Naujas požiūris į artrozę: kas iš tikrųjų vyksta sąnariuose
Jeigu sąnariai tiesiog dėvėtųsi kaip automobilių padangos, visi žmonės sirgtų sąnarių artroze vienodai. Kuo daugiau judėjimo, tuo greičiau. Kuo vyresnis amžius – tuo didesnė žala.
Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Vieni žmonės:
-
- sportuoja visą gyvenimą,
- patiria traumas,
- dirba fiziškai sunkų darbą,
- ir vis tiek išsaugo judrius, neskausmingus sąnarius.
Kasi tuo tarpu kiti po nesunkios traumos ar net be aiškios priežasties po 10–15 metų pradeda jausti:
-
- lėtinį skausmą,
- rytinį sustingimą,
- judesių ribojimą,
- ir galiausiai išgirsta diagnozę – artrozė.
Jeigu tai būtų tik nusidėvėjimas, tokio skirtumo nebūtų.
-
- Tai nėra tik atsitiktinumas.
- Tai nėra vien amžiaus pasekmė.
- Tai nėra tik „per didelis krūvis“ ar „per aktyvus gyvenimas“.
Skirtumas slypi giliau – biologiniuose procesuose. Tiksliau – ar po traumos ar mikro-pažeidimo organizme uždegiminė reakcija laiku nurimsta. Kai organizmas laiku užbaigia uždegiminę reakciją, audiniai pradeda atsinaujinti ir tapti atsparesni. Kai tai neįvyksta, uždegimas tampa lėtinis – ir prasideda lėtas, tylus sąnario struktūrų irimas.
Būtent šis užsitęsęs uždegiminis procesas, o ne mechaninis „nusidėvėjimas“, daugeliu atvejų yra tikrasis artrozės pagrindas.
Kodėl artrozė dažnai prasideda nuo traumos?
Moksliniai tyrimai rodo aiškią tendenciją:
-
- po kryžminių raiščių (PKR) plyšimo 50–90 % žmonių per 10–20 metų išsivysto kelio artrozė.
Tai reiškia viena:
-
- trauma nesibaigia tada, kai ji „sugyja“, ji palieka ilgalaikį biologinį pėdsaką sąnaryje.
Šiuolaikinė medicina vis dažniau pabrėžia: artrozė nėra vien mechaninis kremzlės nykimas, tai lėtinė, uždegimu paremta liga.
Kas iš tikrųjų vyksta po traumos?
Po kiekvienos traumos organizmas įjungia uždegiminę reakciją. Tai normalu ir būtina – taip prasideda gijimas.
Uždegimas:
-
- pritraukia imunines ląsteles,
- pašalina pažeistus audinius,
- aktyvuoja atsinaujinimo procesus.
Sveiku atveju:
-
- po 48–72 valandų ši reakcija išsijungia.
Problema prasideda tada, kai uždegimas lieka aktyvus.
Kai uždegiminė reakcija tampa lėtinė:
Po sąnario traumos tyrimai rodo:
-
- padidėjusius uždegiminius citokinus (pvz., IL-1β, TNF-α),
- ilgalaikį sinovijos (sąnario dangalo) uždegimą,
- signalus, kurie ardo kremzlę, o ne padeda jai atsinaujinti.
Paprasčiau tariant – sąnarys ilgainiui gyvena nuolatinėje pavojaus būsenoje, net kai trauma jau seniai pamiršta. Tai ir yra kelio į artrozę pradžia.
Kodėl artrozė niekada neapsiriboja vienu sąnariu?
Uždegimas niekada nebūna izoliuotas tik viename sąnaryje. Tie patys biologiniai signalai, kurie, skatina kremzlės irimą, palaiko skausmą, cirkuliuoja visame organizme.
Todėl žmonės, sergantys artroze, dažniau turi:
-
- širdies ir kraujagyslių ligų,
- medžiagų apykaitos sutrikimų,
- lėtinį nuovargį.
Artrozė – tai sisteminė būklė, o ne tik „blogas kelis ar klubas“.
Didžiausia klaida po traumos – visiškas nejudėjimas
Ilgą laiką buvo manoma, kad po traumos geriausia strategija – visiškas poilsis.
Trumpam tai gali padėti, tačiau ilgainiui toks sprendimas ima veikti prieš sąnarį.
Kodėl? Sąnario kremzlė neturi kraujagyslių ir maitinama tik per judesį.
Kai judėjimo nėra:
-
- kremzlė negauna maistinių medžiagų,
- kaupiasi uždegimo produktai,
- silpnėja aplinkiniai raumenys,
- didėja sąnario nestabilumas.
Tai tik dar labiau palaiko uždegimą.
Tinkamai parinktas judėjimas po traumos nėra grėsmė sąnariui – priešingai, jis yra viena svarbiausių gijimo sąlygų. Judėjimas padeda uždegimui nurimti, palaiko kremzlės gyvybingumą ir mažina riziką, kad laikinas pažeidimas ilgainiui virs artroze.
Svarbu suprasti, kad kalbama ne apie skausmo ignoravimą ar judėjimą „per prievartą“. Tai – kontroliuojamas, sąmoningas ir dozuotas judėjimas. Ne maksimalus krūvis, ne visiškas poilsis, o protingas vidurys, leidžiantis sąnariui judėti, bet neperkrauti.
Kodėl vien operacijos dažnai problemos neišsprendžia?
Kai gydomas tik simptomas – numalšinamas skausmas ar net pakeičiamas sąnarys, tačiau nepakeičiama uždegiminė aplinka organizme, problema iš esmės lieka.
Todėl neretai nutinka taip, kad:
-
- pradeda skaudėti kiti sąnariai,
- skausmas tarsi „migruoja“,
- liga progresuoja kitose vietose.
Tai nėra gydymo nesėkmė. Tai – nepakeistas ligos mechanizmas.
Pagrindinė žinutė
Artrozė:
-
- nėra neišvengiamas nusidėvėjimas
- nėra tik senėjimo pasekmė
- nėra situacija „nieko nepadarysi – amžius“
Dažniausiai tai:
-
- buvusi trauma
- užsitęsęs uždegiminis procesas
- per ilgas nejudėjimas
Kuo anksčiau tai suprantame, tuo daugiau turime galimybių sulėtinti ar net sustabdyti ligos progresavimą, išvengti sudėtingų ir negrįžtamų intervencijų bei išsaugoti judėjimą, funkciją ir gyvenimo kokybę ilgam laikui.
Dagiau apie atrozę skaitykite kituose mūsų straipsniuose:
- 5 klaidos, kurias daro žmonės su kelio artroze (ir kaip jų išvengti) https://ortopro.lt/5-klaidos-kurias-daro-zmones-su-kelio-artroze-ir-kaip-ju-isvengti/
- Ar galima išvengti sąnarių artrozės? https://ortopro.lt/ar-galima-isvengti-sanariu-artrozes/
- Neleiskite artrozei riboti jūsų gyvenimo kokybės: diagnozė ankstyvoje stadijoje leis išvengti sunkios būklės https://ortopro.lt/neleiskite-artrozei-riboti-jusu-gyvenimo-kokybes-diagnoze-ankstyvoje-stadijoje-leis-isvengti-sunkios-bukles/
- Norite išvengti kelių sąnarių keitimo? Treniruokite savo šlaunų raumenis https://ortopro.lt/norite-isvengti-keliu-sanariu-keitimo-treniruokite-savo-slaunu-raumenis/
DUK - Dažniausiai užduodami klausimai apie osteoartritą, kitaip dar artrozę
Ne. Senasis požiūris traktavo artrozę kaip „sąnario nusidėvėjimą” – tarsi ratas, kuris trinasi ir galiausiai nusidėvi. Tačiau šiuolaikinis mokslas rodo, kad artrozė yra kompleksinis viso sąnario procesas, kuriame dalyvauja ne tik kremzlė, bet ir kauliniai audiniai, sąnarinė kapsulė, sinovija (sąnario vidaus danga), raumenys, raiščiai ir net nervų sistema.
Tai vienas svarbiausių „naujojo požiūrio” atradimų. Kremzlė iš tikrųjų neturi nervų galūnių – ji pati skaudėti negali. Skausmo šaltiniai yra aplinkiniuose audiniuose: sąnario kapsulėje, kaulų paviršiuje po kremzle (subchondriniame kaule), sinovijoje ir net raumenyse. Be to, lėtinio skausmo atveju nervų sistema tampa jautresnė – smegenys pradeda „garsiau interpretuoti” signalus iš sąnario, net jei pats pažeidimas nedidėja.
Tai reiškinys, kai nervų sistema pradeda pernelyg stipriai reaguoti į normalius signalus. Žmogus gali jausti stiprų skausmą net tuomet, kai sąnario pažeidimas minimalus – nes problema nebe sąnaryje, o nervų sistemos apdorojime. Todėl kai kuriems pacientams artrozės skausmas neproporcingai didelis palyginus su rentgeno ar MRT vaizdais. Ir todėl gydyme svarbu ne tik sąnarys, bet ir streso valdymas, miegas ir fizinė veikla.
Nes raumenys yra natūralūs sąnario stabilizatoriai ir amortizatoriai. Kai raumenys aplink sąnarį silpni – sąnarys perkraunamas netolyginai, kremzlė dėvisi greičiau vienoje pusėje, ir liga progresuoja sparčiau. Stiprinant raumenis – apkrova paskirstoma tolygiau, sąnarys stabilizuojasi ir skausmas mažėja. Tai ne šiaip „papildomas patarimas” – tai vienas pagrindinių šiuolaikinio artrozės gydymo ramsčių.
Iš dalies – taip. Nors artrozė ilgą laiką buvo laikoma „neuždegiminio” tipo liga (skirtingai nuo reumatoidinio artrito), naujausi tyrimai rodo, kad lėtinis, žemo lygio uždegimas yra svarbus artrozės variklis. Sinovija (sąnario vidaus danga) tampa uždegimiškai aktyvi, ir tai prisideda ne tik prie skausmo, bet ir prie kremzlės irimo. Todėl artrozė – tai ne tik mechaninis „nusidėvėjimas”, bet ir biologinis procesas.
Nes skausmo intensyvumas priklauso ne tik nuo kremzlės būklės. Jį veikia raumenų jėga, nervų sistemos jautrumas, miego kokybė, streso lygis, antsvoris ir net psichologinė būsena. Žmogus su vidutine artroze ir stipriais raumenimis, geru miegu ir aktyvia gyvensena gali jausti minimalų diskomfortą. O žmogus su lengva artroze, bet silpnais raumenimis, lėtiniu stresu ir nemiga – gali jaustis labai blogai.
Taip. Netinkama eisena, pėdos deformacija (pvz., plokščiapėdystė), raumenų disbalansas – visa tai keičia, kaip apkrova pasiskirsto per sąnarį. Koreguojant biomechaniką – ortopediniais vidpadžiais, kineziterapija, eisenos treniruotėmis – galima sumažinti netolygią apkrovą ir sulėtinti kremzlės irimą toje sąnario dalyje, kuri labiausiai kenčia.
Taip. Sinovitas – tai sąnario vidaus dangos (sinovijos) uždegimas, kuris dažnai lydi artrozę. Jis gali sukelti sąnario patinimą, skysčio kaupimąsi ir padidinti skausmą. Svarbu suprasti, kad sinovitas nėra atskira liga – tai artrozės proceso dalis, kuri rodo aktyvų uždegimą sąnaryje. Kai sąnarys patinęs – tai gali būti signalas, kad reikia kreiptis į specialistą.
Taip – ir tai vienas svarbiausių „naujojo požiūrio” aspektų. Lėtinis stresas ir blogas miegas aktyvina nervų sistemos jautrinimą – smegenys pradeda stipriau interpretuoti skausmo signalus. Be to, streso metu didėja uždegiminių medžiagų kiekis organizme, o tai skatina sinovijos uždegimą ir kremzlės irimą. Todėl artrozės gydymas turėtų apimti ne tik sąnarį, bet ir bendrą sveikatą.
Tai reiškia, kad artrozė – ne tik kremzlės problema, o viso sąnario organo liga. Ji paveikia kremzlę, kaulą, sinoviją, raiščius, raumenis ir nervų sistemą. Pacientui tai svarbu, nes gydymas, kuris fokusuojasi tik į kremzlę (pvz., vien papildai ar injekcijos), yra nepilnas. Efektyvus gydymas turi apimti raumenų stiprinimą, biomechanikos korekciją, uždegimo valdymą ir bendrą gyvenimo būdo gerinimą – kartu, o ne vieną po kito.
