Vaikų plokščiapėdystė – kada sunerimti, diagnostika ir gydymas (gidas tėvams)

Plokščiapėdystė yra dažniausiai pasitaikanti vaikų pėdų deformacija. Moksliniai duomenys rodo, kad ji pasireiškia maždaug 37–60 % vaikų nuo 2 iki 6 metų. Dauguma atvejų yra fiziologinė norma, kuri praeis savaime augant vaikui. Tačiau dalį atvejų būtina koreguoti laiku, nes negydoma plokščiapėdystė gali paveikti visą judėjimo sistemą – nuo čiurnos iki stuburo.

Šiame straipsnyje – kas yra plokščiapėdystė, kaip ją atpažinti, kokie diagnostikos metodai naudojami ir kokie gydymo būdai yra efektyviausi pagal šiandieninius mokslinius duomenis.

Kas yra vaikų plokščiapėdystė?

Plokščiapėdystė – tai būklė, kai pėdos skliautas yra žemas arba visiškai išnykęs. Stovint ar vaikščiojant visa pėdos apatinė dalis liečia žemę.

Žmogaus pėdą sudaro 26 kaulai, 33 sąnariai ir daugiau nei 100 raumenų, sausgyslių bei raiščių. Normaliai funkcionuojanti pėda turi du skliautus: išilginį ir skersinį. Ši skliautų sistema padeda pėdai atlaikyti krūvį, amortizuoti ir suteikia lankstumą ir stabilumą judesio metu.

Svarbus niuansas: vaiko pėdos skliautas pradeda formuotis tik apie 3–5 gyvenimo metus ir galutinai susiformuoja maždaug iki 7–10 metų. Todėl iki 3–4 metų amžiaus plokščia pėda dažniausiai yra visiškai normali ir nėra jokio gydymo pagrindo.

Simptomai: kaip atpažinti, kad vaiko pėda nesiformuoja teisingai?

Dauguma tėvų plokščiapėdystę pastebi vizualiai – vaiko padas atrodo plokščias, be aiškaus įlinkio viduje. Tačiau pati pėdos forma nereiškia nieko, jei nesukelia problemų. Sunerimti vertėtų, jei vaikas vyresnis nei 5–6 metų ir atsiranda bent vienas iš šių simptomų:

• Vaikas greitai pavargsta vaikščiodamas ar atsisako eiti ilgesnius atstumus;
• Skundžiasi pėdų, čiurnų ar kojų skausmu, ypač vakarais;
• Avalynė nudėvima netolygiai – labiau iš vidinės pusės;
• Pastebimas kulno nukrypimas į vidaus pusę (vadinamasis valgusas);
• Vaikas vengia sporto ar aktyvaus judėjimo;
• Vėlesnėse stadijose gali atsirasti kelio, klubo ar net nugaros skausmas.

Paprastas testas namuose: paprašykite vaiko drėgnomis pėdomis basomis atsistoti ant popieriaus lapo. Jei visas padas palieka vientisinį atspaudą be įlinkio – tai gali rodyti plokščią pėdą. Tačiau galutinai diagnozę gali nustatyti tik vaikų ortopedas-traumatologas arba vaikų chirurgas.

Plokščiapėdystės priežastys

Plokščiapėdystė gali būti įgimta (iki 5 % atvejų) arba įgyta (apie 95 % atvejų).

Įgytos plokščiapėdystės priežastys

• Nepakankamas fizinis aktyvumas – šiandien tai dažniausia priežastis. Vaikai, praleidžiantys daug laiko sėdėdami, neišlavina pėdų raumenų ir raiščių, reikalingų skliauto formavimui
• Antsvoris – keletas mokslinių tyrimų nustato, kad svoris labiau nei amžius prisideda prie plokščių pėdų formavimosi, nes padidėjęs kūno svoris didina krūvį nesusiformavusiam skliautui
• Netinkama avalynė – per kieti, per dideli ar per siauri, per anksti pradedami avėti batai. Per mažas vaikščiojimas basomis
• Genetinis polinkis – jei tėvai ar seneliai turi plokščiapėdystę, rizika vaikui padidėja
• Raiščių laisvumas (hipermobilumas) – padidėjęs sąnarių lankstumas, dažnai paveldėtas
• Neurologinės ligos – cerebrinis paralyžius, raumenų distrofija ir kitos. 

Diagnostika: kokie tyrimai atliekami?

Diagnostika prasideda nuo vaikų ortopedo arba chirurgo konsultacijos. Patyrusiam specialistui dažnai pakanka apžiūrėti, kaip vaikas stovi ir eina, kad įvertintų situaciją. Tačiau tiksliam gydymo planui gali prireikti papildomų tyrimų.

Tyrimo metodas	Ką parodo
Klinikinis pėdos vertinimas	Skliauto aukštis stovint ir sėdint, lankstumas (ar skliautas atsiranda pakėlus pėdą), kulno padėtis
Eisenos analizė	Kaip vaikas eina: svorio pasiskirstymas, ašies nukrypimai, kompensaciniai judesiai
Pėdų atspaudas (podoskopija)	Pėdos kontakto su žeme plotas – parodo, ar skliautas susiformavęs
3D pėdų skenavimas	Tikslus trimatės pėdos formos modelis, reikalingas individualių vidpadžių ar avalynės gamybai
Rentgenograma	Kaulų išdėstymas ir skliauto struktūra stovint. Parodo deformacijos laipsnį
Echoskopija (ultragarsas)	Raiščių ir sausgyslių būklė, minkštųjų audinių vertinimas
MRT	Detali minkštųjų audinių ir kaulų struktūra. Skiriama retais, sudėtingais atvejais

Dauguma vaikų ortopedų pagrindinių tyrimų (klinikinis vertinimas, rentgenas, echoskopija) atlieka jau pirmos konsultacijos metu, todėl dažniausiai papildomų vizitų nereikia.

Lanksti ar rigidiška plokščiapėdystė?

Vienas svarbiausių diagnostikos žingsnių – nustatyti, ar plokščiapėdystė yra lanksti, ar rigidiška. Tai galima patikrinti paprastu testu: jei pakilus ant kojų pirštų arba pakėlus pėdą nuo žemės skliautas atsiranda – plokščiapėdystė lanksti. Tai dažnesnis ir palankesnis variantas, gerai reaguojantis į konservatyvų gydymą. Jei skliautas neišryškėja nė vienoje padėtyje – tai rigidiška plokščiapėdystė, kuri reikalauja nuodugnesnio ištyrimo.

Gydymo būdai

Absoliuti dauguma vaikų plokščiapėdystės atvejų gydomi konservatyviai – be operacijos. Svarbu suprasti, kad konservatyvus gydymas yra ilgalaikis procesas ir gali trukti ne vienus metus.

Individualūs ortopediniai vidpadžiai

Tai pagrindinis konservatyvus gydymo būdas. Ortopediniai vidpadžiai pakeliantys pėdos skliautą, koreguoja pėdos padėtį ir sumažina patologinį krūvį. 2019 m. „Medicine Open“ žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad vaikai, kasdien dėvėję ortopedinius vidpadžius, turėjo reikšmingai geresnį pėdos skliauto formavimąsi nei kontrolinė grupė.

Geriausi rezultatai pasiekiami su individualiai pagamintais vidpadžiais, pritaikytais pagal tikslaus pėdos matavimo (3D skenavimo) duomenis. Standartiniai parduotuvėje pirkti vidpadžiai taip pat gali padėti lengvesniais atvejais, tačiau jie nėra pritaikyti konkrečiai vaiko pėdai.

Pastaba: Ortopro specialistai perspėja, kad ortopediniai vidpadžiai neturi būti vienintelė priemonė – jie turi eiti kartu su mankšta, nes antraip pėdos raumenims leidžiama „tinginiauti”.

Mūsų vidpadžių asortimentą ir gamybos video kaip vyksta matavimų ir gamybos procesas rasite – https://ortopro.lt/prekes-kategorija/ortopediniai-itvarai/vidpadziai/individualus-koreguojantys-vidpadziai/ 

Ortopedinė avalynė

Vaikui su plokščiapėdyste galima gaminti individualiai pritaikytą ortopedinę avalynę, kuri palaiko pėdos skliautą ir stabilizuoja čiurną. Šis sprendimas taikomas esant ryškesnei deformacijai, kai vien vidpadžių nepakanka. Ortopedinė avalynė vaikams gaminama pagal individualius matavimus ir gydytojo rekomendacijas.

Kineziterapija ir pratimai

Kineziterapija stiprina pėdos raumenis ir raiščius, kurie palaiko skliautą. Reguliarūs pratimai – svarbiausias ilgalaikis gydymo komponentas. Svarbiausia, kad pratimai būtų atliekami kasdien, ne tik vizitų pas specialistą metu.

Pratimai, kuriuos galima daryti namuose:

• Vaikščiojimas ant kojų pirštų ir ant kulnų (po 1–2 min. kiekviena kryptimi);
• Rankšluosčio glamžymas kojų pirštais – padedamas rankšluostis ant grindų, vaikas bando jį suglamžyti tik pėdos pirštais;
• Smulkių daiktų (pieštukai, akmenukai, kaladėlės) rinkimas kojų pirštais ir perkėlimas į kitą vietą;
• Vaikščiojimas basomis per nelygų paviršių: žolę, smėlį, akmenukų takelį – tai natūraliai aktyvuoja pėdos raumenis;
• Kamuoliuko ridenimas po pėda – teniso kamuoliukas ridenamas pirmyn-atgal po pėdos apačia, spaudžiant nestipriai;
• Piešimas kojomis – flomasterius ar kreideles laikant tarp kojų pirštų (vaikams tai būna įdomu kaip žaidimas).

Daugiau pratimų galite pažiūrėti mūsų Youtube kanale – mūsų kineziterapeutė paruošė specialius ir saugius pratimus plokščiapėdystei https://www.youtube.com/watch?v=Q-l9Av3KnpU&list=PLlCiepucmD9SaHi5ZlwAEnkwcddd5uesq&index=25 

Operacinis gydymas

Chirurginė intervencija taikoma retai – dažniausiai tik esant įgimtai patologijai, rigidiškai plokščiapėdystei arba kai konservatyvus gydymas per keletą metų nedavė rezultatų ir deformacija akivaizdžiai progresuoja. Šiuolaikinės mažai invazinės operacijos stabilizuoja pėdą, išlaikant judrumą, ir gali būti atliekamos bet kurio amžiaus pacientams.

Kompensuojami ortopediniai gaminiai vaikams

Lietuvoje ortopedinius gaminius vaikams kompensuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Turint šeimos gydytojo siuntimą pas vaikų ortopedą ar chirurgą, galima gauti kompensuojamus:

• Individualius ortopedinius vidpadžius;
• Individualiai pagamintą ortopedinę avalynę;
• Serijinius ir individualius įtvarus – langetes (pvz. čiurnos, kelio).

Procesas: šeimos gydytojas išrašo siuntimą → registruojatės pas vaikų ortopedą ar chirurgą, priklausimai pas ką išrašė siuntimą (per esveikata.lt arba klinikos telefonu) → gydytojas atlieka apžiūrą ir paskiria į gaminius → specialistai pagamina ir pritaiko.

Apie kompensuojamus gaminius galite plačiau paskaityti https://ortopro.lt/kompensuojami-gaminiai/ 

Prevencija: ką gali daryti tėvai?

Plokščiapėdystės prevencija prasideda nuo pat kūdikystės ir yra glaudžiai susijusi su vaiko gyvenimo būdu:

• Fizinis aktyvumas – svarbiausia prevencinė priemonė. Skatinkite vaiką bėgioti, važinėtis dviračiu, plaukioti, lipti, šokinėti. SAM duomenimis, 7 iš 10 Lietuvos gyventojų turi įvairių plokščiapėdystės formų – ir pagrindė priežastis yra nepakankamas judėjimas
• Vaikščiojimas basomis. Ypač lauke, ant nelygių paviršių (žolės, smėlio, žvyro). Šaltuoju metu laiku galima sukurti nelygų paviršių takelį namuose
• Tinkama avalynė. Lanksčiu padu, ne per dideli, ne per siauri ir maži batai. Vengti per anksti pradedamos kietos avalynės. Svarbu: ortopedinė avalynė reikalinga tik gydytojui paskyrus, prevencijai ji nereikia
• Svorio kontrolė. Antsvoris – viena iš moksliškai patvirtintų plokščiapėdystės rizikos veiksnių, ypač besiformuojančiai pėdai
• Reguliarios profilaktinės apžiūros. Rekomenduojama vaikų ortopedo apžiūra 3–4, 5–6 ir 7–8 metų amžiuje – tai laikotarpis, kai formuojasi pėdos skliautas ir galima laiku pastebėti problemą

Kada kreiptis į vaikų ortopedą arba chirurgą?

Apibendrintai: kreiptis verta, jei:

• Vaikui daugiau nei 5–6 metai, o pėdos vis dar aiškiai plokščios;
• Vaikas skundžiasi pėdų ar kojų skausmu;
• Pastebite netolygu avalynės nudėvėjimą;
• Vaikas vengia fizinio aktyvumo dėl pėdų diskomforto;
• Yra pastebimas kulno nukrypimas (valgusas);
• Plokščiapėdystė yra šeimoje (genetinė rizika).

Ankstyvas kreipimasis į specialistą leidžia parinkti tinkamą gydymo planą ir išvengti komplikacijų – pakitusios eisenos, kelių, klubo ar stuburo problemų ateityje. Jei jūs galvojate, kad jums reikia konsultacijos, galite kreiptis į mūsų Ortopro specialistus vaikų ortopedus ir chirurgus: https://ortopro.lt/kontaktai/.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vaikų plokščiapėdystę

Ar vaiko plokščia pėda – visada problema?

Ne. Iki 3–4 metų plokščia pėda yra fiziologinė norma, nes skliautas dar nesusiformavęs. Sunerimti reikėtų, jei vaikas vyresnis nei 5–6 metų ir atsiranda simptomų: skausmo, nuovargio, avalynės nudėvėjimo problemos.

Ar plokščiapėdystė praeina savaime?

Fiziologinė plokščiapėdystė (iki 3–5 metų) dažniausiai praeina savaime, vaikui augant ir aktyviai judant. Tačiau jei skliautas nesusiformuoja iki 7–10 metų arba yra simptomų – reikia specialistų intervencijos.

Ar ortopediniai vidpadžiai gali pakeisti mankštą?

Ne. Vidpadžiai ir mankšta turi eiti kartu. Vidpadžiai koreguoja pėdos padėtį mechaniškai, o pratimai stiprina raumenis ir raiščius, kurie palaiko skliautą natūraliai. Vienas be kito yra mažiau efektyvūs.

Ar vaikui reikės dėvėti vidpadžius visą gyvenimą?

Nebūtinai. Jei plokščiapėdystė koreguojama laiku, kartu su kineziterapija ir aktyviu gyvenimo būdu, daugelis vaikų vėliau gali gyventi be vidpadžių. Situaciją reguliariai vertina gydytojas.

Ar vaikų ortopediniai gaminiai kompensuojami Ligonių kasos?

Taip. Individualūs vidpadžiai, ortopedinė avalynė ir įtvarai vaikams gali būti kompensuojami per VLK, turint ortopedo ar chirurgo siuntimą.

Kokio amžiaus vaikas turėtų apsilankyti pas vaikų ortopedą profilaktiškai?

Rekomenduojamos profilaktinės apžiūros 3–4, 5–6 ir 7–8 metų amžiuje. Tai pėdos skliauto formavimosi laikotarpis, kai galima laiku pastebėti ir koreguoti nukrypimus.

Ar vaikščiojimas basomis padės?

Taip, ypač ant nelygų paviršių (žolė, smėlis, žvyras). Tai viena efektyviausių natūralios prevencijos priemonių, nes aktyvuoja pėdos raumenis, kurie naudojami retai avint batus.