę veiklą per 1-3 dienas duoda geresnius rezultatus nei ilgas poilsis. Pirmąsias 24 valandas patariama riboti krūvį, o vėliau palaipsniui didinti aktyvumą.

Ar galima sportuoti esant nugaros skausmui?

Su ūmiu, stipriu skausmu – ne. Su lengvu, lėtiniu diskomfortu sportuoti dažniausiai galima ir patariama. Individualiai parinkti pratimai (plaukimas, joga, pilatesas, ėjimas) padeda mažinti nugaros skausmą veiksmingiau nei vaistai. Vengti reikia sportų su smūgiais ir dideliais krūviais -pavyzdžiui, sunkumų kilnojimo su netaisyklinga technika ar teniso su staigiais posūkiais.

Kas padeda esant nugaros skausmui: šiluma ar šaltis?

Pasirinkimas priklauso nuo skausmo pobūdžio. Šaltis (24-48 valandas po traumos ar ūmaus skausmo) padeda mažinti uždegimą ir patinimą. Šiluma (po pirmosios paros arba esant lėtiniam skausmui) atpalaiduoja raumenis ir gerina kraujotaką. Pirmąsias dvi paras dažniau taikomas ledas (10–15 min. per audinį), vėliau – šilti kompresai arba dušas.

Ar visada reikalingas MRT tyrimas dėl nugaros skausmo?

Ne visada. MRT tyrimas dažniausiai atliekamas, jei skausmas trunka ilgiau nei 6 savaites nemažėjant, atsiranda kojos skausmas ar tirpimas, arba yra pavojaus signalų (šlapinimosi sutrikimai, silpnumas). Daugumai pacientų su lengvu ūmiu skausmu MRT nereikalingas – diagnozei nustatyti pakanka klinikinės apžiūros.

Ar nugaros skausmas gali būti paveldimas?

Genetika turi tam tikrą reikšmę (10-30 proc.), ypač disko degeneracijai ir jautrumui skausmui. Didesnę reikšmę turi gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas, laikysena, svoris, streso lygis. Aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti nugaros skausmo riziką net esant genetiniam polinkiui.

Ar nugaros įtvarai padeda?

Įtvarai gali padėti trumpuoju laikotarpiu – jie mažina ūmų skausmą ir palaiko stuburą reabilitacijos metu. Ilgalaikis nešiojimas gali silpninti stuburo raumenis. Rekomenduojama naudoti tik reikiamu metu: ūmaus skausmo periodu, po traumos, atliekant sunkius fizinius darbus.

Kuo skiriasi nugaros skausmas nuo inkstų skausmo?

Nugaros skausmas dažniausiai stiprėja judant, mažėja gulint, gali plisti į koją, siejasi su tam tikra poza. Inkstų skausmas dažniau yra vienoje pusėje, gilus, nepriklauso nuo judesio, gali būti su karščiavimu ar šlapimo pokyčiais. Abejojant, patariama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertina galimą priežastį.

Kaip dažnai nugaros skausmas grįžta po gydymo?

Nugaros skausmas grįžta apie 50-60 proc. pacientų per 1-2 metus po gydymo. Dažniausios priežastys yra nutrūkusi kineziterapija ir grįžimas prie senų įpročių (netaisyklingos laikysenos, sėdimo darbo be pertraukų). Prevencija reikalauja nuolatinio dėmesio – reguliarios mankštos, ergonomikos, streso valdymo.

Ar nėštumas gali sukelti lėtinį nugaros skausmą?

Nėštumo metu 50-70 proc. moterų patiria nugaros skausmą, dažniausiai antrame ir trečiame trimestre. Daugeliui skausmas sumažėja per 3-6 mėnesius po gimdymo. Apie 10-15 proc. moterų nugaros skausmas išlieka ilgiau. Padeda aktyvi mankšta prieš ir po nėštumo, dubens dugno raumenų stiprinimas ir taisyklinga laikysena.

Ar streso mažinimas iš tikrųjų mažina nugaros skausmą?

Taip, ir tai patvirtinta daugelio tyrimų. Stresas didina raumenų įtempimą, ypač kaklo ir juosmens srityje. Stresas taip pat gali stiprinti skausmo suvokimą. Naudingos priemonės: reguliarus miegas, meditacija, joga, kvėpavimo pratimai, psichoterapija. Šie metodai papildo fizinį gydymą, o ne jį pakeičia.

Kokia miego poza patariama esant nugaros skausmui?

Dažniau patariama miegoti ant nugaros su pagalve po keliais (mažina juosmens įtempimą) arba ant šono su pagalve tarp kelių (palaiko dubens padėtį). Miegoti ant pilvo nepatariama, nes tenka ilgai sukti kaklą į šoną. Pagalvė turėtų būti tokio dydžio, kad kaklas gulėtų tiesiai.

Kaip pasirinkti čiužinį esant nugaros skausmui?

Dažniau patariamas vidutinio kietumo čiužinys. Per minkštas čiužinys leidžia stuburui susmukti į netaisyklingą padėtį; per kietas neprisitaiko prie kūno formos. Čiužinį rekomenduojama keisti kas 7-10 metų. Prieš perkant naudinga išbandyti čiužinį bent 10-15 minučių gulint įprastoje miego pozoje.

Kodėl nugaros skausmas plinta į koją?

Nugaros skausmas, plintantis į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą, medicinoje vadinamas išialgija arba juosmens radikulopatija. Dažniausia priežastis yra disko išvarža arba protruzija, kai išsikišęs disko fragmentas suspaudžia nervo šaknelę. Retesnės priežastys – stuburo kanalo susiaurėjimas (stenozė), piriforminis sindromas ar užspaustas sėdimasis nervas. Toks skausmas dažnai aprašomas kaip veriantis, deginantis, kartu jaučiamas tirpimas ar dilgčiojimas. Reikalinga ortopedo konsultacija ir dažnai MRT tyrimas.

Kodėl nugaros skausmas stipresnis naktį?

Naktinis nugaros skausmas dažniausiai susijęs su ilga vienoda kūno padėtimi ir netinkamu čiužiniu ar pagalve. Gulint sumažėja gravitacijos poveikis stuburui, bet padidėja diskų vidinis spaudimas – tai gali sustiprinti skausmą, ypač esant disko problemoms. Naktinis skausmas, kuris nemažėja pakeitus pozą ar keliantis, gali rodyti sunkesnę priežastį – uždegiminę stuburo ligą (pavyzdžiui, ankilozuojantį spondilitą), sisteminę infekciją ar navikinį procesą. Jei skausmas nuolat pažadina naktį ir trunka ilgiau nei 2-4 savaites, patariama kreiptis į ortopedą.

Ar nugaros skausmas gali rodyti vėžį ar kitą rimtą ligą?

Didžioji dauguma nugaros skausmo atvejų nesusiję su vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis. Onkologinės ir kitos rimtos priežastys sudaro apie 1-2 proc. visų nugaros skausmo atvejų. Įspėjamieji simptomai, dėl kurių verta atlikti tyrimus, yra: nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis skausmas, kuris nemažėja poilsyje, karščiavimas kartu su nugaros skausmu, buvęs vėžys anamnezėje, amžius virš 50 metų ir bendrai bloga savijauta. Šie požymiai nereiškia vėžio, bet reikalauja detalesnės apžiūros. Vien tik izoliuotas nugaros skausmas be šių signalų retai signalizuoja rimtą ligą.

Kaip atskirti raumenų patempimą nuo disko išvaržos?

Raumenų patempimas dažniausiai atsiranda po konkretaus judesio ar krūvio, skausmas lokalizuotas nugaros srityje ir nemažėja iškart, bet praeina per 1-2 savaites. Disko išvarža dažniausiai lydima kojos skausmo, tirpimo ar silpnumo – skausmas plinta žemiau kelio ar iki pėdos. Būdingas disko išvaržos požymis yra skausmo sustiprėjimas kosint ar čiaudant. Tikslią diagnozę nustato ortopedas, kartais atlikus MRT tyrimą. Svarbu suprasti, kad daugelis disko išvaržų taip pat gydomos konservatyviai, be operacijos.

Ar tepalai nuo skausmo (Voltarenas, Diclofenac gelis) padeda?

Vietinio veikimo priemonės su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (diclofenac, ibuprofen, ketoprofen) gali padėti mažinti paviršinį skausmą ir uždegimą, ypač esant raumenų patempimui ar sausgyslių uždegimui. Jų veikimo trukmė paprastai 6-8 valandos, todėl reikia tepti kelis kartus per dieną. Šie preparatai yra mažiau veiksmingi esant giliam skausmui iš disko ar nervų kilmės, nes veiklioji medžiaga sunkiai pasiekia giliuosius audinius. Šildantys tepalai (su kapsaicinu ar mentoliu) veikia daugiau atpalaiduojančiai, o ne uždegimą mažinantį poveikį. Šie preparatai netinka ilgalaikiam vartojimui – jei skausmas trunka ilgiau nei 2 savaites, patariama kreiptis į gydytoją.

Kada verta kreiptis į kineziterapeutą, o kada į gydytoją?

Kineziterapeutas gali padėti, kai skausmas yra mechaninio pobūdžio – susijęs su judesiu, laikysena, raumenų disbalansu, silpnais nugaros ir pilvo raumenimis. Į kineziterapeutą galima kreiptis be gydytojo siuntimo, jei mokate patys. Į ortopedą-traumatologą arba neurologą būtina kreiptis, jei skausmas plinta į koją ar ranką, jaučiamas tirpimas, silpnumas, atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, skausmas atsirado po traumos arba trunka ilgiau nei 4-6 savaites nemažėjant. Optimalus variantas – pirma pas gydytoją diagnozei nustatyti, po to pas kineziterapeutą individualiai gydymo programai.

Ar galima važiuoti automobiliu ilgą kelią esant nugaros skausmui?

Ilgas sėdėjimas automobilyje gali sustiprinti nugaros skausmą dėl vienodos kūno padėties ir vibracijos poveikio stuburui. Esant ūmiam skausmui patariama vengti ilgesnių nei 1-2 valandų kelionių. Jei kelionė būtina, rekomenduojama daryti pertraukas kas 45-60 minučių, pasivaikščioti, atlikti kelis lengvus tempimo pratimus. Naudinga juosmens palaikymo pagalvė ar specialus paklotas ant sėdynės. Vairavimo laikysena turi būti kuo natūralesnė – nugara remiasi į atlošą, keliai truputį žemiau klubų, rankos šiek tiek sulenktos. Po ilgesnės kelionės rekomenduojama atlikti kelis švelnius tempimo pratimus.

Į kokį gydytoją kreiptis: ortopedą, neurologą ar neurochirurgą?

Ortopedas-traumatologas konsultuoja dėl mechaninio nugaros skausmo, susijusio su judesiu, po traumos, po sportinio krūvio ar dėl laikysenos problemų. Neurologas konsultuoja, kai skausmas plinta į koją ar ranką, atsiranda tirpimas, silpnumas ar jautrumo sutrikimai. Neurochirurgas, konsultuoja, kai skausmas ilgalaikis, kai konservatyvios gydymo priemonės nepadėjo ir svarstomas operacinis gydymas. Abejojant patariama pradėti nuo ortopedo ar neurologo – „Ortopro” gydytojai atlieka pilną diagnostiką ir prireikus nukreipia pas neurochirurgą.

Moksliniai šaltiniai

Šis straipsnis parengtas remiantis šiais moksliniais šaltiniais ir 2024–2026 m. atliktais tyrimais:

1. World Health Organization (WHO). Low back pain fact sheet, 2023.

2. Ferreira ML, de Luca K, et al. Global, regional, and national burden of low back pain, 1990–2020. Lancet Rheumatology, 2024.

3. Foster NE, Anema JR, et al. Prevention and treatment of low back pain: evidence, challenges, and promising directions. Lancet, 2018 (updated 2024 systematic reviews).

4. European Society of Physical and Rehabilitation Medicine. Clinical practice guidelines for low back pain, 2024.

5. Chou R, Deyo R, et al. Nonpharmacologic Therapies for Low Back Pain. Annals of Internal Medicine, updated 2024.

6. Cochrane Database of Systematic Reviews – Exercise therapy for chronic low back pain, 2025 update.

7. North American Spine Society (NASS). Evidence-based clinical guidelines, 2024.

8. Lietuvos ortopedų-traumatologų draugija. Klinikinės rekomendacijos, 2025.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Konkrečios rekomendacijos priklauso nuo individualios paciento situacijos. Kilus klausimams patariama kreiptis į kvalifikuotą specialistą.