Čiurnos raiščių patempimo gydymas: kokią įtaką tai turės pėdos sveikatai ateityje

Daugeliui yra tekę nikstelėti ar smarkiau susižeisti apatinę kojų dalį. Čiurnos ir pėdos raiščių patempimai – ypač dažni: skaičiuojama, kad jie sudaro apie 15–20 % visų sporto traumų ir yra viena iš penkių dažniausiai skubiosios pagalbos skyriuje gydomų traumų pasaulyje. Kasmet dėl čiurnos patempimų į gydytojus kreipiasi 2–7 asmenys iš 1 000 gyventojų, o jaunimo ir sportininkų grupėje šis rodiklis yra kelis kartus didesnis. Beveik visi mano, jog tai nieko rimto, tačiau nauji tyrimai rodo, kad šie susižalojimai gerokai pavojingesni nei manyta anksčiau – net ir lengvas pėdos raiščių patempimas gali lemti ilgalaikes pasekmes, jei negydomas tinkamai.

„Čiurnos patempimas dažnai įvyksta, kai pėda staiga pasisuka už savo įprasto judesio ribų. Dažnai tai nutinka sportuojant, tačiau nepasisekti gali ir užlipus ant nelygaus paviršiaus, staiga paslydus ar neteisingai įvertinus laiptų aukštį. Tokiose situacijose raiščių skaidulos įgauna per didelę apkrovą ir jos neatlaikiusios plyšta. Kuo didesnė jėga veikia sąnarį, kuo didesnis yra laužimo kampas, tuo stipresnis bus patempimas. Žmonės dažnai linkę sumenkinti tokius susižalojimus, tačiau net ir lengvi patempimai gali turėti ilgalaikį poveikį. Tinkamas gydymas yra labai svarbus, norint išsaugoti čiurnos anatomiją bei funkciją ateityje. To nepaisant yra didesnė tikimybė, kad trauma pasikartos. Asmenims, kurie tai patyrė, pasikartojimo rizika yra maždaug 3,5 karto didesnę nei išvengusiems panašaus atsitikimo, – teigia V. Zankin. – Patempus čiurną, raiščiai išsitempia ir susilpnėja. Tinkamai negydant, sąnarys gali neatgauti buvusios jėgos, todėl su kiekvienu vėlesniu sužeidimu žala didėja ir atsiranda būklė, vadinama čiurnos nestabilumu. Tai gali išsivystyti iki 70 % asmenų, patyrusių ūminę traumą. Be to, čiurnos nestabilumas padidina degeneracinių sąnario pokyčių išsivystymo riziką – artrozės atsiradimą, kuri pasireiškia apie 40 % pacientų per 10 metų po pirminės traumos.“

Kaip gydomi čiurnos sužeidimai?

Tinkamas gydymas priklauso nuo patirto pažeidimo tipo ir sunkumo. Čiurnos raiščių plyšimas gydomas skirtingai nei lengvas patempimas, todėl svarbu kreiptis pirmai pagalbai į ortopedą-traumatologą kuo skubiau.
Lengvi patempimai paprastai gydomi pagal „RICE receptą“ – ramybė, šalčio kompresas, suspaudimas ir galūnės pakėlimas. Dėl vidutinio sunkumo gali prireikti įmobilizuoti galūnę, naudojant ortopedinius čiurnos įtvarus. Sunkūs pažeidimai – kurių metu visiškai plyšta raiščiai – dažniausiai gydomi „RICE“ metodu, įmobilizacija ir vėlesnė kineziterapija.

„Nepriklausomai nuo patempimo sunkumo, tinkamas gydymas paprastai apima krūvio, tenkančio čiurnai einant, ribojimą. Tai reiškia, kad gali prireikti tam tikrą laiką praleisti ramybėje, gulint, koją laikyti pakeltą. Gali prireikti įmobilizacijos ortoprdiniu įtvaru, ramentų. Praėjus ūmiam laikotarpiui ir atslūgus tinimui bei skausmams, reikalinga kineziterapija – tai audinių tempimo, stiprinimo, balanso ir judesių diapazono pratimai, siekiant atkurti pilną čiurnos funkciją. Chirurginis gydymas reikalingas retai – įvairių tyrimų duomenimis, mažiau nei 5 % atvejų. Jis taikomas tik tuo atveju, jei konservatyvus gydymas nėra efektyvus arba jei po kelių mėnesių trukusios reabilitacijos išlieka nuolatinis čiurnos nestabilumas“, – tvirtina „Ortopro“ klinikos atstovas.

Kada čiurnos raiščių plyšimui reikia operacijos?

Daugelis žmonių nerimauja, ar po sunkaus čiurnos raiščių plyšimo neišvengiamai reikės operacijos. Gera žinia – chirurginis gydymas reikalingas retai. Įvairių tyrimų duomenimis, mažiau nei 5 % čiurnos raiščių plyšimų atvejų reikalauja operacijos. Chirurginė intervencija svarstoma tik tada, kai konservatyvus gydymas (įtvarai, kineziterapija, pratimų programos) po kelių mėnesių nedavė rezultatų ir pacientą toliau vargina lėtinis čiurnos nestabilumas.

Operacijos metu atliekama raiščių rekonstrukcija, o po jos čiurnos sąnarys paprastai imobilizuojamas 3–6 savaitėms. Reabilitacija po operacijos trunka ilgiau nei po konservatyvaus gydymo, tačiau ilgalaikiai rezultatai dažniausiai yra labai geri – absoliuti dauguma pacientų sėkmingai grįžta prie ankstesnės fizinės veiklos.

Kodėl mankštinimas yra svarbesnis nei poilsis: ką sako naujausi tyrimai

Daugelis žmonių po čiurnos traumos instinktyviai renkasi visišką poilsį – kuo mažiau judėti, kuo ilgiau gulėti. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad ilgas nejudėjimas raiščiams gali pakenkti daugiau nei pati trauma.

Imobilizacija silpnina raiščius greičiau nei manyta

Tyrimai, kuriuos atliko UC Davis universiteto profesorius Keith Baar – vienas pirmaujančių pasaulio sausgyslių ir raiščių tyrimų specialistų – parodė, kad per pirmas 3 nejudėjimo dienas raiščiai netenka net 15–20 % savo kolageno kiekio. Tai reiškia, kad jei po traumos kelias dienas sergama lovoje ir koja visiškai nejudinama – grįžimas į normalią būklę užtruks dar ilgiau. Prof. Baar teigia: ką prarandame per 3–7 dienas, atkurti gali prireikti iki 8 savaičių.

Ankstyvas judėjimas – ne žala, o gydymas

Šiuolaikinė reabilitacija remiasi principu, kad raiščius reikia pradėti mankštinti kuo anksčiau – net tą pačią dieną po traumos. Tai nereiškia, kad reikia bėgti ar šokinėti. Kalbama apie labai lengvus, kontroliuojamus judesius:

• „Abėcėlės“ pratimai: pėda ore „rašomos“ raidės. Kiekvienas judesys švelniai tempia ir atleidžia raiščius, taip padedant iš pažeistos srities išstumti perteklinį skystį ir sumažinti patinimą.
• Lengvi izometriniai pratimai: pėda švelniai spaudžiama į pasipriešinimą (pvz., sieną ar grindis) ir laikoma 20–30 sekundžių. Tai suteikia raiščiams „anabolinį signalą“ – skatina kolageno gamybą ir audinių stiprėjimą, beveik nesukeldama pažeidimų.
• Palaipsnis krūvio didinimas: kai patinimas sumažėja, pereinama prie intensyvesnių pratimų – pusiausvyros treniruočių, tempimo ir stiprinimo mankštų.

Kodėl tai veikia?

Skirtingai nuo raumenų, raiščiai turi labai mažai kraujotakos. Maistinės medžiagos į juos patenka fiziškai – kai raištį tempiame, iš jo išstumiamas skystis, o kai atleidžiame – į jį įsiurbiamas naujas, maistingomis medžiagomis turtingas skystis. Tai veikia panašiai kaip kempinė – be spaudimo ir atleidimo ciklo maistinės medžiagos tiesiog nepasiekia pažeisto audinio.
Svarbu: prieš pradedant mankštintis po sunkesnės traumos (II–III laipsnio patempimo ar raiščių plyšimo), būtina pasikonsultuoti su gydytoju ortopedatu-traumatologu ar kineziterapeutu, kuris parinks individualų pratimų planą.

Dėl skausmingo čiurnos patempimo visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Jei jūs kenčiate nuo pakartotinių čiurnos patempimų, galite pažiūrėti čiurnos stiprinimo pratimus mūsų Youtube kanale čia.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai apie čiurnos raiščių patempimą

Kuo skiriasi čiurnos raiščių patempimas nuo plyšimo?

Patempimas reiškia, kad raiščių skaidulos buvo per stipriai ištemptos, bet liko vientisos – tai I laipsnio pažeidimas. Plyšimas reiškia, kad dalis arba visos skaidulos nutrūko (II ir III laipsnio pažeidimai). Svarbu žinoti, kad riba tarp stipraus patempimo ir dalinio plyšimo yra labai plona, todėl tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, dažniausiai atlikus echoskopijos tyrimą.

Kiek laiko gyja čiurnos raiščių plyšimas?

Dalinis raiščių plyšimas (II laipsnis) paprastai gyja per 4–6 savaites, visiškas plyšimas (III laipsnis) – per 8–12 savaičių. Gijimo trukmė priklauso nuo tinkamo gydymo ir reabilitacijos. Be kineziterapijos gijimas gali užtrukti gerokai ilgiau, o komplikacijų rizika padidėja.

Ar galima vaikščioti su patemptu čiurna?

Priklauso nuo patempimo sunkumo. Esant lengvam patempimui, galima atsargiai vaikščioti su čiurnos įtvaru, tačiau svarbu riboti krūvį pirmąsias 48 valandas. Esant vidutiniam ar sunkiam patempimui, gali prireikti ramentų – sprendimą turėtų priimti gydytojas.

Ar reikia daryti echoskopiją ar MRT po čiurnos patempimo?

Echoskopija (ultragarsinis tyrimas) yra greitas ir tikslus būdas įvertinti raiščių būklę – tyrimo tikslumas siekia iki 95 %. MRT paprastai nereikalingas ir skiriamas tik sudėtingesniais atvejais. Jei patempimas nesunkus ir simptomai gerėja per kelias dienas, vaizdiniai tyrimai dažniausiai nebūtini.

Kodėl čiurna vis dar patinusi po savaitės?

Ilgiau trunkantis patinimas gali reikšti, kad pažeidimas buvo sunkesnis nei manyta, arba kad gijimo procesas vyksta lėčiau dėl nepakankamo poilsio. Jei patinimas nemažėja ilgiau nei savaitę, skausmas stiprus arba čiurna jaučiasi nestabili – rekomenduojama kreiptis į ortopedą-traumatologą, kuris įvertins situaciją ir gali paskirti echoskopijos tyrimą.

Ar čiurnos raiščių patempimas gali paveikti kelio sąnarį?

Taip. Tyrimai rodo, kad dėl pakitusios eisenos ir kompensacinių judesių net 15–20 % pacientų po čiurnos patempimo per artimiausius metus patiria kelio ar klubo sąnario traumą. Tai dar viena priežastis, kodėl svarbu ne tik gydyti patempimą, bet ir pilnai atkurti čiurnos funkciją kineziterapijos pagalba.

Ar čiurnos patempimas gali palikti ilgalaikių pasekmių?

Taip. Jei raiščiai neatsistato tinkamai, gali išsivystyti nuolatinis čiurnos skausmas, patinimas ar nestabilumas. Tyrimai rodo, kad net 30–40 % žmonių po patempimo, negavusių reabilitacijos, vėliau patiria lėtinį čiurnos nestabilumą.

Kada kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą dėl čiurnos traumos?

Jei skausmas stiprus, patinimas nemažėja ilgiau nei kelias dienas, sunku priminti koją arba trauma kartojasi – būtina kreiptis į ortopedą traumatologą. Kai kuriais atvejais gali prireikti ne tik įtvaro, bet ir kitų gydymo priemonių.

Įdomūs faktai ir statistika

• Apie 20 % visų sportinių traumų sudaro čiurnos raiščių patempimai.
• Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 2–7 atvejai 1000 gyventojų, o tarp sportuojančių – net 15/1000.
• Net 85 % čiurnos patempimų yra inversiniai – kai pėda pasisuka į vidų.
• Pakartotiniai čiurnos patempimai per pirmus 12 mėnesių pasireiškia 20–40 % pacientų.
• Iki 33 % pacientų po čiurnos patempimo išlieka pakitusi eisena, net kai skausmas visiškai praeina.
• Mažiau nei 5 % čiurnos raiščių plyšimų atvejų reikalauja chirurginės intervencijos.
• Echoskopijos tikslumas diagnozuojant čiurnos raiščių pažeidimus siekia iki 95 %.