Sportuoji, bet venos vis labiau matosi? Priežastis ne ta, kurią įsivaizduoji

Atrodytų, kad sportas turėtų būti geriausias vaistas nuo visų kraujotakos problemų – juk judėjimas stiprina širdį, raumenis ir gerina kraujo tekėjimą.

Tačiau vis dažniau gydytojai pastebi, kad net fiziškai aktyvūs, sportuojantys žmonės susiduria su venų varikoze. Ši liga – ne nauja, tačiau šiandien ji diagnozuojama dažniau, nes žmonės labiau rūpinasi savo kūnu, atidžiau stebi pokyčius ir anksčiau pastebi pirmuosius simptomus. Kodėl taip nutinka ir ką daryti, kad sportas padėtų, o ne pakenktų tavo venų sveikatai?

Genetika – rizikos veiksnys, kurio sportas neįveikia

Jei žmogus paveldi silpnesnes venų sieneles ar vožtuvus, sportas to visiškai nepakeis.

• Blauzdos raumenys gali padėti stumti kraują aukštyn, tačiau jei vožtuvai nesandariai užsidaro, kraujas vis tiek grįžta žemyn ir kaupiasi venose.
• Sportas mažina riziką, bet nepanaikina įgimto polinkio.

Todėl net itin fiziškai aktyvūs žmonės gali pastebėti išryškėjusias, pavargusias venas.

Didelės apkrovos – papildomas venų spaudimas

Sunkumų kilnojimas, intensyvios „crossfit“ treniruotės ar sprintai stipriai didina vidinį veninį spaudimą.

Keliant svorį ir sulaikant kvėpavimą, padidėja spaudimas pilvo ertmėje, todėl kraujas sunkiau grįžta į širdį. Venų vožtuvai gauna stiprų „atgalinį smūgį“, kuris ilgainiui juos pažeidžia.

Štai kodėl net profesionalūs sportininkai, ypač dirbantys su didelėmis apkrovomis, kartais kenčia nuo veninio nepakankamumo.

Statinis krūvis ir monotoniški judesiai

Kai kuriuose sportuose – pavyzdžiui, dviračių sporte, jodinėjime, sunkiojoje atletikoje ar ilguose bėgimuose – raumenys ilgai būna įtempti, bet nejudantys.

Tokiu atveju kraujas teka lėčiau, susidaro veninis užsistovėjimas, o venų sienelės gauna daugiau spaudimo.

Jei po sporto neduodame kojoms laiko „atsigauti“ ir neatlaisviname raumenų, kraujas užsistovi, o venos patiria lėtinį spaudimą.

Per laiką tai silpnina vožtuvus ir gali išprovokuoti varikozę, net jei sportuoji reguliariai.

Karštis ir skysčių trūkumas – pavojingas derinys

Sportuojant karštame ore ar prastai vėdinamose salėse, kraujagyslės išsiplečia, o dehidratacija tirština kraują.

Dėl to venoms tenka dirbti sunkiau, o esant silpnesniems vožtuvams – jos gali pradėti plėstis.

Karštis, pirtys ir intensyvios treniruotės be pakankamos hidratacijos – viena dažniausių priežasčių, kodėl net treniruoti žmonės patiria kojų tinimą ar venų išryškėjimą.

Mikrotraumos ir pervargimas

Smūginiai sportai – futbolas, krepšinis, bėgimas kietu paviršiumi – sukelia mikrotraumas kojų kraujagyslėms.

Tos smulkios pažaidos silpnina venų sieneles, o nuovargis mažina raumenų „pompos“ efektyvumą.

Jei nėra tinkamo poilsio ir regeneracijos, venos pamažu praranda elastingumą.

Ilgos distancijos bėgimas: draugas ir priešas

Bėgimas laikomas viena geriausių venų sveikatos prevencijos priemonių — jis aktyvina blauzdos raumenų pompą, pagerina kraujotaką ir padeda palaikyti normalų svorį.

Tačiau ilgos distancijos kelia specifinius iššūkius.

Kada bėgimas padeda:

• Skatina kraujo cirkuliaciją ir venų tonusą;
• Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą;
• Mažina veninį sąstingį (jei bėgama reguliariai ir protingu tempu).

Kada bėgimas kenkia:

• Pervargus blauzdos raumenims, kraujas ima kauptis venose, didėja spaudimas.
• Bėgimas kietu paviršiumi (asfaltu) sukelia mikrotraumas venų sienelėms.
• Karštis ir dehidratacija sumažina venų tonusą.
• Netinkamas poilsis po bėgimo – kai iškart sėdama ar stovima vietoje – neleidžia kraujui laisvai nutekėti.

Todėl net maratonininkai ar ilgo nuotolio mėgėjai gali pastebėti kojų patinimą, sunkumą ar išsiplėtusias venas, ypač po varžybų.

Kaip to išvengti:

• Gerk pakankamai skysčių.
• Po bėgimo pakelk kojas aukščiau širdies lygio 10–15 min.
• Naudok kompresines kojines – jos sumažina veninį spaudimą.
• Rinkis minkštus bėgimo paviršius (miško takus, stadioną).
• Skirk dėmesio poilsio dienoms – jos tokios pat svarbios, kaip ir treniruotės.

Hormonai ir individualūs veiksniai

• Moterims venų varikozės riziką padidina hormonų svyravimai, kontraceptikai ar nėštumai – jie silpnina venų tonusą.
• Net sportuojančios moterys gali susidurti su šia problema, jei genetinis fonas ar hormoninis disbalansas yra nepalankus.
• Be to, intensyvus sportas be tinkamo miego ir poilsio gali sutrikdyti kraujotakos reguliaciją, o tai dar labiau apkrauna venas.

Kaip sportuojantiems apsaugoti venas

1. Dozuokite krūvį.

Venkite per didelių svorių ar pervargimo – raumenų stiprinimas turi būti subalansuotas.

2. Įtraukite atsigavimą.

Tempimas, masažas, vaikščiojimas po treniruotės padeda normalizuoti kraujotaką.

3. Naudokite kompresines kojines.

Tinka tiek bėgikams, tiek sportuojantiems su svoriais – jos mažina veninį spaudimą ir tinimą.

4. Užtikrinkite gerą hidrataciją.

Ypač karštomis dienomis ar ilgo krūvio metu – venoms būtinas skystis.

5. Stebėkite simptomus.

Kojų sunkumas, mėšlungiai ar patinimas – pirmieji signalai, kad kraujotaka sulėtėjusi.

6. Tikrinkitės profilaktiškai.

Venų echoskopija leidžia laiku pastebėti silpnus vožtuvus ir imtis prevencijos.

Išvada

Sportas – sveikatos garantas, tačiau neteisingas krūvis ar genetinis polinkis gali paversti jį rizikos veiksniu venoms.

Didelės apkrovos, ilgalaikis stovėjimas ar intensyvus bėgimas be poilsio – viskas, kas didina spaudimą kojose, ilgainiui gali sukelti venų varikozę.

Tačiau išmintingas požiūris į treniruotes – pusiausvyra tarp krūvio, poilsio ir priežiūros – padės išsaugoti tiek ištvermę, tiek sveikas kojas.

Tada sportas taps ne varikozės priežastimi, o geriausia jos profilaktika.