Menisko operacija ar kineziterapija? Ar plyšęs meniskas visada reiškia operaciją?
Ilgą laiką žmonėms, kuriems plyšdavo meniskas, beveik visuomet buvo siūloma atlikti artroskopinę operaciją. Vis dėlto, naujausi pasauliniai tyrimai rodo, kad operacija ne visuomet yra geresnis pasirinkimas nei kineziterapija, o kai kuriais atvejais netgi gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Ką rodo moksliniai tyrimai apie menisko plyšimą?
METEOR tyrimas (NEJM, 2013): Pacientai, turintys degeneracinį menisko plyšimą ir lengvą ar vidutinio sunkumo kelio sąnario artrozę, buvo suskirstyti į dvi grupes – viena gydyta operacija, kita – kineziterapija. Po pusės metų rezultatai buvo vienodi – abi grupės jautėsi taip pat, tad operacija nebuvo pranašesnė.
FIDELITY tyrimas (NEJM, 2013): Tyrimo metu daliai pacientų buvo atlikta placebo operacija – jie nežinojo, kad tikroji artroskopija nebuvo atlikta. Pasirodė, kad tikra operacija nesuteikė geresnio efekto nei „netikra“. Tai paskatino globalias diskusijas apie nereikalingas chirurgines intervencijas.
ESCAPE tyrimas (JAMA, 2022): Šis tyrimas stebėjo pacientus penkerius metus. Kineziterapijos ir operacijos poveikis buvo vienodas tiek skausmo mažinimo, tiek gyvenimo kokybės požiūriu.
BMJ gairės (2018): Remiantis šiais ir kitais tyrimais, tarptautinės medicinos rekomendacijos aiškios: artroskopijos dėl degeneracinių menisko plyšimų turėtų būti vengiama kaip pirmojo gydymo metodo. Pirmiausia reikėtų taikyti konservatyvų gydymą – kineziterapiją, krūvio korekciją ir fizioterapiją.
Statistika: Vyresniems nei 50 metų pacientams degeneraciniai menisko plyšimai dažni, tačiau daugiau nei pusė jų sveiksta be operacijos – vien atliekant pratimus.
Gydytojo komentaras
„Ar kiekvienu atveju plyšus meniskui būtina operacija?“ – klausiame „Ortopro“ klinikos ortopedo-traumatologo Mindaugo Klingos.
„Kiekvienas pacientas – individualus, tad sprendimą reikėtų priimti kartu su gydytoju, atsižvelgiant į plyšimo tipą, paciento amžių, aktyvumą ir lūkesčius“, – sako jis.
Kada operacijos galima išvengti?
Pasak gydytojo pagrindiniai faktoriai, kurie yra reikšmingi operacijos atlikimui , yra sekantys:
-
- Paciento amžius. Jaunesniems pacientams meniskai gyja greičiau, net ir degeneracinio tipo. Vyresniems pacientams dažniausiais meniskų plyšimo atveju operacinis gydymas nėra būtinas.
- Atsižvelgiant į plyšimo vietą. Geriau gyja plyšimai menisko išorinėje pusėje, kur daugiau kraujagyslių.
- Priklausomai nuo plyšimo tipo/formos. Pavyzdžiui, išilginiai plyšimai lengviau rekonstruojami nei radialiniai ar lopo tipo.
- Jei plyšimas įvyko dėl traumos, dažniausiai plyšęs meniskas yra geresnės kokybės, mažiau sudraskytas, todėl susiuvus gyja greičiau nei degeneracinis, atsiradęs dėl sąnario dėvėjimosi.
Kodėl perteklinės operacijos gali būti žalingos?
Prieš 10 metų artroskopija buvo beveik standartinė procedūra plyšus meniskui. Tačiau dabar aišku, kad daliai pacientų, kuriems yra diagnozuojami degeneracinio tipo meniskų plyšimai, tokia operacija nereikalinga.
„Pašalinus dėl dėvėjimosi suplyšusį meniską, kelio sąnarys netenka dalies savo apsauginės funkcijos. Didesnė apkrova tenka sąnario kremzlei, kuri greičiau dėvisi. Degeneraciniai pokyčiai po operacijos gali net paspartėti. Dažnai skausmas sumažėja tik trumpam – keliems mėnesiams, o po 2–5 metų situacija būna tokia pat, kaip pasirinkus kineziterapiją“, – sako M. Klinga.
Mokslas kalba aiškiai: perteklinės artroskopijos nesuteikia ilgalaikės naudos ir gali paspartinti sąnario degeneraciją.
Kada verta pradėti nuo kineziterapijos?
-
- Jei plyšimas nedidelis, degeneracinis ir nesukelia užstrigimo jausmo.
- Jei stiprinant raumenis skausmas mažėja.
- Jei nėra kitų rimtų kelio pažeidimų (pvz., raiščių plyšimų).
- Kineziterapija padeda daugiau nei pusei pacientų išvengti operacijos.
Kada operacija neišvengiama?
-
- Jei kelias „užsiblokuoja“ dėl didelio nestabilaus atplyšusio menisko fragmento.
- Jei tai ūmus, trauminis plyšimas jaunam, aktyviam žmogui.
- Jei kineziterapija neveiksminga po 3–6 mėnesių.
- Jei tai yra menisko šaknies plyšimas.
Kiekvieno paciento įvertinimas yra individualus. Svarbiausia padaryti viską, kad meniskus išsaugotume!!! Nauji tyrimai ir tarptautinės gairės rodo, kad artroskopinės operacijos esant degeneraciniams kelio sąnario pažaidimams turėtų būti paskutinis, o ne pirmasis gydymo žingsnis. Nors kartais jos būtinos, daugeliu atvejų pirmiausia verta pabandyti konservatyvų kelią – kineziterapiją ir sąnarių tausojimą. Jauniems pacientams, kuriems menisko plyšimas įvyko dėl traumos, prireikia chirurginio gydymo.
DUK - Dažniausiai užduodami klausimai apie menisko plyšimą
Taip, toks pojūtis kartu su skausmu, patinimu ar kelio „užstrigimu“ gali reikšti menisko plyšimą.
Jei kelias nevisiškai išsitiesia, jaučiate „užkirtimą“ ar sunku judėti – būtina kreiptis į ortopedą-traumatologą.
Ne visais atvejais.
Jei plyšimas nedidelis, nesukelia „užstrigimo“ ar didelio skausmo, dažnai pakanka konservatyvaus gydymo – raumenų stiprinimo, judesių kontrolės ir krūvio korekcijos.
Operacija reikalinga tik tuomet, kai plyšimas didelis, kelias „užstringa“ arba kai po kelių mėnesių gydymo būklė negerėja.
Dažniausiai taip, jei nėra stipraus skausmo ar nestabilumo.
Lengvas judėjimas, vaikščiojimas ir pratimai yra naudingi, nes palaiko sąnario funkciją.
Venkite staigių krypties keitimų, gilių pritūpimų ir šuolių – jie gali padidinti plyšimo riziką.
Gijimo trukmė priklauso nuo plyšimo tipo ir gydymo būdo:
Konservatyvus gydymas – gerėjimas dažniausiai juntamas po kelių savaičių, pilnas grįžimas prie sporto gali užtrukti 2–3 mėnesius.
Po operacijos – reabilitacija trunka ilgiau, dažniausiai 3–6 mėnesius.
Svarbiausia grįžti laipsniškai, stebint kelio reakciją: skausmą, patinimą, judesio laisvumą.
- Ankstyvoje fazėje naudokite šaltį, pakėlimą ir kompresiją (jei yra patinimas).
- Atlikite lengvus judesius – kelio lenkimas ir tiesimas be skausmo ribos.
- Stiprinkite šlaunų, sėdmenų ir blauzdos raumenis, nes jie stabilizuoja kelį.
- Palaipsniui įtraukite pusiausvyros ir koordinacijos pratimus.
- Venkite staigių judesių, šuolių, gilių pritūpimų.
Menisko plyšimas gali būti ne tik trauminis, bet ir degeneracinis – atsirandantis dėl ilgalaikio nusidėvėjimo.
Jį gali sukelti pasikartojantys pritūpimai, laipiojimas, ilgas sportinis krūvis ar amžiaus pokyčiai.
Tokiu atveju skausmas vystosi palaipsniui, be aiškaus sužalojimo momento.
Ne visada.
Dažnai gydytojas gali nustatyti problemą pagal simptomus ir klinikinį ištyrimą.
MRT rekomenduojamas, jei įtariamas didelis plyšimas, yra kelio „užstrigimas“ arba jei reikia patvirtinti diagnozę prieš planuojant operaciją.
Jei plyšimas sukelia mechaninius simptomus (užstrigimą, skausmą, kelio „kirtimą“) ir nėra gydomas, ilgainiui gali padidėti kelio sąnario dėvėjimosi (artrozės) rizika.
Tačiau daugelis nedidelių plyšimų gali būti sėkmingai gydomi be operacijos, jei sąnarys išlieka stabilus, o skausmas mažėja.
Geri ženklai:
- mažėjantis skausmas ir patinimas,
- laisvesnis judesys,
- kelias nebe „užstringa“,
- galite atlikti pritūpimus ar lipti laiptais be skausmo.
Kai šie požymiai atsiranda, galima po truputį didinti krūvį – bet tik po specialisto rekomendacijos.
Taip, daugelis žmonių visiškai grįžta į įprastą veiklą.
Sėkmė priklauso nuo plyšimo tipo, raumenų stiprumo ir laipsniško krūvio atstatymo.
Tinkamai prižiūrint, išvengiama pasikartojimų ir ilgalaikių pasekmių.
Lengvas tempimas ar jautrumas gali išlikti kurį laiką.
Jei po kelių mėnesių skausmas nemažėja arba kelias vis dar „užstringa“, būtina pakartotinė konsultacija — gali būti, kad plyšimas nevisiškai sugijo arba yra kitų struktūrų pažeidimų.
Jei raumenys liko silpni, grįžta senos klaidos (per didelis krūvis, netaisyklinga technika ar netinkama avalynė) — taip, pasikartojimo rizika didesnė.
Todėl svarbu tęsti stiprinimo ir stabilizacijos pratimus net po to, kai skausmas praeina.
Taip, dalinis ar pilnas menisko pašalinimas keičia kelio biomechaniką ir ilgainiui gali padidinti sąnario nusidėvėjimo riziką.
Todėl šiuolaikinė medicina vis dažniau taiko menisko išsaugojimo principą – taisyti, o ne šalinti, kai tik įmanoma.
Tikrai ne.
Dauguma sportininkų sėkmingai grįžta į treniruotes ir varžybas.
Svarbiausia – kantrybė, reabilitacija ir tinkamas krūvio valdymas.
Gerai atlikta kineziterapija dažnai leidžia atgauti visą judesių amplitudę ir kelio stabilumą.
Pratimai ir praktiniai patarimai
Saugūs pratimai mūsų „YouTube“ kanale
Tiklalaidė su gydytoju M.Klinga apie kelių sveikatą.
