Nėra įrodymų, jog aukštesni žmonės labiau pažeidžiami sporte, tačiau iš krepšinio žaidėjų dabartiniai treneriai reikalauja nevengti kontakto su priešininku, didelio greičio ir įspūdingų šuolių. Būtent tai lemia, jog sportuojančius persekioja įvairios traumos – rankų ir pėdų kaulų stresiniai lūžiai, menisko bei kelio raiščių plyšimai, įvairūs čiurnos sužeidimai.
„Bet kuriame sporte yra tam tikrų rizikų, tačiau tinkamos treniruotės ir pasirengimo lygis gali sumažinti jų tikimybę. Šiais laikais kiekvienam krepšininkui galėtų būti taikomas individualus treniruočių planas, nes jį sudaryti nėra sudėtinga, atlikus 3D biomechaninį judesių tyrimą. Jis parodo, kuriuos kūno raumenis būtina stiprinti, o kuriuos atpalaiduoti, taikant specialius tempimo pratimus, kad susižeidimo tikimybė būtų minimalizuota, – teigia „Ortopro“ klinikos kineziterapeutas Mantas Aleckūnas. – Svarbu suprasti ir tai, kad neatslūgstant krepšinio kaip sporto šakos populiarumui, daugėja ir sportuojančiųjų skaičius, todėl atletų viso ar tam tikrų kūno dalių biomechaninis vertinimas bei testavimas, apimantis griaučių – raumenų sistemos bei funkcinių judesių analizę, reikšminga holistinio bei multidisciplininio požiūrio dalis į judesių mokslą, mažinant riziką patirti traumas”.
Čiurnos minkštųjų audinių patempimas – populiariausia ūminė trauma tarp įvairaus amžiaus krepšininkų tiek žaidžiančių profesionaliai, tiek mėgėjų, įskaitant vaikus ir jaunuolius. Sporto medikų teigimu, pagal susižeidimų lygį krepšinis gerokai lenkia antroje vietoje esančią lengvąją atletiką ir trečioje futbolą. Toliau rikiuojasi karatė, imtynės, orientavimasis, irklavimas, plaukimas, dziudo ir dviračių sportas.
„Krepšinis itin populiarus tarp vaikų iki 18 metų amžiaus. Jaunimo įsitraukimas į šį žaidimą naudingas ir plėtojant socialinius santykius, lavinant asmenines lyderystės bei kitus protinius sugebėjimus, taip pat dedant stiprų pagrindą aktyviam bei sveikam gyvenimo būdui ateityje. Vis dėlto, be naudos sveikatai, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei griaučių – raumenų sistemos stiprinimo, kartais nepavyksta išlaikyti organizmo darnos ir išvengti traumų. Netinkama raumenų apkrova, mažinanti proprioreceptines kūno savybes, susiformavę biomechaniškai netaisyklingi judesiai, apjungiantys bėgimą, krypties keitimą, šuolius į aukštį bei nusileidimą, dažnai ir lemia apatinių galūnių traumas”, – sako „Ortopro“ klinikos kineziterapeutas M. Aleckūnas
Gydytojo teigimu, nuovargis, persitreniravimas, netinkamas atsistatymas po fizinių krūvių daro neigiamą įtakos kūnui, o pusiausvyros ir koordinacijos trūkumas mažina raumenų, stabilizuojančių tiek kelio, tiek čiurnos sąnarį, aktyvumą. Todėl tam tikri jungiamųjų audinių komponentai, kaip pavyzdžiui raiščiai, dažnai būna pertempiami.
„Ortopro” klinikoje įrengtame „3D Motion Lab“ centre atliekami neinvaziniai, inovatyvūs technologiniai medicininiai tyrimai, naudojant Švedų mokslininkų sukurtą „Qualysis“ judesių analizės sistemą. Pastaroji padeda įvertinti pagrindinius žmogaus motorinės sistemos kontrolės pokyčius bei atsižvelgiant į kliento poreikius, lūkesčius ir galimybes leidžia parengti individualią traumų prevencijos programą.
