Naujienos

Bursitas – dažna sąnario skausmo priežastis. Kokius skeleto jungiamuosius audinius gali paveikti?

Bursitas – dažna sąnario skausmo priežastis. Kokius skeleto jungiamuosius audinius gali paveikti?

Kiekviename sąnaryje yra kaulų, raumenų ir sausgyslių, kurie suteikia kūnui mobilumo galimybių. Kad judesys būtų sklandus, prie kiekvieno skeleto jungiamojo audinio yra sinoviniu skysčiu užpildyti maišeliai, vadinami bursa. Tai lyg mažos pagalvėlės, kurių visame kūne daugiau nei šimtas.

„Sveikos bursos amortizuoja sąnarius, tačiau kaip ir bet kuri kita kūno dalis jos yra jautrios sužalojimams ir infekcijoms. Tiesą sakant, uždegiminės bursos yra pagrindinė sąnarių skausmo priežastis“, – sako „Ortopro“ klinikos gydytojas Tadas Šiatkus. Specialisto teigimu, bursitas gali paveikti beveik bet kurį sąnarį, ypač stambesnius.

 

Nealavimas dažniausiai išprovokuojamas dėl įvairių mechaninių įtampių:

 

    • sužalojimas (pvz. nukritus);
    • įtempta veikla arba per didelis naudojimasis (t.y., pakartotinis to paties judesio ar
      veiklos atlikimas);
    • ilgalaikis spaudimas (pvz., daug laiko praleidžiant klūpint ar pasirėmus alkūne).

 

Plytelių klojėjai – tipiškas paciento pavyzdys: jų darbas dažnai apima klūpėjimą ant kietų grindų, todėl dažnai skundžiasi kelio girnelės bursitu. Kitos rizikingos profesijos yra valytojai, staliai, stogdengiai ir sodininkai. Ilgą laiką dirbant prie kompiuterio ar
užsiimant kai kuriomis sporto šakomis, pavyzdžiui, tinkliniu, golfu, tenisu taip pat gali padidėti nealavimo tikimybė.

Dažniau serga vidutinio amžiaus vyrai, nes jie dažniau dirba darbus, kur susirgimo rizika didesnė. Tačiau kai kurie ligos tipai labiau pasitaiko moterims, ypač kelio (pes anserine) ir klubo (trochanterinis) bursitas. Be to, labiau kenčia turintys viršsvorio.

„Nors bursitas paveikia įvairaus amžiaus žmones, vyresniame amžiuje kyla didesnė rizika, nes daugelis dar kenčia nuo osteoartrito ir kitų lėtinių ligų. Dažniausiai pasitaikantys nealavimo simptomai yra skausmas ir jautrumas paveiktoje vietoje. Taip pat gali atsirasti odos patinimas ir paraudimas, ypač kai bursa yra paviršutiniška. Sergantys paprastai turi normalų judesių diapazoną šalia esančiuose sąnariuose, tačiau esant dideliam patinimui mobilumas ir ten tampa ribotas, sumažėja“, – pasakoja „Ortopro“ atstovas.

 

Dažniausiai pasitaikantys susirgimo tipai:

 

    • bursitas pečiuose gali sukelti skausmą priekinėje peties ir žasto dalyje. Maudimas dažnai sustiprėja pakėlus ranką arba gulint ant pažeistos pusės;
    • alkūnės bursitas – paprastai turi labai ryškų patinimą, kuris gali atrodyti kaip golfo kamuoliukas. Dažnai patogiau ištiesti alkūnę ir skausmingiau ją sulenkti;
    • klubo ir dubens bursitas Ischiogluteal yra susijęs su ilgalaikiu sėdėjimu ir pasikartojančiais sėdmenų raumens judesiais (pvz., važiuojant dviračiu). Tai gali sukelti viršutinės šlaunies arba sėdmenų dalies skausmą;
    • dažnesnis yra trochanterinis bursitas, ypač pablogėja gulint ant pažeisto klubo. Ši būklė buvo perkvalifikuota į „sindromą”, o ne į bursitą, nes pagrindinis skausmo šaltinis yra raumenų sausgyslių dirginimas;
    • kulno bursitas gali sukelti skausmą šalia Achilo sausgyslės. Jį gali sukelti pasikartojantys užsiėmimai (pvz., bėgimas, šokinėjimas) arba netinkama avalynė;
    • aplink kelį yra daug bursų, tačiau dažniausiai uždegimo ir patinimo paveiktos yra viduje, tiesiai po keliu virš blauzdikaulio arba girnelės srityje. Bursito aplink kelius simptomai yra patinimas, paraudimas ir šiluma paveiktoje vietoje. Tai riboja kelio judėjimą.

 

 

Gydymo galimybės

Poilsio ir veiklos keitimas gali būti veiksmingas lengviems bursito atvejams. Taip pat galima naudoti skausmą malšinančius vaistus, ledą ir laikiną pažeisto sąnario imobilizavimą ortopediniu įtvaru.

Jei leidžiama sąnariui pailsėti, uždegimas paprastai praeina per 2 ar 3 savaites. Tačiau kartais išlieka ilgesniam laikui – pavyzdžiui, dėl to, kad žmogus tęsia tą veiklą, kuri sukėlė uždegimą. Lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ir reumatoidinis artritas, taip pat gali sulėtinti sveikimą arba net padidinti uždegimą.

Jei būklė negerėja, dažnai taikomos kortikosteroidų injekcijos tiesiai į bursą, ypač jei pažeistas petys.

Skausmui mažėjant, žmonės gali atlikti specialius pratimus, kad padidintų judesių diapazoną. Specialios mankštos gali padėti sustiprinti susilpnėjusius raumenis ir atkurti visą sąnario mobilumą. Mankštų galite rasti mūsų Youtube kanale https://www.youtube.com/@Ortoproprofesionalai

 

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie bursitą

Kas yra bursitas?

Bursitas – tai bursos (sinovinio skysčio pripildyto maišelio) uždegimas, sukeliantis skausmą, patinimą ir jautrumą aplink sąnarį. Bursa veikia kaip „pagalvėlė“, mažinanti trintį tarp kaulų, raumenų ir sausgyslių.

Kodėl atsiranda bursitas?

Bursitas dažniausiai atsiranda dėl:

  • pasikartojančių judesių
  • ilgalaikio spaudimo (klūpėjimo, rėmimosi alkūne)
  • traumos ar kritimo
  • per didelio fizinio krūvio
  • netinkamos darbo ar sporto technikos

Ar bursitas gali atsirasti be traumos?

Taip. Labai dažnai bursitas išsivysto be jokio aiškaus sužalojimo, ypač žmonėms, kurie:

  • daug dirba klūpėdami
  • ilgai sėdi
  • atlieka monotoniškus judesius
  • sportuoja pasikartojančiais judesiais

Kaip atskirti bursitą nuo sąnario ar sausgyslės problemos?

Bursitui būdinga:

  • lokalus patinimas
  • skausmas liečiant
  • paraudimas ir šiluma
  • skausmas stipresnis spaudžiant nei judant

Tačiau tikslią diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas ortopeda-traumatologas.

 

Ar bursitas pavojingas?

Paprastai – ne. Bursitas:

  • nėra pavojingas gyvybei
  • dažniausiai gerai gydomas

Tačiau negydomas jis gali tapti lėtinis ir ilgai varginti.

Kiek laiko trunka bursito gydymas?

Lengvais atvejais:

  • 2–3 savaitės

Jei:

  • tęsiama provokuojanti veikla
  • yra gretutinių ligų
  • gijimas gali užtrukti ilgiau.

Ar bursitas gali praeiti savaime?

Taip, ypač jei:

  • sumažinama apkrova
  • leidžiama sąnariui pailsėti

Tačiau dažna klaida – grįžti prie tos pačios veiklos per anksti.

Kurios kūno vietos dažniausiai nukenčia nuo bursito?

Pagal pacientų patirtį dažniausiai:

  • petys
  • alkūnė
  • klubas
  • kelis
  • kulnas (Achilo sritis)

Kodėl skauda petį gulint ant šono?

Tai dažnas naktinis skundas. Dažniausiai tai susiję su peties bursitu, kai spaudimas miego metu dirgina uždegusią bursą.

Kodėl alkūnėje atsirado guzas?

Daug žmonių tai apibūdina kaip „kamuoliuką“. Tai būdinga alkūnės bursitui, kai bursa patinsta ir tampa aiškiai matoma.

Ar darbas klūpint gali sukelti bursitą?

Taip – tai viena dažniausių priežasčių. Kelio bursitas ypač dažnas:

  • plytelių klojėjams
  • sodininkams
  • valytojams
  • stogdengiams

Ar sportas gali sukelti bursitą?

Taip. Dažniausiai sukelia sportai su:

  • pasikartojančiais judesiais
  • didele sąnarių apkrova

Pavyzdžiui: tenisas, golfas, tinklinis, bėgimas.

Ar reikalingi vaistai nuo bursito?

Lengvais atvejais:

  • pakanka poilsio, ledo, apkrovos mažinimo

Vaistai gali padėti:

  • sumažinti skausmą
  • slopinti uždegimą

Tačiau jie nepakeičia gyvenimo būdo korekcijos.

Kada naudojamos kortikosteroidų injekcijos?

Jos taikomos, kai:

  • skausmas užsitęsia
  • kiti metodai nepadeda
  • dažniausiai peties bursito atvejais

Sprendimą visada priima gydytojas.

Ar ortopediniai įtvarai padeda gydant bursitą?

Taip, įtvarai gali:

  • sumažinti judesius
  • sumažinti spaudimą bursai
  • palengvinti kasdienę veiklą

Tai pagalbinė, bet ne pagrindinė gydymo priemonė. Kelio įtvarai, alkūnės įtvarai.

Ar pratimai reikalingi, jei skauda, esant bursitui?

Taip, bet tik tada, kai skausmas pradeda mažėti. Specialūs pratimai padeda:

  • atkurti judesių amplitudę
  • sustiprinti raumenis
  • sumažinti pasikartojimo riziką

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą?

Rekomenduojama kreiptis, jei:

  • patinimas didėja
  • atsiranda stiprus paraudimas ar karštis
  • skausmas nepraeina kelias savaites
  • ribojamas judėjimas