Osgudo-Šlaterio liga – pagrindinė sportuojančių paauglių kelio skausmo priežastis
Osgudo-Šlaterio liga – pavadinimas truputį gąsdinantis, bet tai viso labo tik sausgyslių perkrovos trauma. Paprastai ją patiria daug bėgiojantys ir šokinėjantys jauni sportininkai, tačiau pasitaiko, jog negalavimas nustatomas ir mažiau aktyviems vaikams.
„Tipiškas Osgudo-Šlaterio ligos amžius yra nuo 11 iki 14 metų. Taip yra todėl, kad šios amžiaus grupės berniukai ir mergaitės paprastai patiria didelį augimo šuolį, dėl kurio gali padidėti kelio įtampa“, – sako „Ortopro“ klinikos ortopedas-traumatologas Tomas Jonaitis. – Pagrindinė priežastis yra kaulų augimo plokštelės sudirginimas dėl didelio fizinio streso, kurį sukelia tokia veikla kaip pritūpimas, lenkimas, šokinėjimas ir bėgimas į kalną. Šie veiksmai gali sukelti pažeistos vietos jautrumą ir patinimą. Paaugliams, kurie užsiima lengvąja atletika, rizika susirgti šia liga yra dar didesnė. Besikartojantis spaudimas ir krūvis sukelia papildomą įtampą aplink kelius esantiems kaulams bei raumenims“.
Gydytojo teigimu, pagrindiniai negalavimo simptomai yra skausmas ir patinimas žemiau kelio girnelės. Diskomfortas paprastai padidėja, bėgiojant, šokinėjant, darant pritūpimus ar klūpint. Be to, sergantiems Osgudo-Šlaterio liga, dažnai pastebimi įtempti raumenys, ypač keturgalvio, klubo lenkiamųjų ir užpakalinių šlaunies raumenų.
Dauguma simptomų paprastai išnyksta, kai baigiasi augimo šuolis – maždaug 14-os metų mergaitėms ir 16-os berniukams. Tada su būkle susijusi kremzlės augimo plokštelė virsta kaulu, kuris yra mažiau linkęs į dirginimą ir skausmą.
„Pagrindinis gydymas yra poilsis – vengimas veiklos, kuri sulekia skausmą, ledo naudojimas, nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tempimo ir raumenų stiprinimo treniruotės. Taip pat rekomenduojami kelio įtvarai, kitaip vadinami Šlaterio dirželiai, kurie naudojami fizinės veiklos metu sumažina kelio įtampą. Ilgesnį laiką be sporto kartais sudėtinga išbūti, gali atsirasti izoliacijos arba tapatybės praradimo jausmas. Be to, dėl fizinio susilpnėjimo grįžimas į varžybas tampa sunkesnis, padidėja trauma rizika. Todėl skaudant keliams nerekomenduojama visiškai atsisakyti dalyvavimo mėgstamoje veikloje”, – pataria gyd. T. Jonaitis.
Norint veiksmingai valdyti Osgudo-Šlaterį, būtina integruoti nuoseklų tempimo, stiprinimo ir propriorecepcinių pratimų režimą. Šios priemonės gali labai stipriai prisidėti prie sėkmingo sveikimo proceso.
Patarimai:
- Laipsniškas apkrovimas skatina sausgyslių gijimą.
- Jėgos treniruotės pagerina rezultatus ir sumažina pasikartojimo riziką.
- Geresnė judėjimo kokybė žymiai sumažina stresą paveiktose vietose.
- Užsiimant modifikuota veikla gali pagerėti bendri rezultatai.
- Įtraukus tempimo pratimus, pagerėja tiek keturgalvių, tiek užpakalinių šlaunies raumenų lankstumas.
Raumenų grupės tempimo pratimų nauda
Keturgalvio – sumažina įtampą, gerina kelio judrumą. Šlaunies užpakalinių – sumažina kelio įtampą tiesimo metu. Blauzdos – padidina blauzdos lankstumą. Įtempti užpakaliniai šlaunies raumenys gali sukelti per didelę įtampą tiesiant kelį, todėl jų tempimas yra ypač svarbus. Stiprinamieji pratimai taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį. Kineziterapeutai daugiausia dėmesio skiria būtent kojų raumenims, ypač kai Osgudo-Šlaterio simptomai pradeda mažėti. Tai padeda pagerinti judėjimo modelius sportuojant ir galiausiai sumažina kelių įtampą.
Lankstumas ir propriocepcija
Kartu su tempimu, kineziterapija padidina bendrą lankstumą ir propriocepciją – kūno gebėjimą suvokti savo padėtį erdvėje. Padidėjęs lankstumas gali pagerinti kelio funkciją ir sumažinti skausmo lygį. Proprioceptinės treniruotės yra naudingos, nes pagerina pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl judesiai tampa sklandesni bei mažiau pažeidžiami. Rezultatams gerėjant kineziterapeutai gali pradėti taikyti specifines treniruotes, padedančias dar labiau optimizuoti našumą ir sumažinti įtampą.
Svarbu klausytis kūno ir vengti skausmo. Simptomams atsinaujinus, gali tekti grįžti prie pradinių veiksmų.
