Klubo sąnario displazija

Paskutinis straipsnio atnaujinimas 2026-06-02

Klubo sąnario displazija – tai būklė, kai kūdikio klubo sąnarys tinkamai neišsivysto. Paprastai tariant: sąnario „duobutė” (gūžduobė) ir šlaunikaulio „kamuoliukas” (galvutė) nesusiformuoja taisiklinga forma, ir sąnarys tampa nestabilus – tarsi kamuoliukas netvirtai laikytųsi savo lizde. Tai dažniausia įgimta naujagimių skeleto yda – Lietuvoje nustatoma maždaug 15 iš 1000 naujagimių.
Gera žinia, kad anksti diagnozuojant displaziją be operacijos pasveiksta daugiau nei 95 % atvejų. Bet vėlai pastebėta ir negydoma displazija gali lemti šlubavimą, lėtinį skausmą ir sąnario keitimo operaciją iki 50 metų.
Pirmieji šeši kūdikio gyvenimo mėnesiai yra lemiami, šiuo laikotarpiu klubo sąnarys dar formuojasi ir gydymas yra paprasčiausias ir efektyviausias.

Turinys

1. 5 rizikos veiksniai, ar jūsų kūdikiui reikia echoskopijos?
2. Simptomai, kuriuos tėvai gali pastebėti namuose
3. Diagnostika – echoskopija, apžiūra, rentgenas
4. Gydymas pagal amžių ir sunkumą
5. Gydymo būdų palyginimas
6. Ko vengti: suvystymas ir kiti mitai
7. Moksliniai tyrimai
8. DUK – dažniausiai užduodami klausimai

5 rizikos veiksniai, ar jūsų kūdikiui reikia echoskopijos?

Echoskopija rekomenduojama visiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, bet ypač svarbi, jei yra bent vienas iš šių rizikos veiksnių:
1. Mergaitė. Displazija mergaitėms nustatoma 4-8 kartus dažniau nei berniukams. Prieš gimdymą mamos organizme padaugėja hormonų, kurie atpalaiduoja raiščius ir sausgysles – taip kūnas ruošiasi gimdymui. Mergaičių organizmas šiems hormonams jautresnis, todėl jų klubo sąnariai būna lankstesni ir nestabilesni.
2. Kūdikis gimė sėdmenimis į priekį. Tokiu atveju kūdikis gimdoje buvo „apsisukęs” – kojos buvo sulenktos taip, kad klubo sąnarys neturėjo pakankamai erdvės normaliai vystytis. Tai padidina displazijos riziką iki 6 kartų.
3. Displazijos atvejis šeimoje. Jei vienas iš tėvų arba brolis/sesuo turėjo klubo displaziją – kūdikio rizika padidėja 10-12 kartų. Tai vienas stipriausių paveldimųjų ryšių ortopedijoje.
4. Pirmagimis. Pirmojo vaiko rizika šiek tiek didesnė – greičiausiai dėl mažesnės gimdos erdvės pirmojo nėštumo metu.
5. Mažas vaisiaus vandenų kiekis nėštumo metu. Kai vandenų mažai – kūdikiui gimdoje lieka mažiau erdvės. Kojos būna labiau suspaustos, ir klubo sąnarys negali laisvai judėti bei normaliai formuotis.

Simptomai, kuriuos tėvai gali pastebėti namuose

Daugeliu atvejų displazija išoriškai nematoma – todėl echoskopija yra svarbi. Bet yra keletas ženklų, kuriuos tėvai gali pastebėti:

• Šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetrija. Jei vienos kojos raukšlės yra skirtingoje vietoje nei kitos – tai gali rodyti, kad vienas klubas yra kitokioje padėtyje. Svarbu žinoti: raukšlių asimetrija pasitaiko ir visiškai sveikiems kūdikiams, todėl tai ne diagnozė, o priežastis pasitikrinti.
• Ribotas klubo atitraukimas. Paguldykite kūdikį ant nugaros, sulenkite kojytes ir bandykite jas atitraukti į šonus. Jei viena koja atitraukiama mažiau nei kita – tai vienas patikimiausių ženklų, kad verta pasitikrinti.
• Kojos ilgių skirtumas. Jei viena kūdikio koja atrodo trumpesnė nei kita, kai abi sulenktos – tai gali rodyti, kad vienas klubo sąnarys yra pasistumiamas iš savo vietos.
• „Spragtelėjimas” judinant klubą. Kai keičiate sauskelnę ar judinate kūdikio kojas – girdimas ar jaučiamas spragtelėjimas klubo srityje. Tai gali rodyti sąnario nestabilumą.
• Vėlyvas požymis – šlubavimas pradėjus vaikščioti. Jei displazija nepastebėta kūdikystėje – pirmasis ženklas gali būti šlubavimas, kai vaikas pradeda vaikščioti (10-18 mėnesių).

Diagnostika – echoskopija, apžiūra, rentgenas

Gydytojo apžiūra (atliekama visiems naujagimiams)

Šią apžiūrą atlieka kiekvienam naujagimiui dar gimdymo namuose ir kartoja vėlesnių vizitų metu. Gydytojas atlieka du pagrindinius testus:

• Ortolani testas – gydytojas sulenka kūdikio kojas ir atitraukia jas į šonus. Jei jaučiamas „klikt” – vadinasi, sąnarys buvo išslydęs ir grįžo į vietą.
• Barlovo testas – gydytojas lenkia kojas ir lengvai stumia šlaunikaulį atgal. Jei jaučia, kad sąnarys „slysta” – vadinasi, jis linkęs išslysti iš savo vietos.
• Klubo atitraukimo vertinimas – iki 2 mėnesių kūdikio kojos turėtų laisvai atsitraukti į šonus iki 90°, vyresnio – iki 65°. Jei viena koja atitraukiama mažiau – tai signalas gilesniam tyrimui.

Echoskopija (iki 6 mėnesių)

Tai tiksliausias tyrimas kūdikių klubo displazijos nustatymui. Echoskopija visiškai neskausminga, be jokios spinduliuotės, trunka 10-15 minučių. Ji parodo ne tik kaulus, bet ir kremzlę – o tai ypač svarbu, nes kūdikio klubo sąnarys pirmais mėnesiais yra daugiausia kremzlinis, dar ne kaulinis.
„Ortopro” klinikoje echoskopija atliekama vizito metu – nereikia registruotis atskirai. Gydytojai rekomenduoja ją atlikti iki 3 mėnesių amžiaus – kuo anksčiau nustatoma, tuo paprastesnis gydymas.

Rentgenas (po 4-6 mėnesių)

Kai kūdikis pakankamai paaugęs ir kaulai pradeda kalkėti, rentgenas tampa informatyvus. Jis naudojamas gydymo stebėjimui ir kontroliniams tikrinimams po 6-12 mėnesių.

Gydymas pagal amžių ir sunkumą

Gydymo principas paprastas: kuo anksčiau – tuo paprasčiau. Kūdikio klubo sąnarys vis dar formuojasi, todėl tinkama padėtis leidžia jam „užaugti” teisingai.

Iki 6 mėnesių – klubų abdukcinis įtvaras Freiko pagalvėlė

Tai pirmo pasirinkimo gydymas kūdikiams iki 6 mėnesių. Specialus  klubų įtvaras laiko kūdikio kojas sulenktose ir į šonus atitrauktose padėtyse,  vadinamojoje „varlytės” pozicijoje. Šioje padėtyje sąnario „kamuoliukas” tvirtai sėdi savo „lizde” ir sąnarys gali normaliai formuotis.
Efektyvumas: Klubų įtvaras sėkmingai išgydo iki 90-95 % displazijos atvejų, kai gydymas pradedamas iki 6 mėnesių. Gydymo trukmė: 6-12 savaičių (kartais ilgiau, priklausomai nuo sunkumo).

6–18 mėnesių: fiksuojantis įtvaras arba gipsas

Jei displazija diagnozuota vėliau arba klubų įtvaras nepadėjo – naudojamas plastikinis klubo įtvaras arba gipsas, kuris fiksuoja klubą teisingoje padėtyje. Kartais prieš tai gydytojas turi sąnarį „pastumti” į teisingą vietą – ši procedūra atliekama bendrinėje narkozėje, kūdikis nieko nejaučia.

Virš 18 mėnesių: operacija

Kuo vėliau nustatoma – tuo sudėtingesnis gydymas. Po 18 mėnesių dažnai reikia operacijos: chirurgas pakeičia kaulo kampą, kad sąnario „duobutė” ir „kamuoliukas” tinkamai susijungtų ir sąnarys galėtų normaliai veikti.
Iki 30 % pacientų, kuriems displazija nustatyta vėlai, vėliau prireikia klubo sąnario keitimo operacijos – kai kuriems jau iki 50 metų. Tai parodo, koks svarbus yra ankstyvasis nustatymas.

Gydymo būdų palyginimas

Ko vengti: vystymas ir kiti mitai

Ankštas suvystymas – rimta rizika. PSO ir tarptautinės ortopedijos draugijos perspėja: tradicinis kūdikio suvystymas su tiesiomis ir sujungtomis kojomis didina displazijos riziką iki 4-6 kartų. Regionuose, kur kūdikio vystymas yra tradicinis (Centrinė Azija, Artimieji Rytai), displazijos paplitimas yra ženkliai didesnis.

Teisingas suvystymas: kojos turi likti sulenktos ir laisvai judėti į šonus – „varlytės” pozicija. Suvystyti galima tik viršutinę kūno dalį.

„Išaugs savaime” – pavojingas mitas. Kai kurie lengvi atvejai tikrai stabilizuojasi per pirmus mėnesius. Bet jei displazija yra vidutinė ar sunki – ji savaime nepraeis, ir kiekviena savaitė be gydymo blogina prognozę.

„Per mažas echoskopijai” – netiesa. Echoskopija gali būti atliekama nuo 2 savaičių amžiaus. Ji yra saugi, neskausminga ir labai informatyvi būtent pirmais mėnesiais.

Moksliniai tyrimai

PSO ir tarptautinių ortopedijos draugijų duomenys – klubo sąnario displazija nustatoma 1-2 % visų naujagimių pasaulyje. Šalyse, kur kūdikiai tradiciškai suvystomi ankštai – iki 4-6 %. Lietuvoje – 15 iš 1000 naujagimių. Kai displazija nustatoma anksti – daugiau nei 95 % kūdikių pasveiksta be operacijos.

Europos vaikų ortopedijos draugijos (EPOS) tyrimas – ištirta 3611 klubų 2636 pacientų, stebėtų 1-9 metus po gydymo klubo įtvaru Pavliko petnešomis. Sunkiais atvejais sąnarys sėkmingai grįžo į vietą 92 % atvejų. Displastiniai (nevisiškai išsivystę) klubai pasveiko 95 % atvejų. Rimta komplikacija – šlaunikaulio galvutės kraujotakos sutrikimas – pasireiškė tik 2,38 % pacientų.

Tyrimas žurnale Medicina (2022) – ištirta 7372 naujagimiai. Pavliko petnešos sėkmingai gydė visus displazijos sunkumo laipsnius, kai tėvai griežtai laikėsi gydytojo nurodymų. Pablogėjimo atvejų gydymo metu nebuvo.

Tyrimas žurnale Journal of Children’s Orthopaedics (2023) – 231 kūdikis gydytas Pavliko petnešomis. Gydymas pavyko 58 % atvejų. Geriausi rezultatai buvo tarp jaunesnių kūdikių (iki 4,5 mėnesio) ir su vienpuse displazija. Tai dar kartą patvirtina: kuo anksčiau – tuo geriau.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Kaip atpažinti klubo displaziją namuose?

Dažniausiai displazija nematoma plika akimi – todėl echoskopija būtina. Bet tėvai gali pastebėti keletą ženklų: šlaunų raukšlių asimetrija, viena koja atitraukiama mažiau nei kita, kojos atrodo skirtingo ilgio, spragtelėjimas judinant kojas. Jei pastebėjote bent vieną iš šių – kreipkitės pas vaikų ortopedą ar chirurgą.

Kada reikia daryti kūdikiui klubų echoskopiją?

Rekomenduojama atlikti iki 3 mėnesių amžiaus – kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač svarbu, jei yra rizikos veiksnių: mergaitė, sėdmeninė pirmeiga, displazija šeimoje. „Ortopro” klinikoje echoskopija atliekama vizito metu – nereikia registruotis atskirai.

Ar klubų įtvaras suteikia skausmą kūdikiui?

Ne. Klubų įtvaras nėra skausmingos – jis tiesiog laiko kojas „varlytės” padėtyje, kuri yra natūrali kūdikiams. Pirmas dienas kūdikis gali būti neramus dėl neįprasto jausmo, bet greitai pripranta. Dauguma tėvų pastebi, kad po kelių dienų kūdikis miega ir valgo normaliai.

Kiek laiko reikia nešioti klubų įtvarą?

Dažniausiai 6-12 savaičių, bet gali būti ilgiau – priklauso nuo displazijos sunkumo ir kūdikio atsako į gydymą. Įtvaras dėvimas visą parą (išskyrus maudymą ir sauskelnių keitimą). Gydytojas tikrina progresą kas 2-4 savaites echoskopija.

Ar displazija gali pasireikšti, jei echoskopija buvo normali?

Retai, bet galima. Jei echoskopija atlikta labai anksti (pirmomis dienomis po gimimo), kai kurie lengvi atvejai gali būti dar nematomi. Todėl jei vėliau pastebite naujų simptomų (šlubavimas, ribotas judesys) – kreipkitės pakartotinai, net jei ankstesnė echoskopija buvo normali.

Ar galima maudyti kūdikį su klubų įtvarų?

Maudymo metu įtvaras nuimamas, po madymo vėl uždedamas. Gydytojas ar kitas gydymo įstaigos atstovas parodys, kaip teisingai nuimti ir užsegti.

Ar suvystymas tikrai gali sukelti displaziją?

Ankštas suvystymas su tiesiomis, sujungtomis kojomis – taip, padidina riziką iki 4-6 kartų. Tai patvirtinta PSO duomenimis. Suvystyti galima, bet kojos turi likti sulenktos ir laisvai judėti į šonus. Daugelis šiuolaikinių suvystymo metodų tai leidžia.

Ką daryti, jei displazija diagnozuota vėlai – po 6 mėnesių?

Gydymas vis dar įmanomas, bet sudėtingesnis. Po 6 mėnesių klubo įtvarai dažniausiai nebeefektyvūs – naudojamas standus įtvaras arba gipsas. Po 18 mėnesių – dažnai reikia operacijos. Kuo vėliau – tuo ilgesnė reabilitacija ir mažesnis sėkmės rodiklis. Todėl jei kilo įtarimas – kreipkitės nedelsiant.

Ar displazija gali atsirasti vėliau, ne tik gimimo metu?

Dauguma atvejų yra įgimti, bet kai kurie lengvi atvejai gali progresuoti per pirmus mėnesius – ypač jei kūdikis suvystomas ankštai arba nešiojamas pozicijoje, kuri nepalanki klubams (kojos tiesiai žemyn). Todėl svarbu ne tik diagnostika, bet ir teisingas nešiojimas bei suvystymas.

Kur Vilniuje galima patikrinti kūdikio klubo sąnarius?

„Ortopro” klinikoje (Vilnius, Žemaitės g. 21) dirba vaikų ortopedai-traumatologai, kurie specializuojasi klubo displazijos diagnostikoje ir gydyme. Echoskopija atliekama vizito metu – nereikia registruotis atskirai. Su siuntimu konsultacija nemokama (VLK). Registracija: ortopro.lt arba tel. +370 5 2159080.

Straipsnį parengė „Ortopro” ortopedijos klinikos komanda, remiantis vaikų ortopedų-traumatologų rekomendacijomis bei šaltiniais: PSO duomenys, Lietuvos epidemiologiniai duomenys, EPOS studija (3611 klubų), Medicina (2022), Journal of Children’s Orthopaedics (2023).

Daugiau straipsnių apie vaikų ortopediją galite skaityti mūsų kituose straipsniuose – Vaikų ortopedija.

Taip pat galite pasižiūrėti mūsų laidą su vaikų ortopede-traumatologe Raimonda Valaikaite apie vaikų vystymąsi.