Jausmas, kai žengus pirmuosius žingsnius juntamas diskomfortas, pažįstamas daugeliui. Ligos pradžioje maudimas gali būti nestiprus, tačiau negydomas stiprėja, uždegimas pereina į chroninį, pakinta eisena, gali kilti problemų kituose sąnariuose ar stubure.
„Kai kurie pacientai skundžiasi, kad net ilgai sėdėję prie stalo, pakilę eiti jaučia pėdų skausmą. Tai gali būti viena koja arba abi. Nemalonūs pojūčiai paprastai praeina savaime. Tačiau kartais gali užsitęsti ir visą dieną. Šis skausmas daugeliui jau kelia nerimą. Gera žinia yra ta, kad greičiausiai tai nieko rimto. Tokios problemos po ilgo poilsio, pavyzdžiui, miegant naktį ar sėdint prie stalo aštuonias valandas – klasikinis padų fascito simptomas“, – sako „Ortopro“ klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Alfredas Petrikas.
Pėdos fascija yra jungiamojo audinio juosta, kuri eina nuo kulno iki padikaulių ir padeda palaikyti pėdos skliautą. Tai tarsi diafragma, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį stabilumui, kai einame ir apkrauname pėdos vidurinę dalį. Tada skliautai pradeda plokštėti ir platėti, o pėdos priekinė dalis išsiskleidžia bei praplatėja ir padų fascija išsitempia.
Padų fascitas yra dažnas erzinantis sutrikimas, kurį dažniausiai patiria 40–60 metų amžiaus žmones, turintis viršsvorio. Rečiau liga diagnozuojama vyrams. Jaunesni serga, jei turi silpnus pėdos raumenis.
Kodėl skauda po nakties ar ilgo sėdėjimo?
Pasak gyd. A. Petriko, kai miegame, mūsų raumenys ir audiniai atsistato, tačiau jie taip pat atsipalaiduoja ir patrumpėja. Todėl bandydami atsistoti ir eiti galite pajusti veržimą kulne ir patirti gana aštrų maudimą.
„Dažnai pacientai klausia – visą gyvenimą buvau plokščiapadis, bet kodėl tik dabar pradėjo skaudėti? Natūraliai problemų daugiau kyla, kai įvyksta degeneraciniai pokyčiai. Kai mūsų kūnas po krūvių, tenkančių padų fascijai, nebegali taip greitai atsistatyti,. Paprasčiausiai sumažėja mūsų organizmo gaminamo kolageno kokybė. Dėl nuovargio, ilgai vaikštant, stovint padų fascijoje atsiranda mikro įtrūkimų, kurie taip greitai nesugyja. Dėl to ir skauda. Norint, kad jie išnyktų, reikėtų net kelias savaites nevaikščioti. Be juk to sau negalime leisti”, – teigia ortopedas-traumatologas.
Veiksmingiausia pagalba – tempimo pratimai
„Tempimas yra dažniausiai naudojama terapinė priemonė, kuria siekiama suvaldyti diskomfortą ir skatinti gijimą. Labiausiai pasitarnauja Achilo sausgyslės, blauzdos raumenų ir padų fascijos tempimo pratimai. Norėdami palengvinti skausmą ryte, užuot iš karto pakilę iš lovos, galite naudoti tamprią juostą, diržą ar rankšluostį, kad ištemptumėte blauzdos raumenis. Kadangi pastarieji yra pagrindinė struktūra, kuri įsitempia miegant, tokia mankšta gali padėti sumažinti pradinį skausmą. Be to, svarbu kelis kartus per dieną juos ištempti, kad liktų laisvi, ypač po ilgo sėdėjimo, – dėsto A. Petrikas ir priduria, jog dar viena veiksminga gydymo priemonė yra ortopediniai vidpadžiai, kurie padeda sumažinti apkrovas. – Padų fascitas linkęs atsinaujinti. Kaip prevencija rekomenduojama daryti nuolat tempimo pratimus kelis kartus per dieną, treniruoti pėdos raumenis, dėvėti patogią avalynę su ortopediniais vidpadžiais. Labai svarbu, kad avalynė nebūtų per siaura, kad būtų pakankamai vietos priekyje, kad pirštai galėtų laisvai judėti. Ortopedinius vidpadžius rekomenduojama dėvėti, kol nebejausite skausmo. Po to reikėtų stiprinti pėdos raumenis ir kojų pirštų lenkimo jėgą“.
