Naujienos

Menisko plyšimas padidina kelio artrozės riziką

Klinga

Kelio sąnarys – sudėtinga sistema, turinti daugybę elementų, kurie pažeidimo atveju sukelia didelį diskomfortą ar skausmą. Ypač svarbūs šioje kojų srityje yra meniskai (gr. mēniskos – mėnulio pjautuvas). Jie sudaryti iš kremzlinio audinio ir veikia kaip „amortizatoriai“ – užtikrina stabilumą bei apsaugo kaulus nuo trynimosi vienas į kitą judant.

Pasitaikantys struktūros pažeidimai paprastai skirstomi į degeneracinius ir trauminius

„Ūminės menisko traumos dažniausiai būna susijusios su sportu: kyla dėl staigių posūkių ar pakrypimų, didelio sukimo momento. O rimtas menisko plyšimas gali ir visai sustabdyti profesionalią sportininko karjerą. Ir tai bene labiausiai paplitusi trauma sporto kasdienybėje. Be to stebime, jog tokių susižeidimų smarkiai pagausėjo, nes dabar gerokai daugiau sportuojančių žmonių nei seniau”, – sako „Ortopro” klinikos ortopedas-traumatologas Mindaugas Klinga.

Meniskus maistingomis medžiagomis aprūpina sinovinis skystis. Jis sutepa ir padeda apsaugoti sąnario paviršius judant, tačiau sužeistas audinys dėl ribotos kraujotakos gyja ilgiau. Gydytojo M. Klingos teigimu, sąnariai bėgant laikui gali susilpnėti ir ne vien tik dėl susidėvėjimo – lemia genetika, amžius, lytis, gyvenimo būdas, raumenų jėga, ankstesnės traumos, kūno svoris. Tuomet meniskai tampa dar labiau pažeidžiami, o atsiradusio simptominio plyšimo dažnai neįmanoma priskirti konkrečiam įvykiui – maudimas kyla po visiškai nekalto pasivaikščiojimo, stojimosi iš sėdimos padėties ir panašiai. Daugelis degeneracinių plyšimų – visiškai besimptomiai. Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug penktadalis vyresnių nei 50 metų žmonių, kurie nejaučia jokio skausmo, turi vienokio ar kitokio pobūdžio meniskų įtrūkimus.

„Visi menisko plyšimai yra skirtingi, sudėtingesni gali sukelti ne tik skausmą, bet ir nestabilumą, užsifiksavimą, ribotą mobilumą… Vis dėlto, ne visiems – kitam po identiško susižalojimo nebus jokių simptomų! Norint veiksmingai gydyti, labai svarbu nustatyti pažeidimą ankstyvosiose stadijose. Svarbu pažymėti, kad kai kurie sužalojimai iš pradžių gali pasireikšti nedideliu
diskomfortu, tačiau vėliau būklė gali pablogėti, jei nebus tinkamai gydomi”, – dėsto M. Klinga ir atkreipia dėmesį, jog šiais laikais degeneraciniai meniskų plyšimai dažniausiai gydomi konservatyviai, taikant kineziterapija. Tuo tarpu jaunesniems pacientams kartais reikalingas operacinis gydymas, ir tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo aktyvumo, nuo jaučiamų simptomų.

„Dalinė meniskektomija – plyšusios menisko dalies pašalinimas – viena dažniausiai atliekamų chirurginių procedūrų pasaulyje. Tačiau yra duomenų, rodančių, kad lyginant kineziterapiją su daline meniskektomija pacientų pasitenkinimas, funkciniai gebėjimai ir skausmo rezultatai po 2-ejų metų yra maždaug tokie patys. Be to, daugėja įrodymų, kad dalinė meniskektomija gali padidinti kelio osteoartrito išsivystymo riziką. Viename 2021 m. atliktame tyrime nustatyta, kad pusei tų, kuriems buvo atlikta menisko pašalinimo procedūra, kelio artrozė išsivystė per 5-erius metus. Atrodo, kad ši rizika yra žymiai didesnė tiems, kurie turi didelį viršsvorį. Todėl šiuo metu rekomenduojame, jei įmanoma, degeneracinius menisko plyšimus gydyti konservatyviai, taikant kineziterapiją. Kitas galimas variantas yra menisko susiuvimas. Jo privalumas yra tas, kad kelio meniskas išlaikomas, o nepašalinamas. Susiuvimas duoda geresnių rezultatų nei pašalinimas ir gali perpus sumažinti kelio artrozės riziką vėliau. Chirurginės galimybės labiau priklauso nuo plyšimo tipo ir vietos, fizinio aktyvumo lygio iki simptomų atsiradimo, kitos kelio patologijos buvimo, sveikatos būklės, – pasakoja klinikos ortopedas-traumatologas M. Klinga. – Norėčiau pastebėti, kad menisko plyšimai jaunesniems pacientams, atsiradę dėl traumos, beveik visada reikalauja operacinio gydymo. Tokius stengiamės susiūti ir atstatyti funkcija, kas leidžia apsaugoti kelio sąnarį nuo susidėvėjimo. Meniskų pašalinimo operacijos, turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, kai sutvarkyti techniškai neįmanoma”.

4 atsargumo priemonės, kurios gali sumažinti kelio traumos riziką:

  1. atlikite pratimus, kurie stiprintų šlaunų raumenis;
  2. skirkite savo kūnui laiko pailsėti tarp treniruočių. Be to, niekada staigiai nedidinkite treniruotės intensyvumo.
  3. išlaikykite sąnarių lankstumą;
  4. atsigavę po menisko traumos, prieš grįždami į seną fizinio aktyvumo lygį, įsitikinkite, kad: galite visiškai sulenkti ir ištiesinti kelį be skausmo, vaikščiodami, bėgiodami ar šokinėdami nejaučiate kelio skausmo, jūsų kelis nebėra patinęs, sužeistas kelis yra toks pat stiprus kaip ir nesužeista.

Jei sportuojate profesionaliai, susipažinkite su specialiomis programomis, skirtomis neuroraumeninei kontrolei ir balansui gerinti. Tokiu būdų galima išvengti kelio sąnario traumų: raiščių, meniskų ir kitų audinių sužalojimų. Aktualu ir treniruotes lankantiems vaikams.

https://www.esska.org/mpage/ACL_PreventionforAllVideos