Daugelis užduoda klausimą: „ar galima išvengti sąnarių artozės?“. Atsakymas – taip. Šis negalavimas – nuolatinio sąnarių naudojimo ir buvusių traumų rezultatas. Ir tikimybė susirgti priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo – serga ir aktyvūs ir nejudantys.
Liga pažįstama milijonams žmonių visame pasaulyje, todėl mokslininkai nuolat ieško priežasčių, turinčių tam didžiausią įtaką – kodėl vieni susiduria su artroze, o kiti ne.
Sąnarių dėvėjimasis yra normalus reiškinys, nes jie veikiami apkrovų, susijusių su kasdieniu judėjimu. Organizmas turi natūralius pažeidimų atsistatymo mechanizmus, todėl daugelis ir nejaučia jokio diskomforto.
„Skausmingi, sustingę ar patinę sąnariai yra dažniausi vyresnio amžiaus žmonių nusiskundimai – daugeliui tai yra pirmasis požymis, kad prasidėjo artrozė. Tai lėtinė degeneracinė liga, apimanti visą sąnarį. Dėl jos nusilpsta ir plonėja kremzlė, pažeidžiama sąnario kapsulė, raiščiai, aplinkiniai audiniai, net kaulai. Taip pat po kurio laiko gali atsirasti įvairios deformacijos“, – sako „Ortopro“ klinikos ortopedas traumatologas Jaroslav Vyšumirski. – Senstant kai kurie žmonės gali stebėti, kad sąnarių skausmas riboja jų veiklą. Tačiau kiti, kurių rentgeno nuotraukos rodo labai susidėvėjusius sąnarius, gali nejausti jokio diskomforto. Dažniausiai tai labai aktyviai judantys, pavyzdžiui, medžiotojai, daug dviračiu važinėjantys, dirbantys ūkio darbus. Jie nejaučia skausmo, nes turi stiprius raumenis, kurie palaiko kaulų susijungimų vietas. Kiekvieno žmogaus atvejis yra skirtingas, todėl ir tikimybė susirgti priklauso nuo daugelio faktorių“.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl kai kurie žmonės su amžiumi yra labiau linkę į sąnarių uždegimą ir skausmą nei kiti. Pastebėta, jog dažniau serga tie, kurių šeimoje yra buvę tokių atvejų arba kurie turi tam tikrų lėtinių ligų: viršsvorį, širdies problemų ar diabetą. Taip pat labiau nei vyrai kenčia moterys. Jauniems negalavimas atsiranda dėl gerokai anksčiau patirtų traumų, tokių kaip menisko ar raiščių plyšimai.
Kaip išvengti sąnarių artrozės?
Aiškaus būdo, kaip išvengti minimo negalavimo – nėra, nes tam tikrų rizikų – lytis, genetika ir amžius – negalima kontroliuoti. Vis dėlto, kai kuriems veiksniams ir faktoriams galima daryti įtaką.
„Daugumai žmonių artrozės prevencija turėtų prasidėti daug metų anksčiau. Geriausia kuo galime padėti sau – pamatuotas fizinis aktyvumas ir sveiko svorio išlaikymas. Tiems, kurie aktyviai sportuoja, būtina išvengti sąnarių traumų. Norint gyventi neskausmingą, aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą senstant, reikia tam ruoštis bent dešimtmetį ar du dešimtmečius prieš. Tie, kurie bando išlaikyti sveiką gyvenimo būdą, jau mažina artrozės atsiradimo riziką“, – tvirtina J. Vyšumirski.
Pasak „Ortopro“ gydytojo, dar vienas labai svarbus sąnarių artrozės veiksnys yra kelių padėtis, lyginant su čiurnomis. Gerokai didesnė rizika tiems, kurių keliai, normaliai stovint arba judant, yra gana toli vienas nuo kito, o čiurnos per arti. „O“ formos padėtis daro netolygią apkrovą kremzlėms, todėl jos greičiau susidėvi. Turintiems tokias kojas arba abejojantiems dėl to derėtų pasitarti su gydytoju ortopedu-traumatologu, kad būtų galima išlyginti apkrovas bei
minimalizuoti galimus kremzlių pažeidimus.
Pagrindinės gyvenimo būdo rekomendacijos, kaip sumažinti artrozės riziką:
- Venkite pasikartojančių judesių ir didelio poveikio veiklos. Jei negalite išvengti pasikartojančių judesių dėl darbo pobūdžio, darykite pertraukas, duokite sąnariams pailsėti.
- Išlaikykite sveiką svorį. Antsvoris – didelis rizikos veiksnys susirgti ir pagreitina ligos progresavimą.
- Kontroliuokite cukraus kiekį kraujuje. Cukrinis diabetas ir artrozė yra dvi nepriklausomos būklės, tačiau kartu gali sustiprinti simptomus.
- Padidinkite aktyvumo lygį. Raumenų stiprinimas padeda palaikyti sąnarius ir sumažinti jų apkrovas.
- Venkite traumų. Nors reguliari mankšta yra svarbi gydant artrozę, tačiau toks sportas, kaip futbolas, ilgų nuotolių bėgimas ir svorių kilnojimas, gali padidinti susirgimo tikimybę dėl traumų rizikos.
„Daugelis žmonių mano, kad artrozė yra senėjimo požymis ir išlieka pasyvūs nieko nedarydami. Arba vadovaujasi klaidinga nuomone, jog daug judant dėvisi sąnariai. Tačiau yra prieštaringai – skausmas nereiškia, kad turėtume likti sėslūs. Būdami fiziškai aktyvūs, galite sumažinti sąnarių įtampą, o tai gali užkirsti kelią ligos vystymuisi arba sulėtinti ją“, – pataria „Ortopro“ gydytojas.