Interviu su gydytoja Rūta Mineikyte: „Nugaros skausmas – ne senų žmonių liga. Jauni ją įgyja patys“

Ar įmanoma išvengti nugaros skausmo, jei tau tik 25-eri? Gydytoja neurologė Rūta Mineikytė sako – ne tik įmanoma, bet ir būtina. Nors stuburo problemos dažnai siejamos su vyresniu amžiumi, vis daugiau jaunų pacientų skundžiasi juosmens skausmais, laikysenos sutrikimais ar net tarpslankstelinio diskų išvaržomis. Kodėl taip yra ir ką su tuo daryti – kalbamės su gydytoja.

– Gydytoja, ar nugaros skausmas šiandien tikrai toks dažnas tarp jaunų žmonių?

Taip, ir tai liūdina. Nugaros skausmas nėra „senatvės liga“. 20–30 metų žmonės vis dažniau kreipiasi dėl juosmens skausmų, įtampos ar net tarpslankstelinio disko išvaržos sukeltos radikulopatijos. Vienas mano pacientas prisipažino, kad nuo paauglystės „sėdi kaip anakardžio riešutas“. Jam – vos 30, bet jau turi lėtinį nuovargį ir skausmus, kurie trikdo kasdienybę.

– Kas dažniausiai sukelia nugaros skausmą tokiame amžiuje?

Pagrindinė priežastis – ilgalaikė netinkama stuburo apkrova. Žmogus nesusižeidžia staiga. Tai – lėtinis perkrovimas. Netaisyklinga laikysena, per didelis krūvis sporte, per mažas poilsis, silpni gilieji nugaros raumenys. Kaip sakau pacientams – stuburas nėra šakutė, bet jei ją nuolat lenksi į vieną pusę, ji galiausiai lūš. Tas pats nutinka ir su mūsų kūnu.

– Ar tiesa, kad skausmas dažnai prasideda be aiškios priežasties?

Žmonės sako: „Man tiesiog pradėjo skaudėti nugarą.“ Bet nėra tokio dalyko kaip nespecifinis skausmas. Priežastis visada yra. Tiesiog ji kaupėsi ilgą laiką. Skausmas – tai simptomas, kuris signalizuoja: „Stop. Dabar jau per daug.“

– Kokios prevencijos priemonės veiksmingiausios?

Prevencija – tai ne atsitiktinis tempimo pratimas po darbo. Ji turi būti tikslinga ir reguliari. Pirmiausia – pradėti judėti. Nebūtinai sportuoti „iki devinto prakaito“, bet judėjimas turi būti reguliarus, kryptingas ir tikslingas. Vien pasivaikščiojimai ryte, tempimo pratimai darbo metu ar sąmoningas kvėpavimas gali turėti milžinišką efektą. Mėgstu sakyti: geriausia mankšta yra ta, kuri daroma nuolat, o ne ta, kuri idealiai suplanuota, bet neįvyksta.

– O kaip dėl laikysenos darbo metu? Kiek tai svarbu?

Labai. Daug žmonių dirba sėdimą darbą ir dienos pabaigoje jaučia įtampą tarp menčių ar juosmenyje. Rekomenduoju laikytis paprastos taisyklės: ne daugiau kaip 1 valanda vienoje padėtyje. Net jei sėdite tiesiai – tai vis tiek statinė padėtis. Kas 45–60 minučių pakilkite, apeikite kambarį, atlikite keletą pratimų arba bent keiskite sėdėjimo kampą.

– Kokius dar prevencinius veiksnius dažnai pamirštame?

Vienareikšmiškai – poilsį ir stresą. Miegas yra laikas, kai stuburo diskai rehidratuojasi – t. y. atgauna skysčius, elastingumą. Jei žmogus miega 4–5 valandas ir nuolat gyvena streso būsenoje, nepadės nei pratimai, nei masažai. Emocinė įtampa labai susijusi su raumenų tonusu. Pastebime, kad pacientai su lėtiniu skausmu dažnai būna nuolat įsitempę – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

– Ar antsvoris iš tiesų svarbus stuburo sveikatai?

Taip, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys. Antsvoris didina spaudimą apatinėje nugaros dalyje, taip pat sukelia lėtinį uždegimą organizme, kuris gali padidinti nervų jautrumą. Tačiau matome, kad net ir liekni žmonės kenčia nuo skausmų – jei jų laikysena, judėjimo įgūdžiai ar raumenų aktyvacija yra netinkami. Svoris – tik viena dėlionės dalis.

– Kvėpuoti? Kaip tai susiję su stuburu?

Labai glaudžiai. Diafragma, dubens dugnas ir pilvo siena kartu palaiko vidinį spaudimą – tarsi natūralų stuburo diržą. Jei kvėpuojame paviršutiniškai, o ne diafragma, šis mechanizmas neveikia. Todėl net ir fiziškai stiprus žmogus gali turėti nestabilų stuburą.

– Ką sakytumėte jauniems žmonėms, kurie dar nejaučia skausmo?

Dabar yra jūsų šansas. Kol neskauda – galite užkirsti kelią. Skausmas priverčia keistis, bet išmintingas žmogus keičiasi anksčiau. Ir dar: rūpinkitės ne tik sportu ar mityba, bet ir miegu, stresu, laikysena. Stuburas – tai visa sistema, o ne tik vienas slankstelis.

– Ką palinkėtumėte skaitytojams?

Neignoruokite savo kūno signalų. Net jei skausmas laikinas – jis gali reikšti giluminį nestabilumą. Rinkitės specialistus, kurie žiūri į visumą, o ne tik numalšina simptomus. O svarbiausia – nebijokite mokytis. Kai žmogus supranta, kas jam kenkia, o kas – padeda, jis ima valdyti savo sveikatą.