Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad maždaug pusės berniukų ir trečdalio mergaičių, lankančių užsiėmimus baseine, patirtos traumos buvo pečių lanko zonoje. Be to, tiek profesionalai, tiek mėgėjai dažnai turi ir pakitusią kūno laikyseną, kuri apibūdinama kaip „suapvalėjusių pečių“ ar padidėjusios kifozės (gr. kyphos reiškia sulinkęs, kuprotas – tai stuburo krūtinės dalies iškrypimas į nugarinę pusę).
„Dėl dažno viršutinės ir apatinės kūno dalies judesių pasikartojimo bei didelės generuojamos raumenų jėgos plaukimo metu, sportininkai rizikuoja susidurti su perkrovimo traumomis, kurios dažniausiai būna susijusios su pečių juostos aktyvumo sutrikimais. Dabartiniai neinvaziniai biomechaniniai tyrimai leidžia suprasti žmogaus griaučių – raumenų sistemos ypatumus bei tikslingai rekomenduoti, kaip įmanoma sumažinti traumų riziką tiek profesionaliems sportininkams, tiek sveiką gyvenimo būdą propaguojantiems asmenims. Jei pastebėjote, jog plaukimo metu tenka susidurti su nemaloniais pojūčiais viršutinėje ar apatinėje kūno dalyje, rekomenduojame užsiregistruoti kūno biomechaniniam tyrimui“, – sako „Ortopro“ klinikos kineziterapeutas Mantas Aleckūnas
Lietuvoje atliktos apklausos rodo, jog maždaug 5 proc. moksleivių lanko treniruotes baseine, o po puikių mūsų atletų pasirodymų tarptautiniuose turnyruose plaukti kasmet nori vis daugiau vaikų. Pagal tik vieno iš sporto klubų pateikiamą informaciją, jų „Plaukimo akademijoje” per metus visoje šalyje laikytis ant vandens išmoksta apie pustrečio tūkstančio vaikų. Valstybės duomenų agentūra nurodo, jog masiškumu plaukimas Lietuvoje yra trečioje vietoje (10 tūkst. sportininkų) po krepšinio (24 tūkst. sportininkų) ir futbolo (20 tūkst. sportininkų). Ketvirtoje vietoje – tinklinis (4,5 tūkst. sportininkų).
„Plaukimas viena populiariausių fizinio aktyvumo formų, kurią praktikuoja įvairaus amžiaus žmonės tiek sveiko gyvenimo būdo, tiek profesionalaus sporto tikslais. Tai unikali bei išskirtinė sporto šaka, kuri įgalina ir apatinės, ir viršutinės kūno dalies raumenų stiprinimą bei kartu lavina širdies – kraujagyslių sistemos pajėgumą. Optimalus amžius mokytis plaukti dažnai rekomenduojamas vaikams nuo penkerių metų, – tvirtina kineziterapeutas M. Aleckūnas. – Bet kokia fizinio aktyvumo forma, priklausomai nuo tenkančio intensyvumo ir energijos suvartojimo lygio, inicijuoja tam tikrus biomechaninius pokyčius žmogaus kūne. Ne išimtis ir plaukimas, kai nuolatiniai pasikartojantys judesiai tiek viršutinėje, tiek apatinėje kūno dalyje priverčia griaučių – raumenų sistemą prisitaikyti prie jai tenkančio specifinio fizinio krūvio“.
„Ortopro“ klinikos „3D Motion Lab” centre atliekami tyrimai leidžia įvertinti asmens laikyseną ir koreguoti ją kartu su kitais žmogaus atliekamais funkciniais judesiais, atsižvelgiant į paciento poreikius, lūkesčius bei galimybes.
Norint išvengti kifozės ar kitų laikysenos problemų baseine, rekomenduojama:
- Vandenyje kontroliuoti stuburo ir galvos poziciją.
- Stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, kad būtų užtikrintas tinkamas stuburo stabilumas.
- Plaukti tinkamą atstumą ir atsižvelgti į savo gebėjimus, vengiant per didelio nuovargio.
- Po ilgų plaukimo seansų atlikti raminamuosius ir tempimo pratimus, kad atsipalaiduotų raumenys.
