Ką prognozuoja peties judesio diapazono sumažėjimas?

Jei nebegalite pasiekti tiek, kiek anksčiau, ar pilnai ištiesti rankos, tikėtina, jog susidūrėte su rimtais sąnarių ir raumenų sutrikimais. Daugelis žmonių į tai dažnai nekreipia dėmesio, nes yra įsitikinę, kad pokyčiai susijęs su natūraliu senėjimo procesu ir ką nors pakeisti tiesiog neįmanoma. Tačiau laiku sureagavus ir ėmusis  būtinų neatidėliotinų priemonių, pečių sveikatą bei jėgą, kuri labai svarbi judumui, pusiausvyrai ir taisyklingai laikysenai, galima išsaugoti.

„Peties sąnarys išskirtinis tuo, kad turi tik vieną kaulo prisitvirtinimo tašką prie likusios kūno dalies – per raktikaulį jungiasi su skeletu. Ir tokia struktūros anatomija leidžia atlikti platų judesių diapazoną, tačiau tai neprideda stabilumo, nors aplink esantys raiščiai ir raumenys suteikia tam tikro saugumo. Dėl tokios sandaros, kuri suteikia galimybę judėti, iš esmės ir paaukojamas stabilumas. Šis sąnarys yra vienas iš dažniausiai pažeidžiamų, tačiau sumažėjus paties amplitudei dažniausiai nekreipiama į tai jokio dėmesio, kol nekyla sunkiai pakeliamas skausmas ar nepatiriama traumos. Optimalus judesių diapazonas padeda išvengti diskomforto, nes leidžia sąnariui judėti visu savo potencialu, neapkraunant aplinkinių audinių. Tuo tarpu apriboti pečiai iššaukia kompensuojamąją kitų struktūrų reakciją. Prarastą mobilumą kūnas kompensuoja naudodamas kitus kaklo, nugaros ir viršutinių galūnių raumenis, kad atliktų užduotis, kurioms reikia jėgos ar lankstumo. O tai kartu sukelia raumenų disbalansą, kas kartu padidina patempimų ir traumų dėl per didelio krūvio riziką“, – sako gydytojas „Ortopro“ ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas.

Nustatyta, kad tiek vyrams, tiek moterims nuo 55 iki 86 metų pečių judesių amplitudė sumažėja maždaug 6 laipsniais per dešimtmetį, o judesių diapazonui įtakos gali turėti ne tik amžius bei lytis, bet ir užsiėmimas, darbinė veikla ar galūnės dominavimas.

Gydytojo kabinete paprastai testuojami keli rankų pozicijos pakeitimai: pakėlimas virš galvos, atvedimas į šoną, išorinė ir vidinė rotacija. Kiekvienas iš šių judesių įvairiais būdais prisideda prie gebėjimo atlikti kasdienes užduotis ir veiklas: norint pasiekti galinę kišenę, reikalinga vidinė, o šukuojant plaukus atvedimo į šoną, lenkimo ir išorinės fleksijos arba pasukimai.

„Gyvenimo būdo ligos, tokios kaip diabetas, taip pat sukelia pečių skausmą ir dalinę negalią. Kiti veiksniai, galintys padidinti maudimą, yra nutukimas ir rūkymas. Dažna 40-mečio – 60-mečio problema yra „sušalęs“ petys, dar vadinamas kapsulitu. Tai skausmingas sustingimas, dėl kurio sunku judėti, o visiškas pasveikimas gali užtrukti iki 3 metų. Būklė, kuri dažniau pasitaiko moterims nei vyrams, pirmiausia gydoma kineziterapija, kurios tikslas – padidinti lankstumą“, – teigia M. Liubauskas.

Kaip vienas iš daugelio rizikos veiksnių, galinčių prisidėti prie peties sutrikimų, pripažįstama darbinė aplinka ir net profesija. Negalavimus dažnai išprovokuoja darbas, iškėlus rankas virš galvos, pasikartojančios užduotys ar sunkus kėlimas. Be to, žmonėms senstant kumuliacinis tokios veiklos poveikis gali sumažinti jų judesių amplitudę dėl sumenkusio kremzlės atsparumo ir raiščių elastingumo.

„Profesionaliai sportuojantiems žmonėms peties traumos gerokai dažnesnės nei kitų kūno dalių ar vietų. Tai liečia visus – nuo tenisininkų iki alpinistų –  per didelis naudojimas ir bet koks susižalojimas gali sukelti daugybę problemų, išprovokuojančių sunkiai pakeliamą maudimą. Viena iš labiausiai paplitusių problemų sporte – ankštumo sindromas, kurį nulemia rotatoriaus manžetės sausgyslių arba bursos uždegimas. Šią būklę gali sukelti tiek pasikartojantis per didelis naudojimas, tiek trauma, tiek abiejų derinys. Rotatoriaus manžetės plyšimai (taip pat vadinami sukamųjų manžetų sausgyslių uždegimu) atsiranda, kai viena iš keturių sausgyslių, kurios prisitvirtina prie peties sąnario kaulų, iš dalies arba visiškai plyšta dėl to paties pasikartojančio naudojimo laikui bėgant“, – pasakoja gydytojas.

Kaip kineziterapija padeda pagerinti judesių diapazoną?

Nepažeistas peties mobilumas leidžia jums laisvai ir be vargo judėti kasdien. Apribotas – paveikia gyvenimo kokybę bei padidina skausmo ir traumų tikimybę

• • Jei norite pagerinti pečių judesių amplitudę, turėtumėte sutelkti dėmesį į pratimus, skirtus lenkimui, tiesimui, išorinei ir vidinei rotacijai. Taip pat reikia atsižvelgti į krūtinės ląstos mobilumą.
  • Jūsų tikslas turėtų būti siekti viso judesio diapazono arba labai arti jo.
  • Jei reikia, patys įvertinkite savo judesių diapazoną, pasinaudoję filmavimo kamera. Tai leis nustatyti pradinę padėtį ir objektyviai įvertinti pažangą po kurio
  • Supraskite, kad kiekvienas žmogus progresuos skirtingais tempais, o pratimų pasirinkimas skirsis priklausomai nuo pradinės būklės, traumų istorijos, tikslų ir pan.
  • Norint pagerinti judesių diapazoną, reikia laiko. Sutelkite dėmesį į savo judėjimo kokybę, atlikite pratimus, kuriuos galite toleruoti ir būkite nuoseklūs.

Ir galiausiai – dar kartą – prieš pradėdami bet kokią mankštos programą, pirmiausia turėtumėte pasikonsultuoti su savo gydytoju, ar kineziterapeutu.

Mūsų kineziterapeutės rekomenduojamus pratimus galite rasti mūsų Youtube kanale čia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie peties judesių ribotumą ir skausmą

Kodėl nebegaliu pilnai pakelti ar ištiesti rankos?

Dažniausia priežastis – sumažėjusi peties sąnario judesių amplitudė. Ji gali atsirasti dėl ilgalaikio nejudrumo, pasikartojančių judesių, traumų, uždegimo ar raumenų disbalanso. Tai nėra tik „natūralus senėjimas“ – dažnai šią būklę galima pagerinti.

Ar normalu, kad su amžiumi mažėja peties judrumas?

Tam tikras judesių sumažėjimas su amžiumi yra būdingas, tačiau ryškus mobilumo praradimas nėra normalus. Tyrimai rodo, kad pečių judesių amplitudė mažėja palaipsniui, bet staigus ar skausmingas ribotumas dažniausiai rodo sutrikimą, kurį verta įvertinti.

Kas yra „sušalęs“ petys ir kaip jį atpažinti?

„Sušalęs“ petys (kapsulitas) – tai būklė, kai peties sąnarys tampa skausmingas ir stipriai sustingęs. Judesiai riboti visomis kryptimis, skausmas gali varginti ir ramybės metu. Ši problema dažniausiai pasireiškia 40–60 metų žmonėms, dažniau moterims.

Kiek laiko trunka „sušalusio“ peties gijimas?

Visiškas pasveikimas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki 2–3 metų. Ankstyva diagnostika ir kineziterapija padeda sutrumpinti šį laiką ir sumažinti ilgalaikio judesių ribotumo riziką.

Ar peties skausmas gali būti susijęs su darbu?

Taip. Darbas, kuriame:

• dažnai keliamos rankos virš galvos
• atliekami pasikartojantys judesiai
• tenka kelti sunkumus

yra vienas svarbiausių peties problemų rizikos veiksnių. Ilgainiui toks krūvis mažina raiščių elastingumą ir kremzlės atsparumą.

Kodėl peties problemos sukelia kaklo ar nugaros skausmą?

Kai peties judesiai tampa riboti, kūnas pradeda kompensuoti judesį kitomis struktūromis – kaklu, viršutine nugara ar kita ranka. Tai sukelia raumenų disbalansą ir gali išprovokuoti papildomą skausmą ar net traumas.

Ar sportuojantys žmonės dažniau susiduria su peties traumomis?

Taip. Sporto šakos, kuriose daug metimų, smūgių ar kabojimo (tenisas, tinklinis, laipiojimas), dažnai sukelia rotatoriaus manžetės perkrovą, ankštumo sindromą ar sausgyslių plyšimus.

Kas yra rotatoriaus manžetės pažeidimas?

Tai vienos ar kelių sausgyslių, stabilizuojančių petį, pažeidimas. Jis gali būti:

• dalinis
• visiškas
• susijęs su uždegimu

Dažnai pasireiškia skausmu keliant ranką į šoną ar virš galvos.

Ar peties judesių ribotumą galima pagerinti be operacijos?

Daugeliu atvejų – taip. Kineziterapija yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas, ypač esant kapsulitui, ankštumo sindromui ar funkciniam judesių ribotumui. Operacija svarstoma tik tada, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas.

Kokie pratimai padeda pagerinti peties judesių amplitudę?

Efektyviausi pratimai yra skirti:

• lenkimui ir tiesimui
• vidinei ir išorinei rotacijai
• mentės stabilumui
• krūtinės ląstos mobilumui

Svarbiausia – atlikti juos be skausmo ir nuosekliai.

Kaip suprasti, ar pratimai atliekami teisingai?

Rekomenduojama:

• stebėti judesius veidrodyje arba filmuojant
• vertinti, ar judesiai tampa lengvesni
• vengti aštraus skausmo

Jei kyla abejonių – verta pasikonsultuoti su kineziterapeutu.

Nuo ko pradėti, jei jaučiu, kad pečiai sustingę?

Pirmai pradžiai svarbu:

• įvertinti judesių amplitudę
• pradėti nuo lengvų, saugių pratimų
• vengti staigių ir skausmingų judesių

Mūsų kineziterapeutės rekomenduojamus pratimus, skirtus pečių mobilumui gerinti, galite rasti mūsų „YouTube“ kanale ir pradėti juos atlikti namuose.

https://www.youtube.com/watch?v=pPFs8sWTqSA&list=PLlCiepucmD9SaHi5ZlwAEnkwcddd5uesq&index=8

https://www.youtube.com/watch?v=_tsGJ762LP0&list=PLlCiepucmD9SaHi5ZlwAEnkwcddd5uesq&index=11