Ar tavo žingsniai išduoda, kiek dar gyvensi? Kodėl ėjimo greitis parodo geriau nei cholesterolio tyrimai
Įsivaizduokite, jog gydytojas ateityje nebežiūrės tik į jūsų kraujo tyrimus, o paprašys nueiti kelis metrus tiesia linija. Ir tai pasakys apie jūsų sveikatą daugiau nei brangiausia medicininė įranga. Skamba neįtikėtinai? Tačiau būtent ėjimo greitis šiandien laikomas vienu tiksliausių gyvybės rodiklių.
Mokslininkai pastebi, kad ėjimo greitis – tai ne tik fizinio pajėgumo matas. Jis atspindi viso organizmo darną: smegenų siunčiamus signalus, širdies ir plaučių gebėjimą aprūpinti deguonimi, raumenų bei sąnarių darbą. Jei ši grandinė sutrinka, mūsų žingsniai tampa lėtesni ir sunkesni. Kitaip tariant, judėjimas yra bendros sveikatos veidrodis. Skirtingai nei cholesterolio tyrimai, kurie parodo tik vieną rizikos faktorių, žingsnių tempas atskleidžia, kaip pasiruošęs jūsų kūnas gyventi, kovoti su ligomis ir atsistatyti po išbandymų.
Raumenys žemiau juosmens – judėjimo centras
Judėjimui svarbiausi raumenys yra – klubų, šlaunų, sėdmenų bei dubens dugno raumenys. Jie atsakingi už stabilumą ir pusiausvyrą, leidžia išlaikyti taisyklingą laikyseną ir apsaugo nuo kritimų. Silpnėjant šiai zonai, žmogaus eisena sulėtėja, jis greičiau pavargsta, o ilgainiui praranda savarankiškumą.
Blauzdos raumuo – antrasis širdies siurblys
Yra dar vienas, dažnai pamirštamas, bet gyvybiškai svarbus raumuo – blauzdos raumuo, dažnai vadinamas „antroji širdis“. Kodėl? Nes judėdami mes ne tik einame, bet ir pumpuojame kraują atgal į širdį. Blauzdos raumenų susitraukimai veikia tarsi siurblys, padedantis veniniam kraujui kilti prieš gravitaciją. Jei šie raumenys silpni, kraujotaka sulėtėja, atsiranda tinimai, nuovargis ar net trombų rizika.
Tvirtos blauzdos – tai ne tik graži forma ar sportinė išvaizda. Tai kraujotakos sveikata, mažesnė venų ligų rizika ir ilgesni, greitesni žingsniai, kurie tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimo kokybe.
Blauzdos raumuo – atrama pėdoms, pėdos – atrama visam kūnui
Blauzdos raumuo yra tiesiogiai susijęs su pėdų darbu, o pėdos – tai mūsų viso judėjimo pamatas.
Kiekvieną kartą, kai žengiame žingsnį, blauzdos raumenys kartu su Achilo sausgysle sukuria spyruokliavimo efektą, leidžiantį pėdai stumti kūną į priekį. Jei blauzdos silpnos ar sutrumpėjusios, žingsnis tampa trumpesnis, judesys – lėtesnis, o sąnariai (keliai, klubai, net nugara) gauna didesnį krūvį.
Pėdos įtaka judėjimui
Pėda turi daugiau nei 26 kaulus, dešimtis sąnarių ir daugybę smulkių raumenų, kurie kartu su blauzda užtikrina lankstumą, balansą ir stabilumą. Jei pėda praranda savo funkcionalumą, visas judėjimo mechanizmas ima byrėti: nuo čiurnų iki klubų ir stuburo.
Neatsitiktinai specialistai sako: „Jei neveikia pėdos – neveikia visas kūnas.“
Paprastas testas kiekvienam
Norite patikrinti savo būklę? Išmatuokite 10 metrų atstumą ir paeikite įprastu tempu. Jei nueinate greičiau nei per 7 sekundes – jūsų organizmas gerai pasiruošęs. Jei lėčiau – tai ženklas, kad laikas stiprinti apatinę kūno dalį.
Kaip pagerinti ėjimo greitį?
Geros naujienos: net ir lėtesni žingsniai gali tapti greitesni, jei pradėsite reguliariai judėti. Štai keli patarimai:
- Kasdienis spartus pasivaikščiojimas – bent 20-30 minučių.
- Laiptai vietoj lifto – stiprina šlaunis ir blauzdas.
- Pritūpimai ir įtūpstai – lavina šlaunų bei sėdmenų raumenis.
- Trumpi sprintai – kelių sekundžių greitas bėgimas pagerina širdies bei plaučių darbą.
- Blauzdos pratimai – stovėjimas ant pirštų galiukų, šuoliukai, stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas basomis minkštu paviršiumi.
- Tempimo pratimai – ištieskite blauzdos raumenis atsiremdami į sieną, kad Achilo sausgyslė išliktų elastinga.
Raktas į orų senėjimą
Ėjimas – paprasčiausias, bet galingiausias mūsų įrankis prieš ligas. Greiti žingsniai reiškia stiprius raumenis, sveikus kaulus, gerą širdies ir smegenų veiklą. O svarbiausia – jie leidžia mums išlikti savarankiškiems ir gyventi oriai.
Tad kitą kartą, kai norėsite sužinoti, kokia jūsų tikroji sveikata, nepamirškite: ją gali atskleisti ne tik laboratorijos skaičiai, bet ir jūsų žingsnių tempas.
