Sausgyslė – jungtis tarp raumenų ir kaulų, kartu su kitais jungiamaisiais audiniais užtikrinanti pasyvų sąnario stabilumą, padedanti perduoti raumenų inicijuotą judesį. Jų žmogaus kūne yra apie 4000.
Sausgysles sudaro kolageno skaidulos, tarpusavyje sujungtos baltymais. Jos negali susitraukti kaip raumenys, tačiau yra elastingos ir funkcionuoja panašiai kaip spyruoklės. Todėl judėjimo metu priduoda papildomo stabilumo, neatlikdamos jokio aktyvaus darbo.
Tendinopatija: kas tai?
„Tendinopatija – sausgyslės uždegimas, iš esmės yra apkrovos netoleravimo problema. Ją sukelia perteklinės apkrovos, viršijančios įprastą sausgyslės pajėgumą. Liga dažnai pasireiškia per kelias dienas, pavyzdys yra sodo darbų savaitgalis, intensyvios atostogos. Tai gali sukelti tokias problemas kaip alkūnės skausmas, dažnai atsirandantis dėl tiesiamos sausgyslės tendinopatijos, kai staiga padaugėja griebiamųjų, kalimo, kasimo judesių. Sėdmenų tendinopatijos pasireiškia po ilgo vaikščiojimo, kai reikšmingai padidinamas žingsnių skaičius, – sako „Ortopro“ klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Tadas Šiatkus. – Raumenys adaptuojasi prie padidinto krūvio per kelias savaites ar mėnesius, bet sausgyslėms tam prireikia 6-9 mėnesių, kartais iki metų. Vadinasi pradėję vaikščioti, bėgioti ar kitą aktyvią veiklą ir per greitai didindami krūvį, galite patirti sausgyslių uždegimą. Pajutus bet kokius skausmus – sustokite, sumažinkite krūvį ir klausykite savo kūno. Tenka pastebėti, kad dažniausiai žmonės nenori ilgesnės pauzės ir šiek tiek pagerėjus vėl didina krūvį. Tada uždegimas dažniausiai tampa nuolatiniu, lėtiniu.
Gydytojo teigimu, jei sausgyslė yra padidinto streso būsenoje ilgą laiką, pokyčiai su jos skaidulomis tampa nuolatiniai. Atsiranda mikrotraumos, prarandamas standumas ir vystosi degeneracinė tendinopatija.
„Degeneracinė tendinopatija gali prasidėti ir dėl sumažėjusios kolageno apykaitos, ir dėl per mažo fizinio krūvio. Taip pat gali daryti įtaką genetika, lytis, amžius, svoris, diabetas, rūkymas, netinkama judėjimo biomechanika. To pasekoje suprastėja gyvenimo kokybė. Ypač dažnos yra Achilo sausgyslės, peties rotatorių, girnelės, alkūnės sausgyslių tendinopatijos. Moterys, išgyvenančios menopauzę, taip pat turi didesnę riziką susirgti šiomis ligomis. Manoma, kad tai susiję su hormoninių pokyčių poveikiu“, – teigia T. Šiatkus ir priduria, jog sausgyslės gali būti susijusios su kai kurių uždegiminių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas, Reiterio sindromas ir kitų procesais.
Netreniruojamos ir nenaudojamos sausgyslės tampa mažiau atsparios ir mažiau tolerantiškos
Uždegimas ankstyvosiose stadijose pasireiškia periodišku skausmu. Diskomfortas labai priklauso nuo krūvio ir veiklos intensyvumo. Kai kurie užsiėmimai bus neskausmingi, tačiau didėjant intensyvumui skausmo tikimybė taip pat išauga.
„Gydymas labai priklauso nuo skausmo lygio, vietos, amžiaus, traumos tipo ir kitų faktorių. Labai skausmingi tendinitai gali būti gydomi, laikinai įmobilizuojant ortopediniu įtvaru ar mažo elastingumo tvarsčiais. Poilsis ar tam tikras aktyvumo sumažėjimas gali būti taikomas ankstyvose tendinopatijos stadijose. Tačiau tai tik trumpalaikė priemonė, padedanti valdyti skausmą. Geriausias poilsis dažnai yra ne visiškas poilsis, o „veiklos modifikavimas“, siekiant laikinai sumažinti pernelyg didelę apkrovą. Bet ilgas poilsis nėra gerai, nes sausgyslė sustings ir skausmas vėl grįš, todėl rekomenduojama atlikti izometrinius ir tempimo pratimus“, – dėsto specialistas.
Patarimai, norint išvengti sausgyslių problemų:
- Venkite didelio fizinio aktyvumo padidėjimo. Krūviai turi būti keičiami lėtai ir palaipsniui. Ūmi perkrova dažniausiai atsiranda pradedant naują mankštos rutiną arba prieš sezonines sporto treniruotes. Lėtinė perkrova yra tada, kai didesnis krūvis išlaikomas ilgesnį laiką, dažniausiai 3-4 savaites ir ilgiau. Dažnai apkrova yra valdoma ankstyvosiose stadijose ir nesukelia ūmaus atsako, tačiau kiekvieną savaitę didėjant krūviui, prasideda tendinopatijos požymiai ir simptomai.
- Nepamirškite fizinio aktyvumo. Sausgyslėms reikia fizinio krūvio, kad išlaikytų savo sveikatą. Tai dar vienas „naudok arba prarask“ pavyzdys. Jūsų aktyvumo lygis lems, kaip dažnai prireiks jėgos treniruočių. Prieš sezoną sportuojant jėgos treniruotės turėtų būti atliekamos 2–3 kartus per savaitę, tačiau sezono metu sumažinamos iki 1 karto per savaitę.
