Naujas požiūris į artrozę: kas iš tikrųjų vyksta sąnariuose

Jeigu sąnariai tiesiog dėvėtųsi kaip automobilių padangos, visi žmonės sirgtų sąnarių artroze vienodai. Kuo daugiau judėjimo, tuo greičiau. Kuo vyresnis amžius – tuo didesnė žala.

Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Vieni žmonės:

• sportuoja visą gyvenimą,
• patiria traumas,
• dirba fiziškai sunkų darbą,
• ir vis tiek išsaugo judrius, neskausmingus sąnarius.

Kasi tuo tarpu kiti po nesunkios traumos ar net be aiškios priežasties po 10–15 metų pradeda jausti:

• lėtinį skausmą,
• rytinį sustingimą,
• judesių ribojimą,
• ir galiausiai išgirsta diagnozę – artrozė.

Jeigu tai būtų tik nusidėvėjimas, tokio skirtumo nebūtų.

• Tai nėra tik atsitiktinumas.
• Tai nėra vien amžiaus pasekmė.
• Tai nėra tik „per didelis krūvis“ ar „per aktyvus gyvenimas“.

Skirtumas slypi giliau – biologiniuose procesuose. Tiksliau – ar po traumos ar mikro-pažeidimo organizme uždegiminė reakcija laiku nurimsta. Kai organizmas laiku užbaigia uždegiminę reakciją, audiniai pradeda atsinaujinti ir tapti atsparesni. Kai tai neįvyksta, uždegimas tampa lėtinis – ir prasideda lėtas, tylus sąnario struktūrų irimas.

Būtent šis užsitęsęs uždegiminis procesas, o ne mechaninis „nusidėvėjimas“, daugeliu atvejų yra tikrasis artrozės pagrindas.

Kodėl artrozė dažnai prasideda nuo traumos?

Moksliniai tyrimai rodo aiškią tendenciją:

• po kryžminių raiščių (PKR) plyšimo 50–90 % žmonių per 10–20 metų išsivysto kelio artrozė.

Tai reiškia viena:

• trauma nesibaigia tada, kai ji „sugyja“, ji palieka ilgalaikį biologinį pėdsaką sąnaryje.

Šiuolaikinė medicina vis dažniau pabrėžia: artrozė nėra vien mechaninis kremzlės nykimas, tai lėtinė, uždegimu paremta liga.

Kas iš tikrųjų vyksta po traumos?

Po kiekvienos traumos organizmas įjungia uždegiminę reakciją. Tai normalu ir būtina – taip prasideda gijimas.

Uždegimas:

• pritraukia imunines ląsteles,
• pašalina pažeistus audinius,
• aktyvuoja atsinaujinimo procesus.

Sveiku atveju:

• po 48–72 valandų ši reakcija išsijungia.

Problema prasideda tada, kai uždegimas lieka aktyvus.

Kai uždegiminė reakcija tampa lėtinė:

Po sąnario traumos tyrimai rodo:

• padidėjusius uždegiminius citokinus (pvz., IL-1β, TNF-α),
• ilgalaikį sinovijos (sąnario dangalo) uždegimą,
• signalus, kurie ardo kremzlę, o ne padeda jai atsinaujinti.

Paprasčiau tariant – sąnarys ilgainiui gyvena nuolatinėje pavojaus būsenoje, net kai trauma jau seniai pamiršta. Tai ir yra kelio į artrozę pradžia.

Kodėl artrozė niekada neapsiriboja vienu sąnariu?

Uždegimas niekada nebūna izoliuotas tik viename sąnaryje. Tie patys biologiniai signalai, kurie, skatina kremzlės irimą, palaiko skausmą, cirkuliuoja visame organizme.

Todėl žmonės, sergantys artroze, dažniau turi:

• širdies ir kraujagyslių ligų,
• medžiagų apykaitos sutrikimų,
• lėtinį nuovargį.

Artrozė – tai sisteminė būklė, o ne tik „blogas kelis ar klubas“.

Didžiausia klaida po traumos – visiškas nejudėjimas

Ilgą laiką buvo manoma, kad po traumos geriausia strategija – visiškas poilsis.

Trumpam tai gali padėti, tačiau ilgainiui toks sprendimas ima veikti prieš sąnarį.

Kodėl?  Sąnario kremzlė neturi kraujagyslių ir maitinama tik per judesį.

Kai judėjimo nėra:

• kremzlė negauna maistinių medžiagų,
• kaupiasi uždegimo produktai,
• silpnėja aplinkiniai raumenys,
• didėja sąnario nestabilumas.

Tai tik dar labiau palaiko uždegimą.

Tinkamai parinktas judėjimas po traumos nėra grėsmė sąnariui – priešingai, jis yra viena svarbiausių gijimo sąlygų. Judėjimas padeda uždegimui nurimti, palaiko kremzlės gyvybingumą ir mažina riziką, kad laikinas pažeidimas ilgainiui virs artroze.

Svarbu suprasti, kad kalbama ne apie skausmo ignoravimą ar judėjimą „per prievartą“. Tai – kontroliuojamas, sąmoningas ir dozuotas judėjimas. Ne maksimalus krūvis, ne visiškas poilsis, o protingas vidurys, leidžiantis sąnariui judėti, bet neperkrauti.

Kodėl vien operacijos dažnai problemos neišsprendžia?

Kai gydomas tik simptomas – numalšinamas skausmas ar net pakeičiamas sąnarys, tačiau nepakeičiama uždegiminė aplinka organizme, problema iš esmės lieka.

Todėl neretai nutinka taip, kad:

• pradeda skaudėti kiti sąnariai,
• skausmas tarsi „migruoja“,
• liga progresuoja kitose vietose.

Tai nėra gydymo nesėkmė. Tai – nepakeistas ligos mechanizmas.

Pagrindinė žinutė

Artrozė:

• nėra neišvengiamas nusidėvėjimas
• nėra tik senėjimo pasekmė
• nėra situacija „nieko nepadarysi – amžius“

Dažniausiai tai:

• buvusi trauma
• užsitęsęs uždegiminis procesas
• per ilgas nejudėjimas

Kuo anksčiau tai suprantame, tuo daugiau turime galimybių sulėtinti ar net sustabdyti ligos progresavimą, išvengti sudėtingų ir negrįžtamų intervencijų bei išsaugoti judėjimą, funkciją ir gyvenimo kokybę ilgam laikui.