Klubo sąnario displazija

Klubo sąnario displazija, kitaip tariant, neišsivystęs ir dėl to nestabilus klubo sąnarys, yra dažniausia įgimta naujagimių yda. Tai sutrikęs dėl nutrūkusio normalaus sąlyčio tarp gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės klubo sąnario formavimasis. Todėl pirmieji šeši kūdikio gyvenimo mėnesiai yra labai svarbūs dėl to, kad tuo metu vystosi jo klubo sąnariai. Ankstyva šios patologijos diagnostika ir gydymas naujagimystėje bei kūdikystėje gali gerokai sumažinti neįgalumą vyresniame amžiuje. Todėl labai svarbu klubo sąnario displaziją diagnozuoti kuo anksčiau.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir tarptautinių ortopedijos draugijų duomenimis, ši būklė diagnozuojama 1–2 % visų naujagimių, tačiau kai kuriuose regionuose, ypač kur tradiciškai kūdikiai suvystomi labai ankštai, paplitimas gali siekti iki 4–6 %. Lietuvoje įvairių tyrimų duomenimis, klubo sąnario displazija nustatoma apie 15 iš 1000 naujagimių.

Svarbu pabrėžti, kad ankstyva diagnostika leidžia pasiekti daugiau nei 95 % visiško pasveikimo rodiklį be chirurginio gydymo. Vėlyvai diagnozuota ir negydyta displazija gali lemti nuolatinį šlubavimą, skausmus ir ankstyvą klubo sąnario artrozę, o tokiais atvejais net iki 30 % pacientų gali prireikti sąnario endoprotezavimo jau iki 50 metų.

Priežastys

• Mergaitėms ši patologija diagnozuojama 4–8 kartus dažniau, nei berniukams. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino. Mergaičių organizmas šiems didinantiems sausgyslių elastingumą hormonams, yra daug jautresnis, nei berniukų.
• Šeimyninė anamnezė. Jei šeimoje naujagimių tėvai, broliai, ar seserys yra sirgę klubo sąnario displazija, naujagimiui 1,6 karto didesnė tikimybė sirgti šia patologija.
• Sėdmeninė pirmeiga. Naujagimiai, gimę sėdmenine pirmeiga, turi 3,3 karto didesnę tikimybę sirgti KD.
• Daugiavaisis nėštumas – pasitaiko apie 12 % visų displazijos atvejų.
• Pirmas nėštumas.
• Didelis gimimo svoris (>4 kg) – susijęs su 1,5–2 kartus didesne rizika.
• Mažas vaisiaus vandenų kiekis.
• Kaulų ir raumenų anomalijos (pėdos deformacijos, įgimta kreivakaklystė, artrogripozė, raumenų hipertonusas) (Informacijos šaltinis)

Klubo sąnario displazijos diagnostika

Labai svarbus klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas yra klinikinis ištyrimas. Jis atliekamas visų naujagimių apžiūros metu. Vertinamas klubų atitraukimas nuo vidurinės plokštumos. Iki 2 mėn. amžiaus klubų sąnariai turėtų atsitraukti iki 90°, vyresnio nei 2 mėn. kūdikio klubai turėtų atsitraukti iki 65°. Ribotas klubų atsitraukimas gali būti dėl klubų displazijos bei dėl padidėjusio raumenų tonuso galūnėse. Taip pat atliekami Barlowo ir Ortolanio testai, kurie leidžia įvertinti, ar klubo sąnarys išniręs, ar jis atsistato. Kartais yra nustatoma šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetrija. Ji būdinga ne tik naujagimiams su klubų displazija ar kita ortopedine patologija, bet ir visiškai sveikiems naujagimiams. Visus naujagimius, įtariamus turint klubo displazijos klinikinius požymius ir rizikos veiksnius, privalo konsultuoti gydytojas ortopedas – traumatologas.

Diagnostikos efektyvumas

Europos ortopedų asociacijos duomenimis:

• Klinikinis naujagimių patikrinimas aptinka apie 60–70 % displazijos atvejų.
• Ultragarsinis tyrimas (Graf metodika), taikomas pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais, leidžia nustatyti daugiau nei 95 % visų atvejų.
• Įprasta praktika daugelyje Europos šalių – universali klubo sąnarių patikra ultragarsu, kuri sumažino operacijų dėl displazijos poreikį daugiau nei 4 kartus per pastaruosius du dešimtmečius.